Bankroto procesas yra sudėtingas ir apima daugybę aspektų, įskaitant turto realizavimą. Šiame straipsnyje aptarsime bankrutavusios įmonės statinių žemės sklypų realizavimo ypatumus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką Lietuvoje.
Bankroto Bylos Iškėlimas ir Turto Realizavimas
Civilinė byla Nr. eB2-4056-933/2019 iliustruoja situaciją, kai teismas iškelia bankroto bylą įmonei dėl nemokumo. Ieškovė, Valstybinė mokesčių inspekcija, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei - 792-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai. Nurodyta, kad bendrija turi mokestinę nepriemoką ir neturi darbuotojų nuo 2007 m. Bendrijos vardu įregistruoti du žemės sklypai Vilniuje.
Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, iškelia įmonei bankroto bylą, kai nustato, kad įmonė yra nemoki arba negali vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia įmonės nemokumą kaip būseną, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Nagrinėjamu atveju, bendrija turėjo finansinių įsipareigojimų už 10 917,79 Eur, tačiau turėjo ir turto - du žemės sklypus, kurių vertė 64 978 Eur. Vis dėlto, teismas atsižvelgė į tai, kad bendrija realiai veiklos nebevykdo nuo 2007 m., nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditorei, o žemės sklypai yra nelikvidūs, nes ant jų stovi statiniai, todėl jų realizuoti iš varžytinių nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas bankroto administratorius. Šiuo atveju, administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.
Bendraturčių Teisės ir Turto Pardavimas Bankroto Proceso Metu
Civilinė byla Nr. e2A-287-464/2021 nagrinėjo situaciją, kai bankrutavusios individualios įmonės savininko turtas, kuris buvo bendroji dalinė nuosavybė, buvo parduotas pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę. Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą, prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės BIĮ „ASV statyba“ ir R. T., dėl 1/2 dalies žemės sklypo ir sodo pastato, kurie priklausė ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Teismas nustatė, kad po dviejų neįvykusių parduodamo turto varžytynių, bankroto administratorė turėjo pareigą pranešti ieškovei apie parduodamą bendrosios nuosavybės turto dalį, kaip tai nustatyta CK 4.79 straipsnio 3 dalyje. Nepranešus ieškovei ir bendro turto dalį įsigijus trečiajam asmeniui, buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto objektą.
Apeliacinio skundo argumentai, kad bendrovės bankroto proceso metu savanoriški aukcionai nėra vykdomi ir turto pardavimas visuomet vykdomas priverstiniu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, ar jis parduodamas pagal kitą kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, nebuvo pripažinti pagrįstais.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad bankoto administratorius bankrutavusios įmonės turto pardavimo proceso metu yra saistomas ne tik Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais.
Valstybinės Žemės Nuomos Teisės ir Bankrutavusios Įmonės Turtas
Kitoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos teisės, kai bankrutavusi įmonė parduoda statinius, esančius ant valstybinės žemės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo pardavimo objektu. Pagal bendrąją valstybinės žemės nuomos taisyklę, valstybinė žemė nuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
Tačiau Civilinio kodekso (CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse yra nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais.
Šios bylos kontekste, svarbu įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Jei naujas statinio savininkas įgyja teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, tai laikoma pagrįstu.
Žiulio Verno odisėjos: Nuo Žemės į Mėnulį
Praktiniai Pavyzdžiai ir Atvejai
Šiaulių įmonė ŠDS, kuriai iškelta bankroto byla, siekia atgauti beveik 7,9 mln. eurų iš buvusios GIPL projekto partnerės „Alvora“. ŠDS kartu su „Alvora“ 2019 metais sudarė konsorciumą ir nutiesė 165 km ilgio magistralinį dujotiekį. Įmonė teigia, kad finansinių sunkumų patyrė dėl nesąžiningų „Alvoros“ veiksmų.
