Žemės panaudos sutartis yra viena iš svarbiausių teisinių priemonių, reguliuojančių žemės sklypo naudojimo santykius Lietuvoje. Šio tipo sutartis leidžia žemės savininkams perduoti savo sklypą laikinai ir neatlygintinai naudoti kitam asmeniui.
Kas yra žemės panaudos sutartis?
Žemės panaudos sutartis yra teisinė priemonė, pagal kurią žemės savininkas (panaudos davėjas) perduoda kitam asmeniui (panaudos gavėjui) teisę laikinai ir neatlygintinai naudoti žemės sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, panaudos sutartis gali būti sudaroma tiek privačios, tiek valstybinės žemės atžvilgiu.
Panaudos ir nuomos sutarčių skirtumai
Svarbu suprasti skirtumus tarp panaudos ir nuomos sutarčių:
- Mokestingumas: Mokestingumo skirtumas yra pagrindinis požymis, skiriantis šias sutartis. Už nuomojamos žemės pajamas savininkas moka gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu panaudos davėjas tokio mokesčio nemoka, nes negauna jokių pajamų.
- Teisės ir pareigos: Teisių ir pareigų skirtumas taip pat yra reikšmingas. Nuomos sutartis suteikia nuomininkui stipresnes teises į nuomojamą objektą, įskaitant teisę į apsaugą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi.
Panaudos sutartis dažniausiai taikoma tais atvejais, kai turtas perduodamas naudotis be jokio atlygio, tačiau abi šalys nori įforminti šį susitarimą teisiškai. Panaudos sutartys dažnai sudaromos ir tarp juridinių asmenų. Tokiu atveju būtina aiškiai apibrėžti naudojimo paskirtį, nes panauda neturi virsti komercine veikla. Panaudos sutartis puikiai tinka laikinam naudojimui, kai nėra tikslo keisti nuosavybės ar sudaryti ilgalaikės nuomos.
Žemės panaudos sutarties registravimas
Žemės panaudos sutarties registravimas yra privalomas, jei sutartis sudaroma ilgesniam nei vienerių metų terminui. Šiuolaikinis registravimo procesas yra žymiai supaprastėjęs ir skaitmenizuotas. Registrų centro savitarnoje galima sudaryti nuomos ar panaudos sutartį ir perduoti įregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registrui.
Registravimo procesas prasideda sutarties sudarymu Registrų centro elektroninėje sistemoje. Šalys turi prisijungti prie sistemos, pasirinkti reikiamą paslaugą ir užpildyti visus sutarties duomenis.
Reikalavimai teisiškai galiojančiai sutarčiai
Teisiškai galiojanti žemės panaudos sutartis turi apimti visus būtinus teisinius elementus, kurie užtikrina aiškų šalių įsipareigojimų ir teisių apibrėžimą:
- Šalių duomenys: Šalių duomenys turi būti nurodyti pilnai ir tiksliai. Fiziniams asmenims - vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas.
- Žemės sklypo identifikavimas: Žemės sklypo identifikavimas yra kritiškai svarbus sutarties elementas. Turi būti nurodytas tikslus žemės sklypo kadastro numeris, adresas, plotas, paskirtis bei naudojimo būdas.
- Panaudos laikotarpis: Panaudos laikotarpis turi būti aiškiai apibrėžtas. Galima sudaryti terminuotą sutartį, nurodant konkrečią panaudos pradžios ir pabaigos datą, arba neterminuotą sutartį.
- Žemės naudojimo būdas ir apribojimai: Žemės naudojimo būdas ir apribojimai turi būti detalizuoti.
Šalių teisės ir pareigos
Žemės panaudos sutartis formuoja konkrečius įsipareigojimus abiem sutarties šalims, kurių laikymasis užtikrina sklandų sutarties vykdymą.
Panaudos davėjo pareigos
Panaudos davėjo pareigos apima žemės sklypo perdavimą sutartoje būklėje ir laiku. Davėjas privalo užtikrinti, kad žemės sklypas būtų tinkamas naudoti sutartyje nurodytais tikslais. Jei žemėje atsiranda trūkumų, kurie trukdo normaliam naudojimui, davėjas privalo juos pašalinti savo lėšomis.
Panaudos gavėjo pareigos
Panaudos gavėjo pareigos yra gerokai platesnės. Gavėjas privalo naudoti žemę racionaliai ir pagal paskirtį, išlaikyti žemės ūkinę kultūrą, saugoti žemę nuo erozijos ir kitokio pažeidimo.
