Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Šis mokestis - vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Nagrinėjant nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą įvairiose šalyse, svarbu atkreipti dėmesį į skirtingus požiūrius ir tarifus. Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokestį Latvijoje, palyginsime su situacija Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje, bei apžvelgsime bendras tendencijas Europoje.
Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali siekti nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Mokestį nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- nekilnojamojo turto paskirtį
- naudojimą
- teisinį statusą
- jo technines savybes
- priežiūros būklę
- apleistumą
- mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
- nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą
Lietuvoje nėra apmokestinamas nekilnojamas turtas, kurio vertė nesiekia 150 tūkst. eurų. Taigi, NT mokestis nėra visuotinis.
NT mokesčio tarifai Lietuvoje:
- Viršijus apmokestinamą dydį (150 tūkst. eurų), bet neviršijus 300 tūkst. eurų ribos, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- Viršijus 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- Viršijus 500 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Kitokia tvarka NT mokestis skaičiuojamas daugiavaikėms (turinčioms daugiau nei tris vaikus) ar turinčioms neįgalų vaiką šeimoms:
- Viršijus neapmokestinamąjį dydį (200 tūkst. eurų), tačiau neviršijant 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- Viršijus 390 tūkst. eurų, tačiau neviršijant 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- Viršijus 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Pagal naująjį NT mokestį siūloma taikyti platesnes „žirkles“: nuo 0,05 iki 4 proc. 0,05-0,5 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas pagrindiniam būstui, aukštesnis - nuo 0,5 iki 4 proc. intervalas siūlomas taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Neapmokestinama turto dalis bus skaičiuojama pagal kiekvieną savivaldybę - NT mokestį reikės mokėti viršijus 1,5 medianos ribą. Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje NT turto mediana yra 60600 eurų, tuomet mokestį reikėtų mokėti nuo turto vertės, siekiančios 90900 eurų.
NT seminaras. Ką reikia žinoti prieš perkant NT užsienyje?
Žemės mokestis Latvijoje
Latvijoje NT mokestis gali siekti nuo 0,2 iki 3 proc. ir taikomas nuo 57 tūkst. eurų vertės. Gyvenamiesiems pastatams, patalpų grupėms, kurių naudojimo būdas yra susijęs su gyvenimu (jei jie nenaudojami ūkinei veiklai vykdyti) taikomi trys skirtingi mokesčių tarifai:
- Jei kadastrinė vertė didesnė kaip 56 915 eurų - 0,2%.
- Jei Kadastrinė vertė didesnė kaip 56 915 eurų, bet ne didesnė kaip 106 715 eurų - 0,4 %.
- Jei Kadastrinė vertė viršija 106 715 eurų - 0,6 %.
Aukščiausias - 3 proc. tarifas taikomas tik tais atvejais, kai statiniai kelia pavojų žmonių saugumui.
Taigi, savivaldybėms yra deleguota teisė nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,2 proc. iki 3 proc. Tam tikrais atvejais gali būti taikomos mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, 50 proc. apskaičiuoto NT mokesčio, bet ne daugiau kaip 500 eurų per metus lengvata gali būti taikoma Daugiavaikių šeimų gyvenamiesiems namams (jų dalims), 90 proc. apskaičiuoto NT mokesčio lengvata gali būti taikoma asmenims, kuriems vietos valdžia suteikė nepasiturinčio asmens statusą ir t.t.
Nuo 2010-ųjų apmokestinamas ir visas šalies gyventojų nekilnojamasis turtas. Ne didesnės kaip 40 tūkst. latų (196 tūkst. litų) kadastrinės vertės būstui bus taikomas 0,1 proc., 40-75 tūkst. latų (196-368 tūkst. litų), brangesniam - 0,3 proc. Inžineriniai-techniniai įrengimai, ūkinės paskirties pastatai ir žemės sklypai nuo 2010-ųjų bus apmokestinami 1,5 proc. kadastrinės vertės mokesčiu vietoj dabar galiojančio 1,0 proc., o tarifas neapdirbamiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams didinamas iki 3,0 proc. Dabar nekilnojamojo turto mokesčiu Latvijoje apmokestinami tik žemės sklypai ir ūkinės paskirties pastatai - 1,0 proc.
Nekilnojamojo turto mokestis Lenkijoje
Lenkijoje nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai nustatomi savivaldybių tarybų, o mokama už kiekvieną kvadratinį metrą, taigi mokestis yra visuotinis. 2023 m. būsto mokesčiai negali būti didesni nei:
- 1 PLN (0,22 euro) už 1 m² būsto;
- 28,78 PLN (6,47 euro) už 1 m² pastatų, naudojamų ekonominei veiklai;
- 5,87 PLN (1,32 euro) už 1 m² pastatų, susijusių su ekonomine veikla sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, kuriuos užima sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys subjektai;
- 9,71 (2,18 euro) PLN už 1 m² kitų pastatų.
Statyboms yra taikomas 2 proc. tarifas. Šie didžiausi galimi mokesčio tarifai kasmet atnaujinami atsižvelgiant į infliacijos dydį.
Žemės mokestis Estijoje
Estijoje nėra jokio NT mokesčio, tiesa galioja žemės mokestis. Žemės mokestis taikomas visai žemei, išskyrus labai retus atvejus: pavyzdžiui žemę, kurioje įstatymu draudžiama ekonominė veikla, kapines, bažnyčių žemę ir t.t. Žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,1 proc. iki 2,5 proc. apmokestinamosios vertės. Apmokestinamoji vertė nustatoma pagal Žemės vertinimo įstatymą. Vertinant naudojami pardavimo palyginimo metodas, pajamų metodas, sąnaudų metodas ir jų deriniai.
