Mokesčių planavimas identifikuojamas kaip finansinio planavimo sudėtinė dalis. Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokesčio lengvatas, jų sąlygas ir apribojimus.
Finansinis planavimas ir mokesčių optimizavimas
Finansinis planavimas - tai protingo finansų valdymo procesas, leidžiantis pasiekti numatytus tikslus ir įgyvendinti siekius bei padedantis įveikti finansinius barjerus įvairiose verslo srityse bei pakopose. Kitaip tariant, finansinis planavimas yra išankstinis finansinių atsargų sukaupimo procesas ateityje atsirasiantiems poreikiams tenkinti. Finansinio planavimo uždavinys yra užtikrinti, kad ateityje reikiamas lėšų kiekis reikiamu laiku padėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Finansinis planavimas yra solidus įnašas į finansiškai užtikrintą verslo plėtojimą, žmogaus gyvenimą ir daugelyje valstybių (tarp jų ir Lietuvoje) leidžia teisėtai sutaupyti piniginius išteklius mokestinių lengvatų sąskaita. Mokesčių planavimo efektyvumą visuomet reikia palyginti su išlaidomis, kurios patiriamos jį įgyvendinant.
Mokesčių planavimo esmė
Mokesčių planavimas - tai pasirinkimas tarp keleto galimų variantų (schemų) paskirstant aktyvus, siekiant pasiekti galimai žemiausią mokestinių įsipareigojimų dydį. Mokesčių mokėtojo teisė veikti, siekiant teisėtai mažinti savo mokestinius įsipareigojimus, yra pagrįsta visų teisės subjektų teise ginti savo įstatymais saugomą nuosavybės teisę visais įstatymais nedraudžiamais būdais. Savininkas gali savo nuožiūra daryti bet kokius veiksmus su savo nuosavybe, jei tokie jo veiksmai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Mokesčių planavimas daugelyje pasaulio valstybių (JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kt.) yra laikomas teisėta, skatintina, pozityviai vertinama, sektina veikla. Mokesčių optimizavimas tampa vis svarbesne kasdieninės įmonės veiklos dalimi. Mokesčių planavimas - tai kiekvienos įmonės teisė pasirinkti teisinius ir ekonominius instrumentus, kurių jam nedraudžia įstatymas ir kurių pagalba įmonė gali pasirinkti optimaliausią mokestinių įmokų mokėjimo schemą. Mokesčių planavimas ir optimizavimas yra ne tik galimi kiekvienoje įmonėje, bet ir būtini.
Mokesčių teisėje egzistuoja apmokestinimo prezumpcija - t.y. valstybė apmokestina visas pajamas, išskyrus tiesiogiai įstatymais įvardintas lengvatas. Mokesčių planavimas įgyvendinamas vietoj standartinių įmonės naudojamų finansinės-ūkinės veiklos strateginio planavimo būdų sudarant ir įdiegiant įvairias teisėtas mokestinių atsiskaitymų schemas. Svarbu, kad mokesčių optimizavimas būtų atliekamas sąžiningai ir apdairiai, nepažeidžiant jokių teisės normų.
Mokesčių vengimas vs. Mokesčių planavimas
Svarbu atskirti mokesčių planavimą nuo mokesčių vengimo. Mokesčių vengimas (angl. tax evasion) yra nelegali, prieštaraujanti teisei veika (neveikimas). Pavyzdžiui, asmuo slepia dalį pajamų nuo pardavimų, nedeklaruoja gautų arbatpinigių ir pan. Mokesčių vengimo atveju yra teisės normų pažeidimo buvimas arba nebuvimas. Pažeidus teisės normas, priklausomai nuo aplinkybių, tokie veiksmai gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją teisinę atsakomybę.
Tuo tarpu, mokesčių planavimas vykdomas vadovaujantis mokestinių įstatymų normomis, buhalterinės ir finansinės apskaitos taisyklėmis. Teisininkas analizuoja įmonės sudaromus sandorius iš teisės pozicijų, padeda buhalteriui iš anksto pagrįsti sandorio motyvaciją ir įvykdomumą.
Žemės mokesčio lengvatos
Mokestinių lengvatų suteikimas - tai viena iš valstybės naudojamų priemonių stimuliuoti tam tikras veiklos sritis ir ekonomikos sferas, kurios yra svarbios valstybei dėl jų socialinės, ekonominės, mokslinio progreso ar pan. Kaip maksimaliai pasinaudoti įstatymo suteiktomis mokestinėmis lengvatomis?
Mokesčių lengvatos ir jų kiekis kiekvienoje įmonėje yra individualus, neretai priklauso nuo jos komercinės-finansinės veiklos interpretacijos, taip pat nuo įmonės veiklos restruktūrizacijos. Kartais tereikia tinkamo veiklos įvardijimo, konkretizavimo, kartais tiesiog lingvistinio "pritempimo" prie tam tikrų kriterijų ar reikalavimų ir įmonė, nekeisdama savo ūkinės veiklos pobūdžio nei apimties, gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis bei taip teisėtu būdu sumažinti savo mokestinę naštą.
Tarptautinis mokesčių planavimas
Mokesčių planavimas gali būti vykdomas ne tik vienos valstybės teritorijoje. Tarptautinis mokesčių planavimas gali pasiūlyti mokėtojui mokestinės naštos variantų. Šis dydis daugumoje valstybių priklauso nuo įmonės pelno dydžio. Tarptautinis mokesčių planavimas pasitelkiant ofšorinių įmonių steigimą reikalauja gero mokestinių ir kt. įstatymų išmanymo bei patyrusio konsultanto.
Ofšorinės jurisdikcijos
Ofšorinės jurisdikcijos - tai zonos su ypatinga valstybine, teisine ar ekonomine statusu. Šių jurisdikcijų valdžios institucijos skatina ofšorinių paslaugų sektoriaus vystymąsi ir tobulėjimą, siekdamos pritraukti užsienio kapitalą, padidinti gyventojų užimtumą ir pagyvinti verslą.
Pagrindinės ofšorinių zonų grupės:
- Karibų baseino šalys (Panama, Bahamos, Bermudai ir t.t.)
- Ramiojo vandenyno ofšoriniai centrai (Sent Kitsas, Nevis, Vanuatu, Kuko salos ir kt.)
- Viduržemio jūros šalys (Gibraltaras, Kipras, Malta ir kt.)
- Didžiosios Britanijos teritorijos Europoje (Meno sala, Gibraltaras, Džersis ir Guernsis)
- Jungtinės Amerikos Valstijos (ypač Delavaro valstija)
- Kontinentinė Europa (Šveicarija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Austrija, Olandija, Vengrija ir kt.)
- Kitos zonos (pvz., Ingušetija ir Kalmukija Rusijoje)
Ofšorinėse įmonėse gali būti numatytas įvairių tarpinių struktūrų sukūrimas įvairiose jurisdikcijose. Tai leidžia sumažinti mokesčius mokėtojui jurisdikcijose, kuriose galioja tarptautiniai susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Toks planavimas reikalauja, kad specialistai išnagrinėtų visas įmanomas alternatyvas.