Marger komanda apgynė kliento - energetikos srities bendrovės - interesus civilinėje byloje Lietuvos apeliaciniame teisme. Klientas įsigijo valstybinėje žemėje esančio valstybei priklausiusio nekilnojamo turto kompleksą iš bankrutavusios valstybės įmonės. Teismas patvirtino, kad klientas sandorius sudarė teisėtai ir sąžiningai.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip bankroto procesai gali paveikti įvairias įmones ir kokie teisiniai ginčai gali kilti dėl turto realizavimo.
Turto Pardavimo Tvarka Bankroto Proceso Metu
Bendrovės turtas bankroto proceso metu privalo būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Todėl turto pardavimas bankroto proceso metu visuomet vykdomas priverstiniu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, ar jis parduodamas pagal kitą kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, pavyzdžiui, apie jo pardavimą skelbiant internete.
Turto pardavimo etapai
- Įvertinimas: Turto vertės nustatymas.
- Varžytynės: Pirmosios ir antrosios varžytynės.
- Laisvas pardavimas: Pardavimas už kreditorių nustatytą kainą.
Pavyzdžiui, bankrutavusi įmonė parduoda įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį sekantį asmeninį turtą adresu: Dvaro g. 6, Pramezio k., Balbieriškio sen., Prienų r. 1/5 dalis pastato (gyvenamasis namas) Nr. 6996-0016-0014; 1/5 dalis pastato (lauko virtuvė) Nr. 4400-0748-4868; 1/5 dalis pastato (daržinė) Nr. 4400-0748-4879; 1/5 dalis pastato (tvartas) Nr. 4400-0748-4888; 1/5 dalis kitų statinių (šulinys, lauko tualetas) Nr. 4400-0748-4890; 1/5 dalis žemės sklypo Nr. Turtas yra parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą.
Teismų Praktika ir Apeliacinių Teismų Nutartys
Civilinė byla Nr. e2A-869-881/2021 ir Nr. e2-195-567/2022 iliustruoja, kaip apeliaciniai teismai nagrinėja ginčus, susijusius su bankroto bylų pabaiga ir tyčiniu bankrotu.
Apeliacinis teismas nagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas bankrutavusios S. personalinės įmonės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ prašymas dėl įmonės pabaigos ir atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo.
Kitoje byloje apeliacinis teismas nagrinėjo suinteresuotų asmenų M. E. ir uždarosios akcinės bendrovės La Naya, Š. N. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Valstybinės Žemės Nuoma: Vystytojų Perspektyvos ir Teisiniai Nesutarimai
Didžioji dalis statinių - ant valstybinės žemės Lietuvoje nekilnojamojo turto vystytojai turi kelias galimybes, kaip įsigyti žemę, ant kurios galėtų plėtoti projektus: nuomotis žemės sklypą iš valstybės arba pirkti žemę. Nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vystytojai turi nedaug, daugiausiai - miestų pakraščiuose, kur žemė sugrąžinta arba, kur ją galima įsigyti aukciono būdu.
Tuo tarpu didžioji dalis objektų, net 80 proc., vystomi ant išnuomotos žemės. Valstybinės žemės nuoma ir pardavimas yra reglamentuota žemės įstatyme. Numatyta tvarka ir sąlygos, kuriomis galima išnuomoti ir parduoti žemę be aukcionų. Lietuvoje be aukciono išnuomojama žemė prie statinių, pastatų, kurie priklauso fiziniams asmenims. Tokia nuoma yra vadinama lengvatine nuoma ir jos sąlygos yra tokios, kad kol žemės sklype stovės statiniai, tol nuoma ir galios.
Teoriškai vystytojai galėtų pakeisti žemės paskirtį, tačiau ne viskas yra taip paprasta. Teisės aktų ir institucijų kova NT vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“ aprodo prieš šešerius metus išsinuomotą 2 hektarų žemės sklypą Vilniaus mieste, kuriame stovėjo sandėliai, anksčiau priklausę Lietuvos geležinkeliams.