Teisių perėjimo klausimai
Teisių perėjimo klausimai yra aktualūs ypač ilgalaikės panaudos sutarties atveju. Panaudos gavėjas neturi teisės perduoti panaudos teisės tretiesiems asmenims be panaudos davėjo raštiško sutikimo.
Mokestiniai aspektai
Panaudos davėjas mokestinių įsipareigojimų neturi, nes negauna jokių pajamų iš žemės perdavimo panaudai. Tačiau jis išlieka žemės mokesčio mokėtoju, nes išlaiko žemės nuosavybės teisę. Panaudos gavėjas taip pat neturi tiesioginio gyventojų pajamų mokesčio įsipareigojimo dėl žemės panaudos, nes nemoka jokio atlygio.
Sutarčių registravimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo ir efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą.
Sutarties nutraukimas
Sutartis gali būti nutraukta:
- Susitarimu: Tai paprasčiausias sutarties nutraukimo būdas.
- Termino pasibaigimas: Termino pasibaigimas automatiškai nutraukia terminuotą panaudos sutartį.
- Panaudos davėjo iniciatyva: Sutartis gali būti nutraukta, jei panaudos gavėjas pažeidžia sutarties sąlygas, naudoja žemę ne pagal paskirtį, gadina žemę ar nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų.
Praktiniai patarimai
Prieš sudarant sutartį, rekomenduojama:
- Visada atlikite žemės sklypo apžiūrą prieš sutarties sudarymą. Užfiksuokite esamą žemės būklę, pastatus, infrastruktūrą.
- Aiškiai apibrėžkite žemės naudojimo tikslus ir apribojimus. Nurodykite, ar galima statyti pastatus, sodinti daugiamečius augalus, keisti žemės reljefą.
- Numatykite reguliaraus komunikavimo tvarką tarp šalių. Svarbu yra ir draudimo klausimų sprendimas.
Žemės panaudos sutartis yra naudinga teisinė priemonė, leidžianti efektyviai naudoti žemės išteklius nesant galimybės ar poreikio mokėti už žemės naudojimą.
Panaudos sutartis - tai pasitikėjimo sutartis. Kad panaudos sutartis būtų teisėtai galiojanti ir aiški, joje būtina įrašyti visus svarbiausius punktus. Šis dokumentas turi ne tik įforminti turto perdavimą, bet ir apibrėžti, kaip bei kokiomis sąlygomis turtas naudojamas.
Sutartyje aiškiai nurodomi abi sutarties šalys - panaudos davėjas (savininkas) ir panaudos gavėjas (naudotojas). Turto identifikavimas - vienas svarbiausių punktų. Labai svarbu apibrėžti, kokiu tikslu turtas naudojamas. Jei turtas sugadinamas dėl gavėjo kaltės, jis privalo atlyginti žalą.
Sutartyje reikia numatyti, kaip ir kada turtas turi būti grąžintas, kokia forma (pvz., su perdavimo aktu). Nors panaudos sutartis atrodo kaip draugiškas ar pasitikėjimu grįstas susitarimas, praktikoje ji gali sukelti tiek pat ginčų, kiek ir komerciniai sandoriai.
Nors įstatymas leidžia sudaryti panaudos sutartį ir žodžiu, rašytinė forma suteikia abiem pusėms saugumą. Tik raštiškas dokumentas įrodo, kokios sąlygos buvo numatytos - terminai, paskirtis, naudojimo ribos.
Svarbu tiksliai įrašyti, kam turtas bus naudojamas - gyvenimui, veiklai, laikymui ir pan. Jei turtas naudojamas kitaip, savininkas turi teisę nutraukti sutartį. Net jei turtas perduodamas be atlygio, gavėjas turi pareigą jį prižiūrėti ir grąžinti tokios pat būklės.
Prieš perduodant turtą panaudai, verta pasitikrinti, ar jis neįkeistas ar areštuotas. Jei savininkas neturi teisės disponuoti turtu, panaudos sutartis gali būti laikoma negaliojančia.
Jei panaudos laikotarpis ilgesnis nei vieneri metai, sutartį galima įregistruoti Registrų centre. Tokiu būdu ji tampa vieša, o trečiosios šalys (pvz., nauji savininkai) matys, kad turtas perduotas naudotis pagal panaudą. „Nemokamas naudojimas nereiškia, kad galima elgtis neatsakingai.
