Trečią kartą finansų ministru tapęs Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė ketina derėtis su Europos Komisija dėl išlygos, siekiant didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito ribą. Išlyga leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis.
„Neatmetama, kad pagal tą suderėtą trajektoriją biudžeto deficitas konkrečiais metais viršytų 3 proc. su sąlyga, kad ateityje tas viršijimas bus kompensuotas, pavyzdžiui, įsigaliojus įstatymams, kurie nustato papildomas pajamas į viešuosius fondus“, - interviu BNS sakė R. Šadžius.
Klausiamas apie galimus mokesčių pokyčius, pavyzdžiui, pelno, gyventojų pajamų, individualios veiklos, finansų ministras laikosi pozicijos jų kol kas nekomentuoti, o pirma pasitarti su visuomene, socialiniais ir politiniais partneriais ir tik tada įvardyti konkrečias alternatyvas ar pasiūlymus. Vis dėlto R. Šadžius pripažįsta, kad gali būti sudėtinga realizuoti svarstomą naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.
Naujasis finansų ministras, be kita ko, sako, jog draudimo sutarčių mokesčio idėja nėra „numirusi“ ir Vyriausybė tikrai grįš prie šios diskusijos. Kita vertus, R. Šadžiaus teigimu, žemės ūkis liks ir toliau remiamas, nes „mokesčių lengvatų nėra taip paprasta staiga atsisakyti“.
„Ne visais klausimais noriu savo viziją išsakyti, kai kuriais klausimais norėtųsi iš pradžių pajusti ir visuomenės, politinės bendruomenės nuomonę, po to įsivertinti, ar tos vizijos galės surinkti balsų daugumą Seime, nes vizijai dažniausiai reikia priimto įstatymo“, - sako R. Šadžius, BNS davęs pirmąjį savo interviu po to, kai buvo įvardytas kandidatu į finansų ministrus.
- Bet kaip yra su tais pasitarimais - dažnai po jų visos idėjos numiršta arba nebūna įgyvendintos, nepasiekia kartais ir Seimo, nes savo darbą dirba lobistai, nes juk mokesčiai tokia sritis - niekas nenori didesnių mokesčių.
- Niekas nenori, bet mano supratimu, jau per rinkimų kampaniją buvo akivaizdu, kad su tuo, ką turime, mes neišsiverčiame. Ir ne dėl to, kad mums pritrūko gražių šaligatvių ar išasfaltuotų žvyrkelių, o dėl to, kad mums nesaugu. Ir mes, deja, turime investuoti į savo saugumo pajėgumus. Tą Lietuvoje supranta visi.
- Pradėjote nuo saugumo ir gynybos, tai tęskime. Prezidento G. Nausėdos pirmas lūkestis jums kaip finansų ministrui buvo apie tai, kad gynybos finansavimas pasiektų bent 3,5 proc. eurų. Ar tikrai tiek reikia kitais metais, ar jūs įsisavinsite tiek pinigų?
- Eina kalba ne apie įsisavinimą - biudžeto projekte mes pasiūlėme sudaryti galimybę esant reikalui finansuoti. Kas tas reikalas? Reikalas atsiranda, jeigu karinis patarimas nurodo...
- Tai yra kariuomenė?
- Karinis patarimas - tai truputį bendresnis dalykas...
- Visi, kas sprendžia karinius klausimus.
- Visi tie, kurie apibrėžia gynybos reikmes, jos būna ne vien abstrakčios, jeigu, sakykime, reikia realizuoti kažkokį jau sutartą įsigijimą ir toje beveik išsemtoje iki dugno gynybos priemonių rinkoje atsiranda tai, ką reikėtų nupirkti. Tai Lietuvos valstybė turi turėti galimybę operatyviai priimti sprendimus ir finansuoti tokius pirkinius. Bet tai nebus tiesiog ieškojimas, kur išleisti tuos pinigus, nebus kažkokios lenktynės kažkokių procentų pasiekti.
- Pamenu, kai I. Šimonytė pristatinėjo Gynybos fondo įstatymo projektą, buvo aiškinama, kiek 2025 metais bus surinkta į fondą apie 200 milijonų, tiek ir užteks, nes nereikės tokių didelių apimčių.
- Deja, tos įžvalgos jos greitai paseno, atsirado nauji poreikiai, naujos idėjos, nauji skaičiavimai, lietuviškos divizijos kūrimas, buvo įvertinti terminai, per kuriuos galėtume tai įgyvendinti. Pasirodė, kad jie neprotingai ilgi, tikrai tada geriau nesiimti šito projekto. O jeigu jo reikia imtis, vadinasi, reikia sudaryti galimybes finansuoti tuos poreikius.
