Vandens naudojimas žemės ūkyje yra griežtai reglamentuojamas, siekiant užtikrinti tausų išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, susiję su vandens naudojimu žemės ūkio veikloje, vandens apsauga nuo taršos bei pakartotinio vandens naudojimo galimybės.
Vandens apsauga - ką būtina žinoti?
Išgaunantieji 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, privalo turėti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nurodytą leidimą. Žemės ūkio valdoje esantis ir naudojamas požeminio vandens gavybos gręžinys turi turėti gręžinio pasą, registruotą Žemės gelmių registre.
Išimtis dėl gręžinio paso turėjimo būtų taikoma pradėjusiems gręžinio legalizavimo procedūrą ir turintiems tai patvirtinančius dokumentus. Naudojantys gėlą paviršinį vandenį turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba iki 2014-07-01 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Leidimą naudoti vandens išteklius turi turėti asmenys:
- vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kuri apima žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų, nuo pirmo išgauto m3;
- naudojantys gėlą požeminį vandenį namų ūkio reikmėms nuo 10 m3;
- vykdantys žemės ūkio veiklą (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą) nuo 100 m3.
Draudžiama nuotekas, užterštas organiniais ir neorganiniais fosforo junginiais bei elementiniu fosforu, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisti į požeminį vandenį (t. y. vanduo, kuris yra po žeme ir tiesiogiai liečiasi su dirva ar podirviu). Deklaruotame plote, kuris patenka į karstinių smegduobių apsaugos zoną (žemės juosta aplink karstines smegduobes, kurių plotis - 5 metrai nuo šlaito briaunos) draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę, tręšti organinėmis ir/ar mineralinėmis trąšomis, naudoti augalų apsaugos produktus (šio reikalavimo taikymas planuojamas nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Vandens apsauga nuo taršos nitratais
Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Jei mėšlas ir (ar) srutos yra parduodamos arba perkamos, turi būti tai įrodantys dokumentai. Juose turi būti nurodoma:
- pardavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), ryšio duomenys (adresas, telefonas);
- pirkėjo, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, vardas ir pavardė (pavadinimas), ryšio duomenys (adresas, telefonas);
- perduotas srutų ir (ar) mėšlo kiekis (tonomis) pagal ūkinio gyvūno rūšį.
Nurodytus dokumentus privaloma pateikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui. Ūkininkai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Srutas ir (ar) skystąjį mėšlą reikia kaupti srutų kauptuvuose.
Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip tai nurodyta minėtame apraše. Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėn. laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos.
Ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas paties ūkininko parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą. Jei žemdirbys netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, jis turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.
Draudžiama:
- mėšlu ir (ar) srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta tvarka gali būti leidžiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke, įrengtose pagal reikalavimus;
- mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų);
- skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
Europos Sąjungos iniciatyvos dėl pakartotinio vandens naudojimo
Europos Sąjunga imasi sprendimų mažinti vandens trūkumą ir skatinti pakartotinį vandens naudojimą žemės ūkyje. Šių metų birželį patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl minimalių reikalavimų pakartotiniam vandens naudojimui.
Šiuo dokumentu siekiama įpareigoti ES nares mažinti vandens trūkumą ir sudaryti palankesnes sąlygas išvalytą miestų nuotekų vandenį naudoti žemės ūkio paskirties žemei drėkinti. Reglamente nustatyti minimalūs pakartotinai naudojamo vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai, apibrėžiamas rizikos valdymo procesas, kurį turės užtikrinti tokios veiklos vykdytojai, reikalavimai leidimo išdavimui, kompetentingų institucijų prievolė tikrinti regeneruoto vandens atitikimą leidime nurodytoms sąlygoms, keitimosi informacija tarp kompetentingų valstybių narių institucijų tvarka.
Siekiant didinti skaidrumą, daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui. Vandens regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojams nustatomi stebėsenos reikalavimai, o valstybėms narėms - pareiga užtikrinti, kad informacija apie išvalyto vandens kiekį ir kokybę, išduotus leidimus ir pan., būtų skelbiama internetu viešai ir atnaujinama ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Teigiama, jog nustačius minimaliuosius vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimus bei rizikos valdymo užduotis, būtų užtikrintas pakartotinio vandens naudojimo saugumas, sprendžiama vandens trūkumo problema, išvengta galimų kliūčių laisvam žemės ūkio produktų, laistytų regeneruotu vandeniu, judėjimui, užtikrinta sveikatos ir aplinkos apsauga bei taip padidintas pasitikėjimas pakartotinio vandens naudojimo praktika.