Yra nustatytos kelios išimtys, pagal kurias gyventojai gali būti atleidžiami nuo žemės mokesčio mokėjimo. Pavyzdžiui, pensijų gavėjai ir sovietų valdžios represuoti asmenys gali būti atleidžiami nuo prievolės mokėti žemės mokestį už iki 0,3 ha miestuose ir 1,0 ha kaimuose su sąlyga, kad prašantis atleisti nuo mokesčio asmuo naudojasi žeme ten gyvendamas ir negauna nuompinigių pagal žemės naudojimo teisę. Taip pat vietos savivaldybės turi teisę atleisti mokesčių mokėtojus nuo prievolės mokėti mokestį už miestuose iki 0,3 ha, o kaimuose - iki 1,0 ha gyvenamosios paskirties žemės.
Reikalaujama, kad mokesčių mokėtojas tą turtą faktiškai naudotų kaip gyvenamąjį būstą pagal valstybinį registrą. Mokesčio pajamos patenka į miestų ir kaimų savivaldybių biudžetus. Mokestį administruoja Estijos mokesčių ir muitų valdyba.
Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei
Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas. Todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams. Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos. Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių.
Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose. Žemės ūkio paskirties žemės vieta gali turėti įtakos savivaldybės taikomam žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui. Todėl šiam sektoriui taikomi mokesčių tarifai ir taisyklės skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose.
Apmokestina tik žemė, kuri nenaudojama žemės ūkio tikslais. Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei mokamas nuo kadastrinės vertės 0,25-0,75%. Žemės mokestis priklauso nuo žemės ūkio paskirties žemės ploto ir taikomo mokesčio tarifo bei vietovės.
Šaltinis: E. VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė - VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr.
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje 2025 m.
Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje. Jungtinė Karalystė šiuo metu užima aukščiausią vietą pagal nekilnojamojo turto mokesčių naštą, kur 1,94 % privataus kapitalo sudaro nekilnojamojo turto mokesčių pajamos. Kitoje spektro pusėje Liuksemburgas (0,05 %), Šveicarija (0,08 %) ir Austrija (0,10 %) išlaiko minimalią nekilnojamojo turto mokesčių naštą.
Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.
Pagrindiniai skirtumai tarp šalių:
- Mokesčių bazė - rinkos ar kadastrinė vertė: Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.
- Nacionalinė ar vietinė administracija: Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami nekilnojamojo turto mokesčių ypatumai kai kuriose Europos šalyse 2025 m.:
| Šalis | Pagrindiniai ypatumai |
|---|---|
| Kipras | Viena palankiausių nekilnojamojo turto mokesčių aplinkų Europoje, ypač užsienio investuotojams, pensininkams ir nerezidentams. |
| Graikija | Nekilnojamojo turto mokesčiai taikomi nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Naudojama "objektyvios vertės" sistema. |
| Vokietija | Nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių. |
| Prancūzija | Naudoja kadastrinę nuomos vertę (valeur locative cadastrale) kaip mokesčių bazę, kuri kasmet koreguojama ir skiriasi pagal komuną. |
| Jungtinė Karalystė | Nekilnojamojo turto mokesčiai taikomi per metinių vietinių mokesčių ir sandorių rinkliavų derinį. |
| Nyderlandai | Nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia renkami savivaldybių lygmeniu ir skiriasi pagal miestą. |
| Ispanija | Nekilnojamojo turto mokesčiai renkami nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Papildomi su turtu susiję mokesčiai apima kapitalo prieaugio mokestį ir turto mokestį už didelės vertės turtą. |
| Švedija | Nekilnojamojo turto mokesčiai yra paprasti, dauguma namų savininkų moka nacionalinį nekilnojamojo turto mokestį, žinomą kaip Fastighetsavgift arba Fastighetsskatt, priklausomai nuo turto tipo. |
| Airija | Sistema yra centralizuota ir pagrįsta savarankiškai įvertintomis rinkos vertės juostomis, o tarifus nustato Pajamų komisija. |
| Belgija | Nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia valdomi regioninių ir vietinių valdžių. Pagrindinis metinis mokestis yra Précompte Immobilier / Onroerende Voorheffing (nekilnojamojo turto išskaičiavimo mokestis), skaičiuojamas pagal kiekvienam turtui priskirtas kadastrines pajamas (CI). |
| Italija | Nekilnojamojo turto mokesčiai skirstomi į kelias periodines ir sandorių rinkliavas. Svarbiausi metiniai mokesčiai yra IMU (Imposta Municipale Unica) ir TASI (Tax for Indivisible Services), nors pagrindinės gyvenamosios vietos paprastai yra atleistos. Italija naudoja kadastrinę vertės sistemą mokesčiams skaičiuoti, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už tikrąsias rinkos kainas. |
| Portugalija | Skaidriausia ir nuspėjamiausia nekilnojamojo turto mokesčių sistema Europoje. Pagrindinis periodinis mokestis yra IMI (Imposto Municipal sobre Imóveis), metinis savivaldybės nekilnojamojo turto mokestis, pagrįstas turto apmokestinama verte (VPT). |
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų:
- Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais.
- Skatinamosios priemonės tvariam vystymuisi: Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi.
- Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse.
- Galima kintamumo rizika: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.