- Bet divizija 2030 metais - tikslas lieka ar jūs norite ankstinti?
- Aš nenoriu komentuoti divizijos klausimų, nes tai ne mano sritis, tai spręs karinis patarimas ir mes turėsime padėti krašto apsaugos sistemai įgyvendinti tas išlaidas, kurios būtinos šalies saugumui.
- Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, kad sparčiai augant išlaidoms gynybai Vyriausybė norės tam tikrų išlygų dėl biudžeto deficito ir apie tai jau kalbėjo su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. Apie ką čia kalba?
- Lietuva turės pateikti savo fiskalinių reformų planą, vadinamą Medium-term Fiscal Structural Plan (FSP) - tai turės padaryti iki balandžio pabaigos. Tame plane bus numatoma mūsų fiskalinė trajektorija. Ji nustatoma kiekvienai šaliai individualiai, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti Mastrichto kriterijų ties 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP skolos riba. EK išvadoje dėl Lietuvos 2025 metų biudžeto projekto sakoma, jog yra rizika, kad ateityje pažeisime 3 proc. biudžeto deficito ribą, jeigu nesiimsime atitinkamų priemonių ir Komisija įvardijo, kokios tos priemonės turi būti - tai pajamų priemonės.
- Didinti biudžeto pajamas.
- Pateikdami savo fiskalinį planą turėsime nurodyti, kokių priemonių imsimės. Bet pagal naują ES ekonominės valdysenos reformą - naują sistemą, kuri įteisinta visai neseniai - šaliai nustatoma individuali trajektorija taip pat atsižvelgiant į jos poreikius finansuoti viešąsias investicijas, kurios ateityje sustiprintų šalies ekonomiką, jos galimybę toliau augti, įskaitant gynybos poreikių užtikrinimą. Ir tai yra derybų objektas su EK, mes mėginsime suplanuoti, kaip galėtų atrodyti mūsų investicijos, kokiomis apimtimis ir kaip galėtume ta trajektorija judėti.
Neatmetama, kad pagal tą suderėtą trajektoriją biudžeto deficitas konkrečiais metais viršytų 3 proc. su sąlyga, kad ateityje tas viršijimas bus kompensuotas, pavyzdžiui, įsigaliojus įstatymams, kurie nustato papildomas pajamas į viešuosius fondus.
- Kitaip tariant, truputėlį avansu?
- Taip, truputėlį avansu. Todėl ir kalbama apie trajektoriją - ne apie konkrečius rėmus, o būtent apie fiskalinę trajektoriją. Tai yra naujovė Europos Sąjungos ekonominės valdysenos politikoje. Visoms šalims tos trajektorijos bus nustatomos ir, be abejo, bus griežtai kontroliuojama, kaip tos trajektorijos bus laikomasi.
- G. Paluckas dar mini ir Europos Sąjungos šalių grupę, kuri formuoja beveik 500 mlrd. eurų gynybos fondą, iš kurio Lietuva taip pat galėtų atsiriekti paskolų lengvatinėmis sąlygomis per Europos investicijų banką. Ar tas instrumentas yra įgavęs kažkokią konkretybę? Ar mes galime iš čia tikėtis papildomų pajamų šaltinių?
- Paprastas atsakymas į jūsų klausimą - deja, ne.
- Kodėl?
- Dėl to, kad tai yra visiškai nauji siūlymai. Bet minčių yra įvairių, kaip Europos investicijų bankas galėtų dalyvauti stiprinant tam tikrų Europos Sąjungos regionų saugumą. Pirmiausia kalbama apie pafrontės valstybes. Yra Europos Stabilumo Mechanizmo lyderių iniciatyvos, nekart išsakytos jo vykdomojo direktoriaus Pierre'o Gramegna (Pjero Gramenjos - BNS), kad būtent šis mechanizmas galėtų būti skolintų lėšų šaltinis pigiau finansuoti gynybos reikmes. Be to, naujasis gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius prisistatydamas Europos Parlamentui taip pat išsakė savo viziją. Galiausiai, jau tuoj bus formuojama naujoji Europos Sąjungos finansinė 2028-2034 metų perspektyva. Ją galutinai suformuojant, matyt, tam tikrą indėlį teks įnešti ir Lietuvai, kuri pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai pirmąjį 2027 metų pusmetį. Matysime, koks ten bus mūsų indėlis, bet bent jau tvirtinant teisyną tas indėlis turės būti.