Žadama, jog reglamentas prisidėtų prie vandens trūkumo mažinimo tuose ES regionuose, kuriuose jo itin stinga, padėtų pasirengti imtis veiksmų tose ES vietovėse, kuriose vandens trūkumas artimiausiu metu didės.
Lietuvos pozicija
Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Evelina Cuzanauskienė, kuriant naują ES teisinį reguliavimą, svarbu atsižvelgti į šalių geografinius ir klimato ypatumus. Valstybės narės, įvertinusios pakartotinio vandens naudojimo poreikį, privalumus ir trūkumus, turi turėti galimybę apsispręsti jo netaikyti, jei šalyje nėra vandens trūkumo ir pakanka alternatyvių išteklių, kurių naudojimui nereikia papildomų investicijų.
Galiausiai, pakartotinai naudojant išvalytas nuotekas būtina užtikrinti žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą. Vandens pakartotinį naudojimą praktikuojančios valstybės narės įpareigojamos parengti Vandens pakartotinio naudojimo rizikos valdymo planą, kuriame turi būti nustatyti galimi pavojai, ypač teršalų ir patogeninių mikroorganizmų buvimas, įvertinti galimi valymo gedimai, atsitiktinis nuotėkis, nustatyta aplinka, populiacijos ir individai, kuriems gresia tiesioginis arba netiesioginis nustatytų galimų pavojų poveikis, identifikuotos prevencinės priemonės, užtikrinta, kad būtų įdiegtos tinkamos kokybės kontrolės sistemos ir procedūros, sistema incidentams ir avarijoms valdyti ir pan.
Lietuva turi pakankamai geros kokybės paviršinio ir požeminio vandens, kurio nereikia papildomai valyti, t. y. nereikia papildomų investicijų tinkamam miesto nuotekų išvalymui ir paruošimui ar investicijų į infrastruktūros pertvarkymą, norint nukreipti žemės ūkio paskirties žemei drėkinti.
Lietuva laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į geografines, ekonomines, socialines ar kt. sąlygas, teisė nuspręsti dėl privalomo pakartotinio vandens naudojimo turėtų būti palikta pačioms šalims. Reglamento reikalavimai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai vandens pakartotinis panaudojimas taikomas dalyje ar visoje šalies teritorijoje.
Lietaus vandens panaudojimas
Bendrovės, siūlančios sprendimus, kaip pakartotinai panaudoti lietaus vandenį, inžinierius ekologas Kasparas Plungė pasakojo, jog savo praktikoje vis dar susiduria su skeptikais, manančiais, jog mūsų šalyje vandens nestinga, esame apsupti ežerų, todėl investicijos į pakartotinį lietaus vandens panaudojimą, bevertės.
„Lietaus vandens paprastai arba daug, arba mažai. Vasarą būna sausrų, tampa būtina laistyti augalus. Neretai sodininkai naudoja vandentiekio vandenį, dėl šios priežasties krenta vandens slėgis, vandens ima stigti kaimynam. Antra vertus, jei po liūčių paviršinio vandens miestuose susikaupia per daug, neatlaiko infrastruktūra, užliejamos gatvės, kas gresia išlaidomis automobilių remontui ir pan.“, - komentavo K. Plungė.
Kalbant apie individualiuosius namus, apsisprendus kaupti ir pakartotinai panaudoti lietaus vandenį, visų pirma, būtina įsivertinti, ar yra galimybių tą daryti. Didžioji dalis lietaus vandens sukaupiama nuo pastato stogo. Kaupti nuo važiuojamosios dalies jo nepatartina - vyksta transporto eismas, išsilieja naftos produktai.
Kiek įmanoma sukaupti paviršinio vandens, priklauso nuo šlaitinio stogo ploto, lietvamzdžių išdėstymo, sklypo padėties, galiausiai, ar įmanoma į gruntą įkasti kaupimo talpą. Skaičiuojama, jog nuo kv. m stogo galima surinkti maždaug 500 litrų vandens. Sukauptas vanduo, kol jo prireiks, laikomas rezervuare, kuriame sumontuotas siurblys. Jei kieme įrengta laistymo sistema, siurbliui įsijungus, vanduo tiekiamas iš talpos ir naudojamas sodo priežiūrai, vejoms laistyti.
