Žemės Sklypo Paskirtis: Apibrėžimas, Keitimas Ir Svarbūs Aspektai

Žemės sklypo paskirtis - tai teisiškai apibrėžtas žemės naudojimo būdas, kuris nustato, kokia veikla gali būti vykdoma konkrečiame žemės plote. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žemės sklypo paskirtis yra svarbi planuojant statybas, žemės ūkio veiklą ar kitus projektus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma ir keičiama žemės sklypo paskirtis, ypač atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės reglamentus.

Kas yra žemės sklypas?

Žemės sklypas - tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant jo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai bei žemės sklype esančios naudingosios iškasenos.

Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir priėmus Konstituciją (1992), civilinius ir žemės įstatymus susiformavo šios žemės nuosavybės rūšys: privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji (mišri) žemė.

Kaip Nustatoma Žemės Sklypo Paskirtis?

Žemės sklypo naudojimo paskirtis nustatoma vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Dažniausiai, tai atliekama rengiant detaliuosius planus.

Tačiau, jei detaliuoju planu žemės sklypo paskirtis nenustatyta, ji gali būti nustatyta (arba pakeista) Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiu.

Šis procesas vykdomas vadovaujantis:

• Teritorijų planavimo įstatymu.
• Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (aktualia redakcija).
• Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi sprendimai dėl žemės sklypo paskirties turi atitikti galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje - tai žemės plotai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus yra naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Ši sąvoka apima ne tik dirbamus laukus, bet ir kitus plotus, susijusius su žemės ūkio veikla.

Žemės ūkio paskirties žemę sudaro:

• Žemės plotai, naudojami žemės ūkio produktų gamybai.
• Žemės naudotojui priklausantys gyvenamieji namai ir ūkiniai statiniai (jei jie nesuskirstyti atskirais sklypais).
• Kiemai.
• Žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis.
• Žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba.
• Valstybės nustatyto dydžio miškų plotai (jeigu jie nesuskirstyti atskirais sklypais).
• Kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:

• Mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo sklypus.
• Sodininkystės sklypus.
• Gėlininkystės sklypus.
• Šiltnamių sklypus.
• Medelynų ir kitų specializuotų ūkių sklypus.
• Rekreacinio naudojimo sklypus.
• Kitus sklypus.

Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Kiekvienas žemės sklypas turi pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo. Konkretaus žemės sklypo esama pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.

Pagal tai nurodoma, ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti. Labai dažnai žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.

Kartais pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas. Pavyzdžiui, jei turite įsigiję sklypą Vilniaus rajone, kur žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė, o žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne. Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite.

Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento. Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Kada tai aktualu ?

Paskirties keitimas gali būti būtinas, jei planuojate sklypą naudoti:

• gyvenamajai statybai (vienbučiai, daugiabučiai);
• komercinei ar pramoninei veiklai (verslo, gamybos objektai);
• infrastruktūros plėtrai (keliai, tinklai, viešieji objektai).

Procedūros forma priklauso nuo planavimo dokumentų būklės ir veiklos pobūdžio:

• Formavimo ir pertvarkymo projektas (FPP) taikomas, kai sklypas turi nustatytą naudojimo reglamentą ir reikia keisti ribas, formuoti naujus sklypus ar tikslinti duomenis;
• Detalusis planas reikalingas, kai teritorijoje nėra galiojančio reglamento arba planuojamas intensyvus užstatymas, viešoji infrastruktūra ar kompleksinė plėtra;
• Savivaldybės sprendimas galimas, kai paskirties keitimui pakanka administracinio sprendimo ir nėra poreikio keisti sklypo ribų ar rengti atskirą planą.

Kaip vyksta žemės sklypo paskirties keitimas ?

Paskirties keitimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentą paprastai apima šiuos etapus:

1. Iniciavimas

   Teritorijų planavimo projekto rengimo procedūrą inicijuoja žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas motyvuotą prašymą savivaldybei.

2. Sprendimas dėl rengimo

   Savivaldybės institucija, įvertinusi prašymą, priima administracinį sprendimą pradėti planavimo dokumento rengimą. Šiame sprendime apibrėžiami pagrindiniai projekto tikslai: paskirties keitimas, sklypų sujungimas ar padalijimas, ribų tikslinimas ar kita teritorijos pertvarka.

3. Planavimo sąlygų išdavimas

   Atsakinga institucija (dažniausiai savivaldybės administracija) organizuoja sąlygų gavimą iš kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų (jei to reikalauja dokumento rūšis ar teritorijos specifika).

4. Sutartis su planavimo dokumento rengėju

   Projekto iniciatorius sudaro sutartį su kvalifikuotu planavimo dokumentų rengėju turinčiu teisę rengti konkretaus lygmens teritorijų planavimo dokumentus, pagal galiojančius teisės aktus.

5. Planavimo dokumento rengimas

   Rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtį sudaro grafinė ir tekstinė (aiškinamoji) dalys. Joje pateikiamas teritorijos analizės pagrindimas, planuojami sprendiniai, planuojama paskirtis, naudojimo būdas ir kita svarbi informacija.

6. Derinimas su institucijomis

   Projektas derinamas su institucijomis. Privalomų derinimų apimtis priklauso nuo teritorijos specifikos ir dokumento tipo.

7. Tvirtinimas

   Parengtas planavimo dokumentas tvirtinamas savivaldybės institucijos - dažniausiai mero ar administracijos direktoriaus sprendimu. Prieš tvirtinimą tikrinama dokumento atitiktis teisės aktams ir derinimo rezultatams.

8. Duomenų pakeitimas registruose

   Patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą, jis registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Tik registruotas dokumentas įgyja juridinę galią ir jo pagrindu rengiamos bylos be, keičiamas žemės sklypo teisinis statusas:

   • Atnaujinami kadastro duomenys (jei keitėsi ribos, plotas ar kiti parametrai);
   • Įrašoma nauja paskirtis Nekilnojamojo turto registre, jei ji buvo pakeista.

Pavyzdys: Paskirties keitimas Kauno rajone

Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.

Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.

Dokumentai V. Į. Registrų Centrui

Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite:

• Savivaldybės direktoriaus įsakymą dėl sklypo paskirties keitimo.
• Atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis.
• Seną registro centro išrašą.
• Asmens dokumentą.

Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.

Žemės sklypo padalijimas ir atidalijimas

Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.

Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti.

Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.

Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius. Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.

Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?

Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.

Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.

Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.

Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).

Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.

Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui.

Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.

Taigi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.

Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai:

1. Žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc.
2. Kiti žemės sklypai, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.

Svarbu: Didžiausią valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

Svarbūs aspektai perkant žemės sklypą

Prieš įsigyjant žemės sklypą, būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, kurie gali turėti įtakos jo vertei ir panaudojimo galimybėms:

• Kitų asmenų teisės į žemės sklypą.
• Žemės sklypo paskirtis.
• Specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
• Kadastriniai matavimai.

Jeigu kadastriniai matavimai nėra atlikti, įsigydami žemės sklypą rizikuojate, kad tikrasis jo plotas gali skirtis.

Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.

Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus. Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Kaip sužinoti ar sklypas patenka į urbanizuotą ar numatomą urbanizuoti teritoriją? Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje.

Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.

Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.

Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.

Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimo Žingsniai

Ši lentelė apibendrina žemės sklypo paskirties keitimo procesą Kauno rajone:

tags: #zemes #naudojimo #paskirties #straipsnis