Bet pirmiausia reikia susitarti dėl principų, pavyzdžiui, dėl siūlymo, panašiai kaip su RRF lėšomis, skolintis Europos Sąjungos vardu ir po to finansuoti dotacijomis ar paskolomis tam tikrų šalių poreikius objektyviai nustatytomis proporcijomis. Tos idėjos yra, bet joms startą turėtų duoti Europos lyderiai, Europos Vadovų Taryba, kaip tai nutiko 2020 metais jiems po ilgų diskusijų pritarus Naujos kartos Europos Sąjungos finansiniam projektui.
Kelias iki to, sakyčiau, dar gana ilgas, kadangi derybos, ypač finansinės, Europos Sąjungos mastu užima daug laiko, atima daug emocijų ir reikalauja, kad būtų stabilios ir teikiančios tinkamą dėmesį vyriausybėms didžiausiose Europos Sąjungos šalyse, kuriose, kaip žinia, yra įvairių vidinių politinių niuansų. Tos derybos kažkada įvyks, bet tiesiog pasiimti tų pinigų dabar - jų tiesiog nėra. Turbūt greičiausias variantas, atsižvelgiant į sprendimų priėmimo mechanizmus, būtų Europos investicijų bankas. Dėl to aš stengsiuosi artimu metu pasimatyti ir aptarti šiuos klausimus su ponia Nadia Calvino (EIB vadovė Nadija Kalvino - BNS).
- Eikime prie konkrečių mokesčių. Kasdien vis ką nors naujo išgirstame apie tai, ką Vyriausybė planuoja - žinoma, ne dabar, o diskutuojant su visuomene, socialiniais partneriais - daryti kitais metais su mokesčiais. Iš G. Palucko išgirdau, kad gali būti siūloma dar vienu procentiniu punktu didinti pelno mokestį. Premjero manymu, įmonės niekaip nenukentės, nes yra kitų paramos priemonių joms investuojant į inovacijas, našumo didinimą ir taip toliau. Iš kur šita idėja staiga atsirado?
- Šita idėja visiškai nenauja ir buvo aptarinėjama dar tada, kai premjere buvo Ingrida Šimonytė ir Vyriausybė ir Seimas formavo Gynybos fondą. Tai yra viena iš idėjų. Aš tikrai jos plačiau nekomentuosiu, kadangi tai yra viena iš idėjų. Mano principinė nuostata yra tokia - surinkime tas idėjas, po to mes pateiksime galbūt alternatyvius pasiūlymus ir tada konkrečiai šnekėsime, kas, kaip, iš kur. Tada bendras paveikslas bus aiškesnis ir matysime, kokius mokesčių įstatymo pakeitimus - ne reformą, bet pakeitimus...
- Tas žodis nieko nekeičia.
- Ne, keičia daug. Vyriausybės programoje būtent numatyti esamų mokesčių įstatymų pakeitimai, netransformuojant pačių mokesčių mechanizmų. Ir mano giliu įsitikinimu, ir koalicijoje yra sutarimas - tas mokesčių perdarymas atneštų žymiai daugiau žalos negu naudos, ir sumaišties. Galų gale mokesčių sistema Lietuvoje funkcionuoja. Mes galime ją kritikuoti, galbūt socialiai kas nors ne taip teisinga, galbūt kažkur yra tobulintinų pasiūlymų. Bet prie jos yra pripratusios įmonės - įmonių buhalteriai ir žmonės. Jie jau suprato, kaip darbo užmokesčio mokesčiai yra apskaičiuojami.
Jeigu mes įnešime sumaištį šioje srityje, tikrai nemanau, kad visuomenėje sulauksime didesnio pritarimo priemonėms, kurios papildytų viešuosius finansus. Jeigu bus siūlomi kažkokie mokesčių pakeitimai, kurie neatneš realios naudos viešiesiems finansams, tai geriau tada tų pokyčių nedaryti ir neįnešinėti sumaišties.
Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemiai ir jų naudojimas
- Bet jūs kalbate apie progresyvumo pokyčius, kalbate apie tai, kad reikėtų sumažinti mokesčių naštą uždirbantiems iki vidutinio atlyginimo ir padidinti didžiausias pajamas gaunantiems, nepriklausomai nuo jų pajamų. Tai čia ne pertvarka? Čia buhalteriai žiūrės ir bus laimingi?
- Progresinių mokesčių sistema, pavyzdžiui, progresinis darbo užmokesčio apmokestinimas jau dabar Lietuvoje egzistuoja, egzistuoja progresiniai tarifai. Visiškai kitas klausimas, kaip ir kokie tie tarifai, nuo kokių ribų - tai, matyt, taip pat bus diskusijos objektas. Truputį sudėtingesnis principas, kad turėtume atsižvelgti į asmens pajamas, kurias jis po to išleidžia, nepriklausomai ar mažiau priklausomai nuo to, kokiu būdu jis gavo, o tik pirmiausia į jų dydį - šitą principą bus sudėtingiau realizuoti.
