Žemės Paskirties Keitimas Saugomoje Teritorijoje Į Rekreacinę: Ar Tai Įmanoma?

Žemės sklypai, esantys saugomose teritorijose, pasižymi griežtais apribojimais, ypač kalbant apie statybas. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima statyti gyvenamąjį namą saugomoje teritorijoje, kokie reikalavimai taikomi žemės paskirties keitimui ir kokios atsakomybės laukia už pažeidimus.

Saugomų teritorijų žemėlapis Lietuvoje.

Ar Galima Statyti Gyvenamąjį Namą Saugomoje Teritorijoje?

Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003, sodyba suprantama kaip nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).

Jeigu nėra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, sodyba nėra pažymėta vietovės ar kituose planuose, tikslu atkurti buvusią sodybą Jums reikės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Jums priklausančiame žemės sklype, esančiame saugomoje teritorijoje, buvo sodyba, nustatymo.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1. prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2. pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3. pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. normą pažymėjo, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir ar sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys pačią sodyba, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., CK 4.12 str. 4.13 str. 2 d.).

Tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir ar sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Statybos

Norint statyti namą žemės ūkio paskirties žemėje, reikia suformuoti ūkininko sodybą, t. y. parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti arba pakeisti žemės naudojimo paskirtį (jei tai leidžiama pagal bendrąjį planą) į gyvenamąją teritoriją.

Be paskirties keitimo vasarnamio statyba negalima, nes ant žemės ūkio paskirties statyba galima turint tik tai ne mažiau kaip 0,5 ha žemės ir ūkininko pažymėjimą.

Žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant sklypo paskirties, pastatus gali statyti ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą. Kaimo plėtros projektai yra dviejų rūšių: ūkininko sodyba arba kaimo turizmo sodyba.

Parengus kaimo plėtros projektą ūkininko sodybai, galima statyti: vieną vieno buto gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio pastatais. Eiliškumas reglamentuotas - pirmiausia turi būti statomas pagrindinis pastatas - gyvenamasis namas, o tik vėliau pagalbinio ūkio pastatai.

Parengus kaimo plėtros projektą kaimo turizmui, galima statyti poilsio pastatus (tame tarpe vasarnamį).

Yra du būdai statyti - nekeičiant žemės paskirties (sąlygos - ne mažiau kaip 0,5 ha ploto ir ūkininko sodybos įsteigimas) arba keičiant žemės paskirtį (sąlygos - toje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai turi leisti keisti paskirtį). Antruoju atveju, reikia tiksliai žinoti, kurioje vietoje yra Jūsų sklypas, tuomet galima įvertinti galimybes.

Žemės Paskirties Keitimo Variantai

Yra du žemės sklypo paskirties keitimo variantai:

1. Pradėkite nuo prašymo savivaldybėje dėl paskirties keitimo, vėliau pertvarkymo projektas ir paskirties keitimas.
2. Tapkite ūkininku ir statykite namą kaip ūkininkas, rengti reiktų ūkininko sodybos parinkimo schemą.

Miško Paskirties Žemė

Miško paskirties žemė Lietuvoje ir kituose šalyse turi griežtus reikalavimus dėl statybų ir žemės naudojimo. Nors miškai dažnai yra laikomi apsaugotomis teritorijomis, tam tikrais atvejais gali būti leidžiama statyti įvairius statinius.

Miško paskirties žemė yra skirta miškų ūkiui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir aplinkos apsaugai. Pagal Lietuvos įstatymus, miško paskirties žemėje galima vykdyti įvairius veiksmus, tačiau statybos, ypač komercinio pobūdžio, yra labai ribojamos.

Miško paskirties žemėje leidžiama statyti:

• statinius, susijusius su miškų ūkiu (pastatus, skirtus medienos apdorojimui, sandėliavimui ir miško technikai laikyti);
• poilsio infrastruktūros objektus (kempingus, turistinius takus, mažos apimties poilsio namelius, paviljonus ar užkandines, skirtas poilsiui ir turizmui).

Prieš pradedant bet kokias statybas miško paskirties žemėje, būtina gauti atitinkamus leidimus ir laikytis vietinių bei nacionalinių teisės aktų. Pirmiausia, jei žemė priklauso valstybei, reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir kitus atsakingus organus, kad gautumėte leidimus.

Dėl statybos miško paskirties žemėje galimybės taip pat svarbu išsiaiškinti, ar planuojama statyba nesutampa su saugomomis gamtos teritorijomis, tokiomis kaip natūralūs draustiniai ar rezervatai.