Pasak Arvydo Avulio, nusipirkus sandėlius, jiems bus perleista ir žemės nuomos sutartis. Po kurio laiko „Hanner“ sandėlius nugriovė, nes, kaip sako Arvydas Avulis, jie buvo avarinės būklės. Be to, pati Vilniaus savivaldybė pabrėžusi, kad sandėlių šioje Vilniaus vietoje būti negali. „Mes neleisime sandėlių, nes ši teritorija nėra tam skirta. Tai čia yra pradžia, o paskui prasidėjo interpretacijos. Nes Nacionalinė žemės tarnyba sako, kad jeigu nebėra sandėlių, tai jie turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį. Aš tada klausiu: kaip mums tuos pastatus atstatyti, jeigu mums neleidžia savivaldybė? Tada tas ginčas persikėlė į teismą“, - pasakoja A. Avulis.
Verslininko teigimu, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, ši teritorija priskirta konversijos zonai, todėl nugriovus sandėlius, nekilnojamojo turto bendrovė čia ketino statyti komercinių patalpų pastatą ir gyvenamosios paskirties objektą. Tačiau dėl nugriautų sandėlių Nacionalinė žemės tarnyba iniciavo žemės nuomos sutarties nutraukimą. Bendrovė su tuo sutikti nenorėjo ir nesutarimai persikėlė į teismą.
A. Avulio teigimu, teisės aktai žemės nuomos klausimais yra aiškūs: nutraukti žemės nuomos sutartį galima tik tuo atveju, jeigu yra nemokamas žemės nuomos mokestis, ir jeigu žemė yra naudojama ne pagal paskirtį. Dėl pastarosios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba ir nori nutraukti žemės nuomos sutartį su „Hanner“ bendrove.
„Ir dabar atsiranda tos interpretacijos ir bandymai įrodyti, kad mes ją naudojame ne pagal paskirtį. Bet juk teritorijų planavimo dokumentuose pasakyta, kaip šią žemę naudoti“, - sako A. Avulis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad problemos dėl žemės sklypų nuomos tęsiasi jau penkerius metus, nes teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų nuomą, naudojimą yra seni, o jų traktavimas - smarkiai pasikeitęs.
Bankrotas ir Prekių Grąžinimas: Teisiniai Aspektai
Pagrindiniai teisės aktai reguliuojantis bankroto procedūrą yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ir fizinių asmenų bankroto įstatymai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ) yra specialus įstatymas skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialaus įstatymo nuostatoms.
Vadovaujantis ĮBĮ, įmonei iškeliama bankroto byla, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams (darbuotojui) atlyginimus. Pradėjus bankroto procedūrą ir teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių, uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bei atlikti kitus veiksmus, pagal ĮBĮ.
Kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas pažymi, jog bankroto teisinio instituto paskirtis yra pirmiausia apsaugoti nemokaus skolininko, negebančio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas -patenkinti kreditorių reikalavimus.
Bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidė jų teises ar teisėtus interesus dėl netinkamo prievolių vykdymo ar jų neįvykdymo, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant prievoliniais savo teisių gynybos būdais, tame tarpe restitucija.
Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, iki to laiko juridinis asmuo išsaugo savo pareigą atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik jo teisių pažeidimo pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas, realaus įvykdymo garantijos.
Atsakant į skaitytojo klausimą, kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas pažymi, kad yra galimybė atgauti prekes už kurias nebuvo sumokėta. Tačiau tokiai galimybei įgyvendinti turi būti atitinkamos sąlygos ir imtasi konkrečių veiksmų, t. y. pirma, turi būti nuginčytas prekių pardavimas, pagal PVM sąskaitą faktūrą. Tokį reikalavimą būtų galima reikšti tuo pagrindu, jog nuosavybės teisė nebuvo perėjusi bankrutuojančiai įmonei, vadovautis CK 3.307 straipsnio 1 dalimi.
tags: #zemes #sklypas #nuosavybes #teise #nepriklauso #bankrutavusiai