Žemės mokestis savivaldybės biudžete: formavimo principai

Siekiant užtikrinti sklandų šalies ekonominį, politinį bei socialinį vystymąsi svarbu tikslingai panaudoti valstybės pajamas. Valstybei svarbu subalansuoti gaunamas pajamas ir išlaidas, nes tik tada galime tikėtis šalies ekonomikos augimo ir bendros visų gyventojų gerovės.

Šio darbo objektas yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. Šiuo darbu siekiama aptarti Lietuvos valstybės biudžetą.

Valstybės biudžeto esmė ir sandara

Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakinga Vyriausybė.

Mūsų valstybės biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, priimtas 2000 m. Biudžeto sanaros įstatymo tikslas - siekiant ilgalaikės ir visapusiškos šalies piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų panaudoti efektyviai. Jame taip pat reglamentuojamos biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindinės nuostatos, procedūros bei asignavimo valdytojų pareigos, teisės ir atsakomybė.

Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos gali būti tik piniginės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus.

Lietuvos Respublikos biudžetinėje sistemoje skirstoma nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valstybės valdymo įstaigoms išlaikyti, krašto apsaugai ir kitoms reikmėms.

Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

Biudžeto procesas

Biudžeto procesas - tai valstybinės ar vietinės valdžios veiksmai, susiję su vienu biudžetu (nuo biudžeto projekto parengimo iki įvykdymo apyskaitos patvirtinimo). Biudžetavimo procese svarbu ne tik planavimas, bet ir biudžeto vykdymo eiga bei jo kontrolė, kuri turi užtikrinti efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą.

Biudžeto projekto sudarymas - viena iš svarbiausių biudžeto proceso stadijų. Jo metu numatomos pagrindinės valstybės politinio, ekonominio, socialinio vystymo kryptys, nustatoma biudžetinių lėšų apimtis ir asignavimai. LR valstybės biudžeto projekto sudarymą organizuoja LR Vyriausybė. Biužeto projektą rengia Finansų ministerija.

Biudžeto sandaros įstatymas apibrėžia, kad valstybės biudžeto projektas yra rengiamas trejiems biudžetiniams metams, o tvirtinamas - vieneriems biudžetiniams metams. Finansų ministerija parengtą biudžeto įstatymo projektą pateikia Vyriausybei, kuri, jį apsvarsčiusi, pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Tada biudžeto įstatymo projektas nagrinėjamas Seime. Seimo komitetai ir nariai teikia pasiūlymus dėl biudžeto įstatymo projekto. Vyriausybei priėmus atitinkamus sprendimus dėl šių pasiūlymų, biudžeto įstatymo projektas vėl svarstomas ir tvirtinamas Seime, kuris turi patvirtinti biudžeto įstatymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.

Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtintas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto I/12 išlaidų. LR valstybės biudžeto vykdymą organizuoja vyriausybė. Pasibaigus biudžetiniams metams šalies vyriausybė privalo paruošti ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie biudžeto įvykdymą. biudžeto įvykdymo ataskaitą, užbaigiamas eilinis biudžeto ciklas.

Biudžeto pajamų klasifikacija

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vieningą pajamų ir išlaidų klasifikaciją nustato LR Finansų ministerija. LR biudžeto pajamų grupavimo pagrindą sudaro ekonominė klasifikacija ir pagal pajamų šaltinius. Didžiausią dalį biudžeto pajamų sudaro mokestinės pajamos.

Nacionalinio biudžeto pajamas 2006 metais sudarė: mokestinės pajamos - 93,5 proc., o nemokestinės - 6,5 proc.; atitinkamai 2007 metais: mokestinės pajamos - 93,6 proc., nemokestinės pajamos - 6,4 proc.; 2008 metais: mokestinės pajamos - 93,4 proc., o nemokestinės pajamos - 6,6 proc. Akivaizdu, jog didžioji dalis įplaukų į šalies biudžetą yra surenkamos per mokesčius.

