Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo suvaržymų pakeitimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami žemės ūkio paskirties žemės pirkimo suvaržymai ir jų pakeitimai Lietuvoje, remiantis įstatymais ir taisyklėmis.

Teisės aktai

Žemės ūkio paskirties žemės pirkimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:

• 1994 m. balandžio 26 d. įstatymas Nr. I-414 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
• Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
• Kiti įstatymai ir teisės aktai.

Pirkimo sąlygos

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus pirkti gali Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio subjektai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą.

Kai žemės sklypai parduodami arba išnuomojami užsieniečiams, užsienio juridiniams asmenims ir kitoms užsienio organizacijoms, nurodytiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, jų pageidavimu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis - lietuviškai ir viena iš užsienio kalbų.

Žemės sklypų dydis ir vieta

Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami nustatyta tvarka ir sąlygomis asmeniniam ūkiui suteikti, tarnybinėms daloms ir valstiečio ūkiui steigti.

Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles išnuomojami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp nuomojamų žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 3 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų (toliau - įsiterpęs nuomotinas laisvos žemės plotas).

Įsiterpusių žemės sklypų sujungimas

Parduotinas ar nuomotinas žemės valdos projekte suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo jo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo turi būti sujungtas su besiribojančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusį parduodamą ar išnuomojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu turi būti numatyta žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas.

Apmokėjimas už žemės valdos projektus

Parduodamų ir išnuomojamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų žemės valdos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai apmokami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nuostatų. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjai sumoka už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Atsiskaitymas už žemę

Jeigu asmenys yra sumokėję už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos.

Išnuomojant arba parduodant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat parduodant įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus (jų dalis) ir nuomojant įsiterpusius nuomotinus laisvos žemės plotus (jų dalis), žemės vertė apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės verčių nustatymo metodikos“ nustatyta tvarka.

Asmenys, pirkdami iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gali jį įsigyti iš karto arba išsimokėtinai, tačiau per terminą, ne ilgesnį už nustatytąjį Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme.

Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pirkėjas su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 10 procentų nustatytos žemės kainos turi sumokėti iš karto, o kitą sumą - per valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytus terminus, pradėdamas mokėti kitais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai aukciono būdu išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėmis.

Pirmumo teisė

Jeigu įsiterpęs parduotinas laisvos žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, pirmumo teisė pirkti įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą suteikiama jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Jei pirmumo teisė pirkti įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą nesuteikta arba pirmumo teisę pirkti įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą turintis besiribojančio žemės sklypo savininkas pasinaudoti šia teise nepageidauja, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorius apie planuojamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, galimybę pirkti įsiterpusio parduotino laisvos žemės ploto dalį ir tapti šio projekto iniciatoriais ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki projekto rengimo pradžios su šiuo įsiterpusiu parduotinu laisvos žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus, neturinčius pirmumo teisės pirkti įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą, informuoja raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai nežinomi.

Kai laikydamiesi nustatytos tvarkos ir terminų pageidavimą pirkti įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą pareiškia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, neturintys pirmumo teisės pirkti įsiterpusį parduotiną laisvos žemės plotą, įsiterpęs parduotinas laisvos žemės plotas parduodamas dalimis pagal šių savininkų rašytinį susitarimą.

Kiekvienam besiribojančio žemės sklypo savininkui suprojektuojamas atskiras įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Prašymo pateikimas ir dokumentai

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, gavimo prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.

Taisyklių 8.2-8.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus pateikia asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, išskyrus perkančius įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus asmenis, kurie nepageidauja savo lėšomis sumokėti už žemės sklypo plano rengimo ir šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus. Šie asmenys Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia Taisyklių 8.3-8.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus.

Užsienio valstybėse išduoti užsienio juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų dokumentai turi būti legalizuoti pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d.

Pirkimo-pardavimo sutartis

Sutarties turinys

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:

• Pardavėjas.
• Pirkėjas.
• Perkamo žemės sklypo adresas.
• Perkamo žemės sklypo plotas (0,0001 hektaro tikslumu).
• Žemės sklypo kaina.

Sutartyje taip pat nurodoma, kad nustatęs, jog pirkėjas per sutartyje nurodytus terminus nesumokėjo metinės (-ių) įmokos (-ų) ir (arba) palūkanų už įsiskolinimo likutį, pardavėjas registruotu paštu išsiunčia pirkėjui pranešimą apie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą, nurodydamas per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos padengti vėluojamą sumokėti įsiskolinimo dalį ir delspinigius. Jeigu pirkėjas per mėnesį nuo pranešimo gavimo nesumoka šios sumos, pardavėjas registruotu paštu siunčia pakartotinį pranešimą. Jeigu pirkėjas per mėnesį nuo pakartotinio pranešimo gavimo nesumoka pranešime nurodytos sumos, jam išsiunčiamas reikalavimas per mėnesį nuo rašto gavimo dienos sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius. Jeigu pranešimų ar reikalavimo nepavyksta įteikti, pranešimo ar reikalavimo turinys paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimai ar reikalavimas laikomi įteiktais jų paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną.

Apribojimai

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodoma, kad teisė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį įgyjama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Šis apribojimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodoma, kad paskesnis įkeisto žemės sklypo įkeitimas neleidžiamas ir asmuo, visiškai neatsiskaitęs už įsigytą žemės sklypą, neturi teisės jo perleisti kitiems asmenims.

Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidaujama pirkti išsimokėtinai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas pateikti informaciją, ar pirkėjas neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat patikrina, ar pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis pirkėjas nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Jeigu nustatoma, kad pirkėjas turi įsiskolinimų Nacionalinei žemės tarnybai už teikiamas paslaugas arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas pagal sutartį ir yra vykdomi įsipareigojimai), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie tai raštu praneša pirkėjui, nustatydamas iki 15 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo įteikimo dienos, įsiskolinimams padengti ar sutikimui už perkamą žemės sklypą su valstybe atsiskaityti.

Kiti svarbūs aspektai

• Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
• Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
• Formuojant naujus žemės sklypus, turi būti atsižvelgiama į teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus.

tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #pirkimu #suvarzymu