Privatizavimas yra procesas, kurio metu valstybinė nuosavybė pereina į privačias rankas. Lietuvoje šis procesas buvo ypač aktualus atkuriant nepriklausomybę, kai daugelis žemės sklypų buvo grąžinti buvusiems savininkams arba jų įpėdiniams. Tačiau privatizavimo procesas nėra paprastas ir susijęs su įvairiais teisiniais aspektais, kurie gali lemti sandorių galiojimą ar negaliojimą.

Restitucija ir sandorių negaliojimas
Restitucija yra bendroji sandorio negaliojimo pasekmė. Minėtiems tikslams pasiekti CK ir yra įtvirtintas savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas - sandorių negaliojimo institutas. Sandoriai s doktrinoje ir teismų praktikoje yra skirstomi į niekinius ir nuginčijamus.
Niekinių sandorių ypatumai
Pagal CK 1.78 str. 1 d. įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekas neturi teisės pažeisti įstatymų, taigi pripažinti niekiniais nuo pat jų sudarymo momento. Niekas negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekas neturi teisės pažeisti įstatymų.
Niekas neturi teisės pažeisti įstatymų, taigi pripažinti niekiniais nuo pat jų sudarymo momento. Toks sandoris negali būti apibrėžtas jokiame teisės akte, būtina išanalizuoti šias sąvokas, idant suvokti CK 1.81 str. ir Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip gali atsitikti ir tada, kai šalys apie tai nežino, bet dėl visuomenės interesų apsaugos toks sandoris negali būti paliktas galioti.
Svarbu pažymėti, kad anksčiau galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau - 1964 m. CK) įtvirtino kitokį viešosios tvarkos ir geros moralės kriterijų. Kita vertus, negalime teigti, kad 1964 m. CK neliko „šešėlių priešiško tikslo“.
CK 6.3 str. 1 d. ajai tvarkai ar gerai moralei. CK 1.81 str. 1 d.
Viešoji tvarka ir gera moralė
Nėra išskirta pagrindinių faktinių aplinkybių, kurios doktrinoje ir teismų praktikoje yra laikomos neatitinkančiomis viešosios tvarkos ar geros moralės kriterijų. Nei viešosios tvarkos, nei geros moralės sampratos, o tai palikta teisės doktrinai ir teismų praktikai. Kintantis viešosios tvarkos bei geros moralės sampratų turinys. Suprantamos skirtingai. Kinti ir pritaikyti teisiniams santykiams atitinkamą teisės normą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra visiškai aišku, ką daryti su CK 1.81 str. esant pagal tokius sandorius perduoto turto likimo klausimą, šioje teisės šakoje nėra. Šioje doktrinoje nėra plačiai nagrinėtos. Yra analizavęs V. ose, o sandorių negaliojimo problemą teisinių pasekmių prasme yra nagrinėjusi A. 81 str. atžvilgiu.
Konstatuodamas, kad Konstitucijos 46 str. ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas nėra absoliutus. Ūkinės veiklos laisvė ribojama, kai reikia apsaugoti žmonių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Ra galima, nes tai kenktų verslo santykiams, galėtų pažeisti kitų asmenų interesus. Visuomenės moralės bei sąžiningumo principai.
S principas, kaip ir visi kiti principai demokratinėse visuomenėse, minėta, negali būti absoliutus. Ti tolygu teisės pažeidimui. Ūbkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas nėra absoliutus. Ūdbkinės veiklos laisvė ribojama, kai reikia apsaugoti žmonių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Ra galima, nes tai kenktų verslo santykiams, galėtų pažeisti kitų asmenų interesus. Visuomenės moralė
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 5 d. nutartis c.b. V. Raugo individuali įmonė ir A, Nr. 3K-3-831/2002, kat.

Teisės aktai
Viešosios tvarkos ir geros moralės principai tvirtinti Konstitucijose ir civiliniuose įstatymuose, ne kiekvieną šalį sudarytą sandorį teisė gali pripažinti bei ginti. Įningumo, protingumo ir kitais pagrindiniais civilinės teisės principais. 1 d. laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas // Valstybės žinios. Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius, Justitia. S principas, kaip ir visi kiti principai demokratinėse visuomenėse, minėta, negali būti absoliutus. Ti tolygu teisės pažeidimui. Ės ribojimo, konstatavimas, kad Konstitucijos 46 str. 1 d. Mikelėnas V.
Siekdama ištirti CK 1.81 str. ištirti CK 1.81 str. daryti su CK 1.81 str. autorei leido atskleisti nagrinėjamą sampratą bei CK 1.81 str. S doktrinoje ir teismų praktikoje yra skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. Pagal CK 1.78 str. 1 d. įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. S pažeidimas ir kt., kurios gali lemti sutarties pripažinimą negaliojančia.
Kiti teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas
- Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymas
- Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymas
- Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymas
- Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas
Išvados
Žemės sklypo įtraukimas į privatizuojamą turtą yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus teisinio įvertinimo. Svarbu atsižvelgti į restitucijos principus, sandorių galiojimo sąlygas ir viešosios tvarkos bei geros moralės reikalavimus. Tik užtikrinus visų šių aspektų atitikimą, galima sėkmingai įgyvendinti privatizavimo procesą ir išvengti teisinių ginčų ateityje.
Svarbu! Kreipkitės į teisininkus, kad jie padėtų jums atlikti privatizavimo procesą.
tags: #zemes #sklypo #itraukimo #privatizuojamu