Kaip ir ankstesnių metų analizuotuose biudžetuose taip ir dabar mokestinės pajamos sudaro biudžeto pajamų pagrindą: 2008 m. I ketv. 98,8 proc. ir 2009 m. I ketv. 94,6 proc.. Mokestinių pajamų abiem laikotarpiais daugiausia buvo gauta iš v.idaus prekių ir paslaugų mokesčių. Jų įplaukos sudarė 68,6 proc. 2008 m. I ketv. ir 62,8 proc. 2009 m. I ketv. visų biudžeto pajamų. Vidaus prekių ir paslaugų mokesčių didžiausią dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ((PVM), po to seka surenkami akcizai. Didelę dalį biudžeto įplaukų sudaro pajamų ir pelno mokesčiai, iš kurių didžiausios įplaukos yra iš gyventojų pajamų mokesčių: 2008 m. I ketv. 19,1 proc., 2009 m. I ketv.

Taigi darytina išvada, jog pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra atitinkamai šie mokesčiai: PVM, akcizai, gyventojų pajamų mokestis. valstybės vykdoma mokesčių politika turi būti orientuota į kuo didesnį mokesčių surinkimą, siekiant maksimizuoti biudžeto pajamas.

Lyginamuoju laikotarpiu biudžeto įplaukoms įtakos turėjo mokesčių reforma, lėtėjantis vartojimas, mažėjančios prekių ir paslaugų kainos ir kiti veiksniai. Nuo 2009 m. sausio 1d. padidintas PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. ir panaikintos kai kuriuos PVM lengvatos. Tokia mokesčių reforma turėjo padidinti įplaukas į biudžetą, bet atsitiko priešingai: PVM 2009 m. I ketv. surinkta 670659 tūkst.

Nuo 2009 m. sausio 1 dienos didžiosios dalies gyventojų pajamos apmokestinamos vienodu 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu plius 6 proc. privalomo sveikatos draudimo įmoka. Tad bendram GPM paketui pradėtas taikyti 21 proc. dydis. Iki šiol GPM taikytas 24 proc. tarifas. Jam sumažėjus, net ir mokant atskirą PSD įmoką, mažėjo iš darbo užmokesčio išskaitoma mokesčių dalis bei didėjo daugumos žmonių gaunamos pajamos. Dėl šios priežasties 2009 m. I ketv. gyventojų pajamų mokesčio buvo surinkta 122696 tūkst. Lt daugiau lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2008 m. Tokį mažą GPM prieaugį, nors ir sumažinus mokesčio tarifą, lėmė lėtėjantis darbo užmokesčio augimas bei didėjantis nedarbas.

2009 m. I ketv. pajamų iš akcizų gauta mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. Šis skirtumas sudaro 22557 tūkst. Lt..

Valstybės vykdoma mokesčių politika turi būti orientuota į kuo didesnį mokesčių surinkimą, siekiant maksimizuoti biudžeto pajamas. Svarbu, kad nustatomi apmokestinimai šalyje neskatintų plėtotis neapskaitytai ekonomikai, kuri sąlygoja nacionalinio biudžeto įplaukų mažėjimą, ką ir atskleidė atlikta biužeto pagrindinių pajamų šaltinių lyginamoji analizė.

Biudžeto asignavimai

Nacionalinio biudžeto asignavimai yra biudžeto lėšos, skiriamos biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms dengti, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą. Jie naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, gynybai ir kt.), įsipareigojimams vykdyti, dotacijoms teikti ir pan.

Kaip matome iš 2001 m. Lietuvos valstybės biudžeto išlaidų struktūros, didžiausia dalis biudžeto išlaidų buvo skirta socialinei sferai (švietimas, socialinė apsauga, globa ir rūpyba, sveikatos apsauga, sveikatingumas, reakreacija ir kultūra) - 50,7 proc. Kitoms valstybės funkcijoms buvo panaudota 37,5 proc. visų nacionalinio biudžeto išlaidų. Ekonomikos poreikiams tenkinti buvo panaudota 11,8 proc. visų nacionalinio biudžeto išlaidų.

Valstybės (kartu ir nacionalinis) biudžetas gali būti deficitinis, subalansuotas arba perteklinis. Savivaldybės biudžetas negali būti deficitinis. viršija pajamas. Biudžeto perteklius yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus. Subalansuotas biudžetas yra, kai pajamų ir išlaidų skirtumas yra nulis. Valstybė siekia perteklinio biudžeto arba bent subalansuoto biudžeto.