Net ir geriausiai parengtos panaudos sutartys kartais nutrūksta anksčiau, nei planuota. Priežastys gali būti įvairios - nuo savininko sprendimo susigrąžinti turtą iki gavėjo netinkamo elgesio ar aplinkybių, dėl kurių toliau naudotis turtu tampa neįmanoma.
Nutraukimas turi būti rašytinis - pranešimas pateikiamas gavėjui su nurodytu terminu (paprastai 30 dienų) grąžinti turtą. Turtas turi būti grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
DUK apie panaudos sutartis
- Kas yra panaudos sutartis? Panaudos sutartis - tai susitarimas, pagal kurį turtas perduodamas naudotis nemokamai. Panaudos gavėjas įgyja teisę naudotis turtu, tačiau neprivalo mokėti už jį nuomos mokesčio ar kito atlygio.
- Ar panaudos sutartis gali būti žodinė? Taip, bet tik trumpalaikiams atvejams. Dėl teisinio saugumo visada rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, ypač kai turtas perduodamas ilgesniam laikui ar kai kalbama apie nekilnojamąjį turtą.
- Ar galima naudotis turtu panaudos pagrindu, jei jis įkeistas? Jei turtas įkeistas ar areštuotas, panaudos sutartis gali būti negaliojanti be kreditoriaus ar teismo leidimo. Todėl prieš sudarant sutartį būtina pasitikrinti turto teisinę būklę Registrų centre.
- Kuo panauda skiriasi nuo nuomos? Pagrindinis skirtumas - atlygis. Nuomos sutartyje mokamas nuomos mokestis, o panaudos atveju turtas perduodamas naudotis nemokamai. Tačiau atsakomybė už turtą ir priežiūrą išlieka panašiai kaip nuomoje.
- Kokiam laikotarpiui galima sudaryti panaudos sutartį? Panaudos sutartis gali būti sudaroma tiek terminuotam (pvz., 1 metams), tiek neterminuotam laikotarpiui. Vis dėlto patartina nurodyti konkrečią datą, iki kada turtas perduodamas, kad būtų išvengta neaiškumų.
- Kas atsako, jei panaudos metu turtas sugadinamas? Jei turtas sugadinamas dėl panaudos gavėjo kaltės, jis privalo atlyginti žalą. Jei žala padaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (pvz., stichinės nelaimės), atsakomybė netaikoma.
- Ar galima turtą perduoti panaudai trečiajam asmeniui? Tai galima tik su savininko raštišku sutikimu. Jei tokio sutikimo nėra, sutartis laikoma pažeista, o savininkas gali reikalauti turto grąžinimo anksčiau termino.
- Ar būtina registruoti panaudos sutartį? Registracija nėra privaloma, tačiau rekomenduojama, kai sutartis sudaroma ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui. Registravimas suteikia viešą teisinę apsaugą ir garantuoja, kad sutartis išliks galioti net pasikeitus savininkui.
- Ką daryti, jei panaudos gavėjas negrąžina turto? Pirmiausia pateikiamas rašytinis reikalavimas su terminu grąžinti turtą. Jei jis nevykdomas, savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl turto iškeldinimo ar grąžinimo.
- Ar panaudos sutartis gali būti nutraukta anksčiau termino? Taip, jei turtas naudojamas ne pagal paskirtį, neprižiūrimas arba tapo būtinas savininkui. Tokiu atveju sutartis nutraukiama raštu, apie tai iš anksto informuojant kitą šalį.
Valstybinės žemės sklypo pardavimas
Gana dažnai pasitaikanti situacija, kai fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis daiktas yra pastatytas ant valstybinio žemės sklypo. Kai nekilnojamojo turto savininkas nusprendžia parduoti ant valstybės išnuomoto žemės sklypo esančius nekilnojamuosius daiktus, įstatymas numato esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, t.y. kartu aptarti ir užstatyto valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės perleidimą.
Taigi, parduodant nekilnojamuosius daiktus, naujajam jų įgijėjui kartu perduodama ir teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir iki šiol naudojosi nekilnojamojo turto pardavėjas.
Esant valstybinio žemės sklypo nuomos sutarčiai, atskiras žemės sklypo savininko sutikimas (jei tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms), nereikalingas.
