Šiame straipsnyje aptariama žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka Lietuvoje, įstatyminiai aspektai, mokesčiai ir tarifai, taip pat pateikiama praktinių patarimų ūkininkams, norintiems įsigyti valstybinę žemę.
Pagrindinės sąvokos
Prieš pradedant gilintis į įsigijimo tvarką, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis:
- Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas: Į savivaldybės sąrašą įtrauktas turtas, kuris nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per nustatytą terminą, o jo naudotojas nevykdo statinių priežiūros pareigų.
- Pagrindinis gyvenamasis būstas: Gyvenamasis pastatas, kuriame nekilnojamojo turto savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po liepos 1 dienos, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Tais atvejais, kai priimamas sprendimas nuo kito mokestinio laikotarpio atlikti naują nekilnojamojo turto masinį vertinimą, savivaldybių taryboms leidžiama kitam mokestiniam laikotarpiui mokesčio tarifus nustatyti (tikslinti) iki einamųjų metų gruodžio 1 d.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2026 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų pastatų ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai taikomi šie tarifai:
| Mokestinė vertė | Tarifas |
|---|---|
| Turto vertės dalis, neviršijanti 50 000 eurų | Neapmokestinama |
| Turto vertės dalis, viršijanti 50 000 eurų, bet neviršijanti 200 000 eurų | 0,2 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 200 000 eurų, bet neviršijanti 400 000 eurų | 0,4 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 400 000 eurų, bet neviršijanti 600 000 eurų | 0,6 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 600 000 eurų, bet neviršijanti 1000 000 eurų | 0,8 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 1000 000 eurų | 1 proc. |
- Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.
- Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
- Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto mokestinei vertei.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2020 m. - 2025 m.:
- Bendras nekilnojamajam turtui taikomas tarifas nuo 2020-01-01 yra nuo 0,5 iki 3 proc.
- Nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomi progresiniai mokesčio tarifai (nuo 2018-01-01), (tik gyventojams, deklaracijos forma KIT715).
Nekomercinės paskirties gyventojo nekilnojamuoju turtu laikomos gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės ir inžineriniai statiniai. Tokiam turtui yra taikomi šie tarifai:
| Mokestinė vertė | Tarifas |
|---|---|
| Nuo 2020-01-01 turto vertės dalis, neviršijanti 150 000 eurų | Neapmokestinama |
| Nuo 2020-01-01 turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų | 0,5 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 300 000 eurų, bet neviršijanti 500 000 eurų | 1 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 500 000 eurų | 2 proc. |
Speciali tvarka taikoma asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis:
| Mokestinė vertė | Tarifas |
|---|---|
| Nuo 2020-01-01 turto vertės dalis, neviršijanti 200 000 eurų | Neapmokestinama |
| Nuo 2020-01-01 turto vertės dalis, viršijanti 200 000 eurų, bet neviršijanti 390 000 eurų | 0,5 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 390 000 eurų, bet neviršijanti 650 000 eurų | 1 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 650 000 eurų | 2 proc. |
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė, kad per pirmąjį šių metų mėnesį jau gavo 1 559 prašymus įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas - 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama už rinkos vertę, pridedant 25 proc.
Pagal įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nebus galima įsigyti išsimokėtinai - ji turės būti perkama iš karto.
Sniego daug, truputi nuslydau nuo kelio, sniego valymas nuo namukų 2026 02 17
Iš parduotos valstybinės žemės naudą turėtų pajusti ir žemės ūkis bei kaimas, nes 20 proc. numatyta skirti žemės ūkio sektoriui - infrastruktūros projektams, modernizavimui, melioracijai.
Aplinkos ministerijos (AM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja aiškino, kaip numatyta panaudoti 20 proc. iš valstybinės žemės pardavimo gautų lėšų. Ši dalis bus paskirstoma taip: po 10 proc. bus pervedama NŽT ir Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC).
„NŽT lėšos bus naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose, žemės sklypų servitutams nustatyti, žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytiems statiniams ir įrenginiams išpirkti.
