Viskas, kas užauginama ir galiausiai atsiduria ant mūsų stalo, prasideda dirvožemyje. Tačiau ne visada dirvožemis yra sveikas ir tinkamas auginti derlių. Kartais jame veisiasi ligos, parazitai, o netinkamas naudojimas gali sukelti dirvožemio degradaciją.
Tiksliosios žemdirbystės specialistas, agronomas Gintautas Klevinskas teigia: „Kai augalai nuo pat sudygimo būna pakankamai aprūpinami maisto medžiagomis, jie tampa atsparesni įvairiems aplinkos veiksniams, todėl galime džiaugtis gausesniu derliumi. Tik itin svarbu augalininkyste užsiimti atsakingai, kad sveiką dirvožemį išsaugotume ir ateities kartoms“.
Kas kenkia dirvožemio kokybei?
Pagrindinis dalykas yra dirvožemio degradacija, kuri atsiranda dėl netinkamo dirvožemio naudojimo. Žemės dirbimas, ypač arimas, stabdo humuso susidarymą, ardo natūralią dirvožemio struktūrą, todėl prastėja vandens režimas - augalai nepakankamai aprūpinami drėgme, gauna mažiau deguonies, o tai tiesiogiai lemia prastesnį augimą.
Dirvožemio kokybei kenkia ir vandens bei vėjo erozija, kurios metu nuo dirvos paviršiaus pasišalina derlingas sluoksnis. Ypač kai laukai paliekami atidengti, be augalinės dangos.
Verta paminėti, kad ūkininkai, tręšdami augalus, turėtų atsižvelgti į dirvožemio agrocheminius parametrus ir tręšti tinkamu kiekiu - nei per daug, nei per mažai. Jei trąšų yra per mažai, derlius bus menkesnis, tačiau dar blogiau tręšti pernelyg gausiai. Per didelis trąšų kiekis yra išplaunamas lietaus vandens, patenka į gruntinius vandenis, o galiausiai nuteka į didesnius vandens telkinius, kur sukelia autrofikaciją (ežerų dumblėjimą).
Dirvožemio erozija
Dirvožemio tyrimai
Norint nustatyti optimalų trąšų kiekį, reikia atlikti dirvožemio tyrimus. Jie tiksliai parodo, kokių ir kiek maistinių medžiagų trūksta, kad augalai gautų viską, ko jiems reikia.
Ūkininkų požiūris į dirvožemio tyrimus keičiasi. Daugelis suvokia, kad viskas prasideda žemėje ir kad ją reikia mylėti bei rūpintis - duoti tiek, kiek jai reikia.
Kaip pagerinti dirvožemio būklę?
Reikšmingiausia yra dirvožemio organika. Puiku, kai ūkis turi galimybių dirvožemį praturtinti mėšlu. Būtent mišriuosiuose ūkiuose vyksta natūralus gamtos ciklas - augalai-gyvuliai-augalai. Tai geriausias būdas, norint pagerinti dirvožemį, papildyti jį natūraliomis maisto medžiagomis, atstatyti balansą.
Siekiant pagerinti dirvožemio būklę, ūkininkai naudoja ir sėjomainą, tarpinius pasėlius. Pavyzdžiui, nukūlę javų derlių, pasėja tarpinius pasėlius ir laiko juos iki vėlyvo rudens, kol sėja žiemkenčius. Arba palieka iki pavasario, o tada išdirba žemę ir sėja vasarinius augalus. Taip dirvožemyje padidėja humuso kiekis, pagausėja fosforo ir kalio.
Taip pat, jei augalai paliekami laukuose per žiemą, jų šaknys sulaiko azoto išsiplovimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius - pavasarį reikia mažiau tręšti, galima sutaupyti.
Lietuvoje apie 20 proc. dirvožemių yra rūgštiniai. Tyrimais nustačius, kad dirvožemis yra rūgštus, jį galima pagerinti kalkinimu.
Dirvožemio kalkinimas
Sveikas dirvožemis
Geras, sveikas dirvožemis yra tas, kuriame vyrauja optimalus maisto medžiagų balansas ir optimalus rūgštingumas, tinkantis daugumai augalų. Vienas iš elementarių ženklų, rodančių sveiką dirvožemį, yra aktyvi mikrobiologinė veikla, kurią galima patikrinti plika akimi - jei pakasus matyti sliekų, dirvožemis yra turtingas maistinių medžiagų. Kuo daugiau sliekų jame, tuo dirvožemis geresnis, sveikesnis.
Ką daryti jei dirvožemyje veisiasi ligos, parazitai?