Pagal LR Civilinio kodekso nuostatas, perleidžiant nekilnojamuosius daiktus, kartu pardavėjas privalo perleisti ir žemės sklypą, ar teisę naudoti šį žemės sklypą (ar jo dalį) būtiną parduodamiems daiktams naudoti pagal paskirtį.
Jeigu nekilnojamojo turto pardavėjas, valdo žemės sklypą be teisinio pagrindo, jis, visų pirma, turi gauti valstybinio žemės sklypo savininko, įprastai tai jo patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) sutikimą.
Vadinasi, siekiant parduoti nekilnojamąjį daiktą esantį ant valstybinio žemės sklypo, kuris naudojamas be jokio teisinio pagrindo, NŽT leidimo (sutikimo) perleisti kartu ir teises į naudojamą žemės sklypą (ar jo dalį) naujajam įgijėjui neišduos, kol nebus išspręstas valstybės žemės sklypo (ar jo dalies) naudojimo pagrindas.
Patarimai sudarant žemės nuomos ar panaudos sutartis
Ūkininkams neretai tenka patiems sudaryti ar pasirašyti įvairias sutartis (darbo, pirkimo ir pardavimo, nuomos, draudimo, autorines ir kt.). Vienoms sutartims (pvz., darbo) yra sukurtos pavyzdinės formos, patvirtintos Vyriausybės nutarimais ar kitais teisės aktais, tereikia įrašyti trūkstamus duomenis. Pirkimo ir pardavimo sutartis dažniausiai būna parengusios įmonės ir, jei sąlygos tinkamos, abi šalys pasirašo. O štai žemės nuomos ar žemės panaudos sutartis žemdirbiams dažniausiai tenka sudaryti patiems. Kokie reikalavimai?
- Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
- Žemės nuomos sutarties dalykas gali būti valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.
- Neatlygintinio naudojimosi žeme (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) žemę laikinai ir neatlygintinai valdyti ir ja naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti ją tokios būklės, kokios ji jam buvo perduota arba sutartyje numatytos būklės.
- Perduoti žemę (ar kitus daiktus) neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik žemės (ar kitų daiktų) savininkas arba kiti įstatymų ar savininko įgalioti asmenys.
- Parengiama rašytinė žemės nuomos sutartis. Prie jos turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.
- Keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka.
- Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį.
- Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 25 metams.
- Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta: žemės nuomotojas; žemės nuomininkas; žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre (plotas, kadastro Nr., vieta, žemės vertė); žemės nuomos terminas; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos ir naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui; išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams; žemės naudojimo specialiosios sąlygos; žemės naudojimo apribojimai; žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės; užmokestis už žemės nuomą.
- Žemės nuomos sutartis turi turėti pavadinimą, numerį, taip pat nurodoma sutarties sudarymo vieta.
- Žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir visuomenės interesams.
- Nuomotojas privalo remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius, o nuomininko pareiga - išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius ir želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus.
- Jei žemės nuomininkas miršta, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties atsisako, jie turi atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius.
Suprantant žemės panaudos sutarties esmę ir teisinius aspektus, galima efektyviai valdyti žemės išteklius ir išvengti galimų nesusipratimų ateityje.
Žemės nuomos mokestį skaičiuoja savivaldybės. Dėl išvengimo mokesčio tai nežinau (nesu susidūręs) - Panaudos gavėjas nemokės, bet mokės panaudos davėjas.
Jei nuomotojas - ne valstybė, o juridinis ar fizinis asmuo, tai nuomos mokestis yra susitarimo reikalas.
Panaudos sutartis - tai susitarimas, pagal kurį vienas asmuo perduoda kitam asmeniui turtą laikinai naudotis neatlygintinai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie mokesčiai gali atsirasti sudarius panaudos sutartį tarp fizinių asmenų Lietuvoje, ypač kai kalbama apie nekilnojamąjį turtą.
Panauda nėra nuoma. Jei už naudojimąsi turtu būtų mokamas net simbolinis mokestis (pvz., 0,01 Eur), tai jau būtų laikoma nuomos sutartimi.
Mokesčiai ir panaudos sutartis
Panagrinėkime šiuos aspektus detaliau:
- Nekilnojamojo turto mokestis: Jei sklypas ir pastatas priklauso uošvienei, ir jūs su ja sudarote panaudos sutartį ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui (pvz., 1 metams), uošvienė gali turėti mokestinių prievolių.
- Žemės mokestis: Analogiškai, kaip ir su nekilnojamojo turto mokesčiu, gali atsirasti prievolė mokėti žemės mokestį.