Neteisėta statyba miško paskirties žemėje gali užtraukti dideles baudas. Be to, statiniai gali būti nubausti griaunant, jei pažeidžiami teisiniai reikalavimai.

Jei statybos miško paskirties žemėje yra griežtai ribojamos, verta apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip miško tvarkymo darbai, ekoturizmas arba kitos veiklos, kurios prisideda prie gamtos išsaugojimo.

Miške, jei sklypas patenka į rekreacinę zoną, leidžiama įrengti statinius, kurių plotas neviršija 25 kv.m. Tai apima ir įvairius poilsio objektus, tokius kaip nedideli nameliai medyje.

Namelio Medyje Įrengimas Miške

1. Norint įrengti namelį medyje miške, būtina parengti rekreacinės zonos miškotvarkos projektą, kuris būtinas leidimui gauti.
2. Pradiniame etape namelio medyje projekto rengti nereikia.
3. Norėdami parengti miškotvarkos projektą, turite samdyti kvalifikuotą specialistą (miškotvarkos projektų rengėjų sąrašas Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje).
4. Po projekto parengimo ir vertinimo reikės pateikti paraišką leidimui gauti.
5. Įrengiant namelį medyje būtina įvertinti, kokią įtaką tai turės aplinkinei gamtai. Statybos turi būti atliktos taip, kad nepažeistų miško ekosistemos, nepakenktų augalijai ir gyvūnijai.

Saugomos teritorijos ir jų tipai.

Statybos Leidimai

Visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio ir vietovės, privalomas statybos leidimas (reikalavimas galioja nuo 2017-01-01).

Vasarnamiai - poilsio paskirties pastatai, negyvenamieji pastatai. Statant iki 80m², iki 8,5m aukščio, tarpatramis iki 6m negyvenamuosius pastatus, šie priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• mieste;
• konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje;
• kultūros paveldo vietovėje;
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• kurortuose, Kuršių nerijoje;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Saugomų Teritorijų Kontrolė

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės.

Patikrinimų metu nustatyti įvairūs pažeidimai: neteisėtas smėlio ir žvyro naudojimas, savavališkai įrengti vandens telkiniai ir poilsiavietės, neleistina statyba, kraštovaizdžio keitimas bei neteisėtai išpiltos atliekos.

Aplinkosaugininkai primena, kad gamtiniuose rezervatuose lankytis be saugomų teritorijų direkcijos leidimo draudžiama. Susiruošus stovyklauti saugomose teritorijose, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kur yra įrengtos oficialios poilsiavietės ir laužavietės.

Keliaujantiesiems automobiliu po miškingas teritorijas, svarbi taisyklė - transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Taip pat vairuotojai turi būti atidūs - teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele.

Prieš išsiruošiant į žvejybą reikalavimus reikėtų pasitikrinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse.

Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai.

Taip pat primename vandens motociklų mėgėjams, kad jais plaukioti galima tik 7-iuose vandens telkiniuose (t. y., Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų ežere, Talkšos ežere, Didžiulio (Daugų) ežere, Galuonų ežere, Kauno mariose) ir tik laikantis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų priede nurodytų sąlygų.

Stovyklavimo vietoje reikia palaikyti tvarką: nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Šiukšlinant teršiamos gyvūnų ir augalų buveinės.

Nesvarbu, ar išsiruošiama į trumpą išvyką ar ilgesniam stovyklavimui gamtoje, visuomet pravartu su savimi pasiimti papildomą šiukšlių maišelį ir, pagal galimybes, surinkti rastas išmėtytas atliekas, o vėliau jas išmesti.

Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė - įspėjimas arba 20-50 eurų bauda.

Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3 000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.

Kur Kreiptis Dėl Informacijos?

Eikite tiesiai į savivaldybę. Kiekvienas priduodamas dokumentas turi savo kodą registracija, pagal ją paskiriamas pareigūnas kuris nagrinėja ir t.t. Atsakymas išsiunčiamas prašymo adresu arba atsiimti reikia pačioje savivaldybėje. Jei niekur neisite ir nesidomėsite tikrai dokumentai gali ir dingti, ir prapulti.

Pačiam pastatui, jei jis ne mieste, kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje, reikia tik supaprastinto statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento nereikia. Galima statyti pasirengus projektėlį.

tags: #zemes #paskirties #sklypas #saugomoje #teritorijoje #keisti