Nuo augalų ligų gali apsaugoti tinkama sėjomaina, pavyzdžiui, tarpiniai pasėliai. Augalų ligos, kenkėjai ir kiti žaladariai dažniausiai nemėgsta tam tikrų augalų ir tuo galima pasinaudoti.
Pavyzdžiui, ūkininkas augino žieminius kviečius ir pastebėjo, kad atsirado tam tikrų ligų sukėlėjų. Nuėmus derlių, toje vietoje, kaip tarpinį pasėlį, galima auginti garstyčias, kurios tuos ligos sukėlėjus ir kenkėjus atbaido - kitais metais dirvožemyje jų bus gerokai mažiau.
Dažniausiai tie patys ligų sukėlėjai ir kenkėjai būdingi tam tikriems augalams, todėl ilgą laiką juos auginant toje pačioje vietoje, žaladarių kiekis nuolat auga, nes jiems sudaromos itin palankios sąlygos.
Kenkėjų kontrolė sandėliuose
Kenkėjai sandėliuose neša piniginius nuostolius. Pasak Ą. Maštaro, ilgametė patirtis rodo, kad klientai rudens laikotarpiu susiduria su įvairių rūšių aruodiniais kenkėjais. Pastarieji kenkia grūdų kokybei, mažina jų maistinę vertę, daigumą, o tai, galiausiai, mažina jų piniginę vertę.
Atsitiktiniai kenkėjai saugomų grūdų neužpuola, išskyrus tuos atvejus, kai produkcija būna pažeista anksčiau, arba yra blogos būklės, t. y. drėgna ar supelijusi. Šių kenkėjų atsiradimas byloja, kad grūdai yra netinkamai sandėliuojami.
Taip pat labai dažni atvejai, kai pro nesandarias stogo konstrukcijas ant sandėliuojamų grūdų patenka vanduo. Grūdai drėksta, pelija, prasideda kaitimo procesai, atsiradę kvapai labai greitai privilioja kenkėjus.
Fumigacija
Anot pašnekovo, vienas iš efektyviausių būdų kovoti su sandėlių kenkėjais žaliavų ir grūdų sandėliuose yra fumigacija. Šio proceso metu naudojamos specialios dujos, kurios prasiskverbia į mažiausius plyšelius ir sunaikina visų vystymosi stadijų kenkėjus. Fumigacija yra saugi, nes jos metu naudojamos fosfino dujos nepakenkia apdorojamam produktui ir jo kokybei, jų pėdsakų nelieka aplinkoje.
„Fumiguojant gali būti sunaikinti grūdiniai kenkėjai, medienos kenkėjai, taip pat ūkinės paskirties gyvūnų parazitai. Svarbu pažymėti, kad fumigaciją gali atlikti tik kvalifikuoti ir licencijuoti kenkėjų kontrolės paslaugas teikiantys specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją, įrangą ir žinias", - akcentuoja bendrovės kenkėjų kontrolės padalinio vadovas Ąžuolas Maštaras.
Paukščiai
Sandėlių ir galvijų fermų valdytojams ne mažesnių rūpesčių nei vabzdžiai, sukelia paukščiai. Šaltuoju metų laiku, paukščiai aktyviai ieško maisto ir dažnai įsikuria sandėliuose ir galvijų fermose. Sandėliuose jie teršia produktus išmatomis, plunksnomis ir gali platinti ligas, bei kenkėjus.
Galvijų fermose jie gyvena ir dauginasi visus metus teršdami patalpas, bei sulesdami vertingiausią galvijams tiekiamo pašaro dalį, o tai finansiškai nuostolinga.
"Paukščiams būtina palaikyti aukštą (39oC) kūno temperatūrą, todėl šaltyje jiems būtina nuolat maitintis. Šaltuoju metų periodu paukščiai stengiasi laikytis kuo arčiau galimų maisto šaltinių. Ieškodami maisto jie įskrenda į sandėlius su maisto produktais, pralesa pakuotes arba maišus su įvairiais maisto produktais, arba tiesiog lesa grūdus, kombinuotus pašarus ar kitus produktus atviro tipo sandėliuose, bei fermose", - dėsto pašnekovas.
Kur įmanoma, paukščiai yra atbaidomi lazeriais, užtveriant patalpas tinklais, tvirtinant spyglius vietose, kur jie tupia, o esantieji patalpoje - išgaudomi specialiomis gaudyklėmis.
Paukščių atbaidymas
Graužikai
Bene nemaloniausi svečiai maisto ir grūdų saugyklose - graužikai. Kaip pastebi ekspertai, nekontroliuojami graužikai padaro didžiulę žalą žemės ūkyje, maisto pramonėje, žmonių buityje ir kitose veiklos srityse.