- Elektros, šiukšlių, vandens mokesčiai: Jei įmonė pradeda apmokėti už elektrą, tai gali būti laikoma pajamomis natūra.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei NT naudojimo terminas didesnis negu 1 mėn., mokesčiai gali būti taikomi. Tačiau, jei be jūsų veiklos ten nieko daugiau nevyktų ir niekas niekuo nesinaudotų, situacija gali būti kitokia. Dėl konkrečių mokesčių klausimų rekomenduojama pasikonsultuoti su mokesčių specialistais.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tai yra dvišalis sandoris. Civilinis kodeksas numato rašytinę nuomos sutarties formą, jeigu nuomos sutarties terminas ilgesnis negu vieneri metai.
Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ginčo atveju prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota viešame registre. Pabrėžtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu. Vis dėlto, tokia sutartis kilus ginčui jūsų teisių apgynimui prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji sudaryta raštu ir įregistruota viešame registre.
Pavyzdžiui, susiradote būstą, pasirašėte sutartį, pasitvarkėte jaukiau nuomojamą butą ir planuojate jame gyventi visą studijų laikotarpį, tačiau buto savininko planai pasikeičia ir jis nusprendžia butą parduoti, nors buvo sutarta, kad sumokėjus už metus, bus galima tikėtis ilgalaikės nuomos. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu, ir raštu, o jos neišviešinimas nedaro sandorio negaliojančio.
Mokesčių mokėjimo būdai nuomojant nekilnojamąjį turtą
Fizinis asmuo, kuris nuomoja nekilnojamąjį turtą gali rinktis vieną iš dviejų mokesčių mokėjimo būdų: deklaruoti nuomos pajamas iki kitų metų gegužės 1 d. ir mokėti 15 proc. pajamų mokestį.
Nuo tendencijos slėpti pajamas neatgraso nei mokesčių inspektoriaus skiriamos baudos, nei administracinė atsakomybė. Jei Valstybinei mokesčių inspekcijai tampa žinoma apie nedeklaruotas pajamas nesąžiningam asmeniui gali būti skirta bauda ir jis privalo sumokėti nuslėptą mokesčių nepriemoką.
Nuomos sutarties registravimas
Siekiant teisinio tikrumo, stabilumo ir didesnės savo teisių ir teisėtų interesų apsaugos, rekomenduotina nuomos sutartis išviešinti, t. y. įregistruoti viešame registre. Vieša sutarties registracija yra naudinga ne tik nuomininkui, kuris ginčo atveju galėtų remtis sutartimi prieš trečiuosius asmenis, tačiau ir nuomotojui.
Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą (žymą) dėl sudarytos nekilnojamojo daikto nuomos (panaudos) sutarties, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius juridinio fakto atsiradimą patvirtinančius dokumentus, t. y. nuomos sutartį.
Prašymas gali būti paduodamas bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.
Informacija, būtina sutartyje
Labai svarbu identifikuoti ir tiksliai nurodyti sutarties šalis, nurodyti šalių asmens kodus (juridinio asmens kodą), deklaruotą gyvenamąją vietą (buveinės adresą). Tai užkirs kelią smulkiam sukčiavimui - kai rankpinigius paima savininkais nesantys asmenys, arba skolų atsiradimo, kai svetimu asmenvardžiu pasinaudoję gyventojai dingsta neatsiskaitę.
Taip pat sutartyje rekomenduotina aptarti sutarties terminą (arba nurodyti, kad sutartis neterminuota) ir sutarties nutraukimo tvarką, aptarti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Daugiausiai ginčų tarp nuomininko ir nuomotojo kyla dėl daikto kokybės (pabloginimo, trūkumų), dėl nesumokėtų mokesčių ar komunalinių patarnavimų, dėl to, kad nuomotojas trukdo naudotis daiktu ar neatlieka kapitalinio remonto.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būsto nuoma neretai tampa šešėliniu verslu, o įrašai apie sudarytas gyvenamųjų patalpų sutartis tarp fizinių asmenų viešajame registre yra reti. Dažniausiai sutartys nėra įregistruojamos dėl nežinojimo. Kita priežastis neregistruoti nuomos sutarčių, tai būsto savininkų siekis išvengti mokėti mokesčius valstybei bei nuomojančių būstus gyventojų poreikis gyvenamąją patalpą išnuomoti už mažesnę kainą.