O kaip, aš tikrai nedetalizuosiu, minčių yra visokių. Palaukime, pažiūrėkime ir tada bus matyti.
- Kokia, jūs įsivaizduojate, ta riba turėtų būti tarp vidutinių ir didelių pajamų?
- Nesakysiu.
- Kai kurie ekonomistai sako, kad progresinis tarifas įsijungtų virš dviejų vidutinių darbo užmokesčių.
- Tikrai nesakysiu. Tai yra aptarimo dalykas ir po to pozicijų derinimo dalykas, nes galiausiai vis tiek mokesčių įstatymas turi būti priimtas Seime, o Seime ne tik valdanti koalicija, kuri šitais klausimais, prognozuoju, taip pat turės įvairių nuomonių, bet ir opozicija, kuri taip pat turės įvairių nuomonių. Šias nuomones kažkokiu būdu teks suderinti. Tikrai nesitikiu konsensuso. Matyt, to neįmanoma tikėtis, bet pateikti pasiūlymus, kurie sulauktų daugumos Seimo narių palaikymo, yra naujos Vyriausybės ambicija.
- Bet verslas sako, kad būtų idealu, jeigu nauja valdžia nieko nedarytų su mokesčiais, nes tai, jų manymu, sužlugdytų pirmiausia naujas investicijas, atgrasytų į Lietuvą atvykti daug uždirbančius specialistus. Ką jūs jiems atsakytumėte?
- Dekonstruokime šį pasakymą. Pagrindinė žinutė turbūt, kad verslas norėtų, ir aš tą siekį palaikau, mokesčių sistemos stabilumo. Būtent dėl to mes ir nekalbame apie reformas, o kalbame apie pakeitimus.
- Bet vien gyventojų pajamų mokesčio pajudinimas, anot verslo, jau yra reforma, nes tai sukelia grandininę reakciją.
- Čia taip pat yra dar vienas elementas. Matyt, klaidinga būtų manyti, kad vien tik mokesčių sistema ar jos kažkokie niuansai yra pagrindinis faktorius, kuris nulemia investuotojo apsisprendimą investuoti arba ne.
- Bet tai smarkiai jį nulemia turbūt.
- Manau, žymiai smarkiau šiais laikais nulemia saugumo situacija, o būtent saugumas plaukia iš geopolitinių veiksnių, bet jis apima taip pat ir valstybės gebėjimą jį užtikrinti, kuris, ir tai supranta absoliučiai visi, reikalauja atitinkamo finansavimo. Štai jums ir atsakymas.
Tai rimta diskusija, kurioje yra daug argumentų, labai daug prioritetų. Mokesčių sistemos stabilumas, viena vertus ir saugumo imperatyvas, kita vertus - aš čia tokius polius parinkau, ir dar daug kitų: darbo situacija, darbo jėgos kokybė, migracijos klausimai, milijonas kitų elementų. Šitie prioritetai diskusijoje turės būti suderinti. Būtent dėl to mes kalbame apie diskusiją ir esame pasiryžę diskutuoti ir su investuotojais.
- Grįžkime prie kitų mokesčių. Esate sakęs, kad labiau ketinate apmokestinti ir kai kurių veiklų pajamas, pavyzdžiui, iš turto nuomos, pardavimo, individualią veiklą. Labiau apmokestinti pastarąją bandė ir I. Šimonytės Vyriausybė, bet nepavyko. Ar manote, kad jums pavyks?
- Pirmiausia turime pasižiūrėti į tuos konkrečius siūlymus ir suprasti, kodėl jie nepavyko. Turbūt irgi visokių aplinkybių buvo, įskaitant ir priešrinkiminį laikotarpį. Vadinasi, Vyriausybė turėtų teikti tokius siūlymus ir konsoliduoti pritarimą jiems tuo metu, kada dar nėra būtinybės taip ryškiai demonstruoti politinius skirtumus tarp skirtingų partijų. Jeigu rinkimai yra toli, tada tokius sprendimus yra lengviau priimti, bet tai taip pat ne vienintelis niuansas.
Reikia pasižiūrėti, koks buvo pasiūlymų sudėtingumas, nes techniškai tai buvo sudėtingi pasiūlymai - ir įstatymų projektų tekstai, jie ne specialistui tikrai buvo nesuprantami ir nebuvo jie pakankamai suprantamai pristatyti platiesiems sluoksniams. Manau, kad tai taip pat nulėmė šitų pasiūlymų nesėkmę, bet ne vien. Į pasiūlymų esmę mes taip pat pamėginsime pažiūrėti.
tags: #zemes #mokestis #kriziniu #laikotarpiu