Jie ardo pastatų izoliacines medžiagas, pragriaužia elektros laidus, apgadina žemės ūkio techniką, apgriaužia ir užteršia maisto ar kitus sandėliuojamus produktus, apgadina buities daiktus, taip pat platina užkrečiamas ligas, parazitus ir kenkėjus.
„Žemės ūkyje pasitaiko atvejų, kai žiemoti susirinkę graužikai apsigyvena garažuose stovinčioje žemės ūkio technikoje, kurioje yra grūdų likučių. Daugumoje atvejų jie apgriaužia elektros kabelius, dėl ko vėliau kyla trumpas jungimas ir technika nebeveikia, tai sukelia daugybę nepatogumų ir didžiules remonto išlaidas. Tai pat, norėdamos susisukti šiltus lizdus, pelės apgriaužia sėdynes ir kitas apdailos medžiagas. Didžiulė žala padaroma, jei graužikai apsigyvena elektros skydinėse, ar kabelių loviuose. Pasitaikė atvejų, kai dėl graužikų sukelto trumpo jungimo elektros skydinėse net kilo gaisrai, o patirti nuostoliai buvo milžiniški. Grūdų ar kitų žaliavų sandėliuose užsiveisę graužikai yra pagrindiniai kenkėjų, tokių kaip miltinės ir plaukuotosios erkės pernešėjai ir platintojai“, - apie graužikų žalą pasakoja Ą. Maštaras.
Pats graužikų kontrolės procesas, arba kitaip, deratizacija, apima kompleksą įvairių priemonių - stebėjimą, atbaidymą, prevenciją bei naikinimą naudojant specialius metodus ir priemones.
„Nepatariame naikinti graužikų patiems, nes šiam darbui reikalinga turėti daug žinių ir patirties. Norint išnaikinti graužikus būtina vienu kartu taikyti kompleksines priemones. Pritaikyti tai, kas tuo metų laiku ir toje aplinkoje labiausiai patrauklu graužikams, gali tik profesionalus kenkėjų kontrolės specialistas. Taip pat reikia pabrėžti, kad profesionaliam naudojimui skirtos priemonės savo sudėtimi yra dvigubai stipresnės už įprastas priemones, kurių galima įsigyti prekybos tinkluose ir veterinarijos vaistinėse. Pirkdami neprofesionalaus naudojimo priemones, kurių efektyvumas perpus mažesnis, klientai jų turi įsigyti dvigubai daugiau, o ir lėšų, dažnu atveju, išleidžiama daugiau, nei kainuoja ši paslauga ją perkant iš profesionalų. Spąstų taip pat yra begalė modifikacijų, juos kenkėjų kontrolės specialistas parenka atsižvelgdamas į aplinkybes“, - komentuoja kenkėjų kontrolės ekspertas.
Graužikų naikinimas
Dirvožemio įvairovė Lietuvoje
Lietuvoje dirvožemis yra įvairus. Dar slenkant ledynams, natūraliai Vidurio Lietuvoje (ties Šakiais, Kaunu, Kėdainiais, Pakruoju, Joniškiu, Pasvaliu) susiformavo derlingiausio dirvožemio juosta. Daugiausia čia vyrauja priemolis, pakankamas kalio kiekis, mažas rūgštingumas. Tiesa, fosforo kiekis yra mažesnis nei vidutinis visoje Lietuvoje. Būtent Vidurio Lietuvoje plačiausiai vystoma augalininkystė ir sodininkystė.
Vakarų Lietuvoje labai didelės dirvožemio rūgštingumo problemos. Atskiruose regionuose daugiau nei pusė dirvų yra rūgščios, todėl sunku tikėtis bent vidutinio derliaus. Reikalingas nuolatinis kalkinimas, nes pakalkinus dirvožemį, po kelerių metų jis natūraliai vis rūgštėja, kol grįžta į pradinę rūgštingumo būklę. Čia augalininkystės ir sodininkystės derliai mažesni, daugiausia užsiimama gyvulininkyste arba vystomi mišrieji ūkiai, daugumoje laukų želia pievos, naudojamos gyvulių pašarui.
Apibendrinant, dirvožemis yra gyvybiškai svarbus mūsų maisto gamybai, todėl turime rūpintis jo kokybe ir apsaugoti nuo degradacijos, erozijos, parazitų ir kitų kenksmingų veiksnių. Tinkamas tręšimas, sėjomaina, kalkinimas ir kenkėjų kontrolė yra būtinos priemonės siekiant išsaugoti sveiką ir derlingą dirvožemį ateities kartoms.