„Dalį vandentiekio vandens namuose galima pakeisti lietaus vandeniu. Toks vanduo, visų pirma, gali būti naudojamas skalbiant. Kadangi jis gerokai minkštesnis nei vandentiekio, pailgėja skalbimo mašinos eksploatacija, joje nesikaupia kalkės. Pilkuoju vandeniu gali būti pripildomi tualetų klozeto bakeliai, plaunami automobiliai ir pan.
Kaupiant paviršinį vandenį miestuose, principas, anot K. Pungės, panašus kaip ir individualiuose namuose. Talpyklose sukauptas vanduo panaudojamas parkų, aikščių, gėlynų laistymui. „Kalbant apie miestų infrastruktūrą, didėjant urbanizacijai, daugėjant kietųjų dangų, pasenę nuotekų vamzdynai nebepajėgūs surinkti lietaus vandens. Galimas sprendimas - įsirengti rezervuarus ir kaupti ar laikinai sulaikyti lietaus vandenį. Liūtis paprastai būna trumpa, bet intensyvi. Įprastai skaičiuojamas vandens kiekis, susidarantis 20 min. nuo liūties pradžios. Sukontroliavus pirminį paviršinio vandens kiekį, būtų galima išvengti didesnių problemų, tokių kaip gatvių užtvindymas paviršiniu vandeniu“, - komentavo pašnekovas.
Vandens kaupimo sistemos buityje pakeičia apie 50 proc. suvartojamo vandens. Pavyzdžiui, kartą pasinaudojus tualetu, išleidžiama 6 litrai vandens.
Pašnekovas skaičiuoja: tokia sistema greičiau atsipirks tiems, kurie sunaudoja daug vandens. Tam gali prireikti 10-15 metų. „Žvelgiant plačiau, tokia sistema naudingiausia taupant gamtos išteklius, tik to nepamatuosi pinigais“, - apibendrino K. Plungė.
Dažniausiai, anot pašnekovo, kaupti ir pakartotinai panaudoti lietaus vandenį imasi individualių namų savininkai, pradedantys namo statybas. Žinoma, tokiu sprendimu susižavi ir jau pasistačiusieji būstus. Specialisto žodžiais, tenka pabendrauti ir su daugiabučių projektuotojais. Mat projektuotojai įpareigojami pasiūlyti lietaus vandens kaupimo ir išleidimo į nuotekų sistemą sprendimus, taigi, teko diskutuoti, kaip įmanoma daugiabutyje panaudoti lietaus vandenį.
Visuomeniniuose pastatuose, savanoriškai siekiančiuose pastatų poveikio aplinkai vertinimo standarto „Breeam“, balų skiriama už antrinį nuotekų vandens arba lietaus vandens panaudojimą. Balų gali būti skirta įrodžius, kad vanduo buvo tausojamas statybų aikštelėje, taip pat jei projektuojant pastato inžinerines sistemas ir numatant antrinį ar lietaus vandens panaudojimą: įprastai klozeto bakelių pripildymui, vejos laistymui ar skalbimui. Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs sprendimas - rezervuaro įrengimas po žeme, kuriame sukauptas vanduo naudojamas vejos laistymui.
Norint vadinamąjį pilkąjį vandenį panaudoti tualeto bakeliui pripildyti reikalingi siurbliai bei papildomas vamzdynas, kas išaugina pastato statybos kaštus, dėl to praktikoje Lietuvoje šis sprendimas nėra dažnai naudojamas.
Vandens surinkėjo įrengimas
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai dažnai rengiami ir naudmenų pakeitimui - miško įveisimui žemės ūkio paskirties žemėje. Tokiu atveju sklypas turi atitikti šiuos kriterijus, kur įveisimas galimas:
- žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas ne didesnis kaip 32;
- žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas didesnis kaip 32, jeigu miškas įveisiamas:
- požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas;
- žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo;
- apleistuose, kuriuose daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose;
- žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
Papildoma informacija
Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka. Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai. Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas. Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės.
tags: #zemes #ukio #paskirties #vanduo