Anksčiau pajamų ir išlaidų duomenys rodo, jog 2001 m. nacionalinis biudžetas buvo deficitinis (augo valstybės skola). Pajamų ir išlaidų skirtumas -597913 tūkst.

Ši diagrama iliustruoja, jog vyrauja išlaidų augimo tendencija. Pajamoms taip pat būdingas augimas. Tarp šių dviejų dydžių augimo nėra vienodo proporcingumo - išlaidos auga greičiau negu pajamos. Pvz.: 2008 m. nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo 5756,8 mln. Lt lyginant su 2007 m., o tuo pačiu laikotarpiu biudžeto pajamos išaugo 2943,7 mln. Lt.. Susiformuoja deficitinis biudžetas. 2007 m. nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo 2657,2 mln. Lt lyginant su 2006 m., o tuo pačiu laikotarpiu biudžeto pajamos išaugo 3555,5 mln. Lt..

2010 m. Biudžeto prognozės

2010 m. Ministrų kabinetas pritarė 2010 metų biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos sudarys 13 152 mln. litų, arba 1 245,3 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 328 mln. litų, t.y. 891 mln. litų mažiau nei 2009 metais.

Tikslu finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, Finansų ministerija 2010 metais planuoja pasiskolinti apie 12,8 mlrd. Lt. Planuojama, kad bus skolinamasi leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose bei imant paskolas iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymo bankas, Šiaurės investicijų bankas.

Daugiausia pajamų į 2010 m. valstybės biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio - 6,018 mlrd. litų arba apie 45,8 visų valstybės biudžeto pajamų. Tai yra 3,7 proc. Akcizų į valstybės biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3 257,4 mln. litų kas sudaro apie 24,8 proc. valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m planu, akcizų numatoma gauti 0,3 proc. Iš gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą planuojama gauti 3 308,8 mln. litų kas sudaro apie 20,3 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m. - tai bus apie 24 proc. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 907,7 mln. litų, o tai sudarys 6,9 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 metais, tai yra 47,9 proc.

Akivaizdu, jog visi minėtos biudžeto įplaukos planuojamai mažės. Labiausiai sumažės įplaukos iš pelno mokesčio, nepaisant planuojamo tarifo mažinimo nuo 20 proc. iki 15 proc. Taigi ženkliai mažėjančios biudžeto pajamos ir mažiau krentačios valstybės išlaidos sukuria deficitą nacionaliniame biudžete ir skatina augti valstybės skolą - tokios 2010 m.

Valstybės vaidmuo šalies ekonominiame gyvenime yra gana sudėtingas ir įvairiapusis. Biudžeto procesas - labai sudėtingas procesas, reikalaujantis labai didelių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.

Biudžete turėtų būti aiškiai suformuluoti tikslai ir konkrečios priemonės, kuriomis tie tikslai turėtų būti įgyvendinami. Įgyvendinant biudžetą svarbu siekti subalansuotumo t.y. išlaidos neturėtų viršyti pajamų. Lietuvoje biudžetas, remiantis ilgamete statistika yra deficitinis t.y.

Valstybės gaunamas pajamas galima klasifikuoti į nemokestines ir į mokestines. Pastarosios yra pagrindinis biudžeto įplaukų šaltinis. Asignavimai yra skirstomi pagal funkcinę ir ekonominę klasifikacijas. Išlaidų pasiskirstymas biudžete nėra tolygus - išlaidos socialinei sferai didžiausios. 2010 m. biudžetas taip pat žada būti deficitinis.

Pagrindiniai informacijos šaltiniai

  • K. Levišauskaitė, G. Rūškys „Valstybės finansai“, 2003 m.
  • V. Naraškevičiūtė, A. Lakštutienė „Valstybės finansai“, 2005 m.
  • O. Buckiūnienė, V. Meidūnas, P. Puzinauskas „Lietuvos finansų sistema“, 2003 m.

tags: #zemes #mokestis #savivaldybes #biudzete