Lietuvoje žemės mokestis žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. 21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013). Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausančią privačią žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.
Žemės mokestis dažniausiai mokamas kartą per metus į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą. 1918-1940 valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmos rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antros - 7,5 lito, trečios - 5 litai, ketvirtos - 1,5 lito per metus.
Žemės mokesčiu t. p. neapmokestinama bendro naudojimo kelių, nacionalinių parkų, draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, gamtos paminklų, archeologijos, memorialinių, istorijos, architektūros, dailės, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kai kurių kitų rūšių žemė, o ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - pirmuosius trejus metus nuo nuosavybės teisės į ją įgijimo. Žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas žemės mokestis per metus už visus jų turimus žemės sklypus neviršija dviejų eurų.
Žemės mokestis mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą iki einamųjų mokestinių metų lapkričio 15 dienos. Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės, nustatytos atlikus masinį ar individualų žemės vertinimą (žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, apmokestinamoji vertė yra jos rinkos vertė, padauginta iš koeficiento 0,35). Žemės mokesčio tarifai yra 0,01-4 % žemės apmokestinamosios vertės per metus, konkretų tarifą, kuris galios ateinančiais metais, nustato kiekvienos savivaldybės taryba iki einamųjų metų birželio 1 dienos.
Toliau aptariami pelno mokesčio tarifai, kurie yra nurodyti įstatymo 5 straipsnyje.
Pelno mokesčio tarifai
Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos vienetams ir užsienio vienetams, vykdantiems veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje:
- 17 proc. - apmokestinant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną;
- 16 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio, (apmokestinant iki 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną taikomas 15 proc. mokesčio tarifas).
Rubio kalbą Miunchene įvertinęs Kojala: daug plojimų salėje, už uždarų durų – kritika
Lengvatiniai pelno mokesčio tarifai
Lengvatiniai pelno mokesčio tarifai:
- 6 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio, (5 proc.- iki 2025 m. mokestinio laikotarpio)
- 0 proc. (iki 2026 m. mokestinio laikotarpio) Smulkiesiems ir / ar naujiems vienetams ir / ar pelno nesiekiantiems vienetams ir / ar žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams
Jeigu tenkinamos visos 3 sąlygos: vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių; ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur; ir neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.
Lengvatinio 6 proc. pelno mokesčio tarifo (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio) taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 6 proc. (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur.
Naujai įregistruotiems vienetams, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu tenkinamos visos 5 sąlygos: vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių; ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur; ir neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų; vieneto dalyvis (dalyviai) tik fizinis (fiziniai) asmenys; ir per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant ir pirmąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija300 tūkst. Eur.
Kiti tarifai:
- 7 proc. (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)
- 0 proc. (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)
7 proc. pelno mokesčio tarifu mokestiniu laikotarpiu uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose: pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms); ir nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos.
PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 7 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Esminis pakeitimas: atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.
0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmuoju ir antruoju mokestiniais laikotarpiais uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti naujai įregistruoti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose: pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms); ir nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos; ir vieneto dalyvis (dalyviai) yra tik fizinis (fiziniai) asmenys; ir per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina (pirmuoju ar/ir antruoju mokestiniu laikotarpiu) bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Esminiai pakeitimai: nuo vienerių iki dvejų metų pailgintas laikotarpis, kuriuo naujai įregistruotų smulkių vienetų uždirbtam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, bei atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.
Jeigu vienetas buvo įregistruotas 2025 metais ir atitinka visas PMĮ 5 str. 2 dalyje 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymui nustatytas sąlygas, tai 2026 metais (antruoju mokestiniu laikotarpiu) toks vienetas taip pat gali taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.
Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai):
- 6 proc. mokesčio tarifas (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio)
- 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui taikomas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui taikomas 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).
Atvejai, kai taikomi kiti pelno mokesčio tarifai
Užsienio vienetams, gaunantiems pajamas ne per nuolatines buveines Lietuvoje Užsienio vienetų ne per nuolatines buveines Lietuvoje gaunamos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gali būti apmokestinamos kitais pelno mokesčio tarifais.
Laivybos vienetams Laivybos vienetų pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, jeigu vienetas atitinka nustatytus kriterijus.
5 straipsnis. 1. 1. 2024 06 20 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 2. 2025 06 17 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, - taikant 17 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos.
2. Vienetų, kuriuose mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas - taikant 7 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
1. 2009 12 09 įstatymu Nr. (Žin., 2009, Nr. 2. 2011 11 22 įstatymu Nr. (Žin., 2011, Nr. 3. 2014 09 23 įstatymu Nr. (TAR, 2014, Nr. 4. 2017 12 07 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 5. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 6. 2024 06 20 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 7. 2025 06 17 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 1. 2003 07 01 įstatymu Nr. (Žin., 2003, Nr. 2. 2018 05 24 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 3. 2020 12 03 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. 4. 2025 06 17 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).
INFOLEX PASTABA: 2020 12 03 įstatymu Nr. XIV-39 (TAR, 2020, Nr. 2020-27347) nustatyta, kad 5 str. 3 d. nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 5. 2017 12 07 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 6. 1. 2008 12 18 įstatymu Nr. (Žin., 2008, Nr. 2. 2010 11 23 įstatymu Nr. (Žin., 2010, Nr. 3. 2017 12 07 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 4. 2024 06 20 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 5. 2025 06 17 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 7. 1. 2017 12 07 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 2. 2018 12 06 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 3. 2024 06 20 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 4. 2025 06 17 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją.
Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, išduotas patentas, įsigaliojęs papildomos apsaugos liudijimas ar kai yra suteikta išimtinė licencija. 2018 12 06 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 9. 2018 12 06 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 1) tinkamos finansuoti išlaidos - sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskiriamos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų, išskyrus dėl susijusių asmenų veiklos patirtas sąnaudas ir šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto įsigijimo išlaidas.
10. Apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn daliai apskaičiuoti šio straipsnio 9 dalyje nustatyta formulė taikoma atskirai kiekvienam šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytam turtui arba turtui (produktui) ar turto (produktų) grupei, kai šis turtas (produktas) ar turto (produktų) grupė sukuriami panaudojant kelis šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto vienetus ir vienetas gali pagrįsti, kad formulė dėl praktinių priežasčių negali būti taikoma atskirai kiekvienam šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytam turtui. 2018 12 06 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 1. Vadovaujantis 2017 12 07 įstatymu Nr. XIII-842 (nuo 2017 12 23) (TAR, 2017, Nr. 2017-20681) nustatyta, kad 5 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
2. 2018 12 06 įstatymo Nr. XIII-1697 (TAR, 2018, Nr. 2018-20938) nuostatos, keičiančios 5 str. 7 dalį bei papildančios 5 str. 3. 2018 12 06 įstatymu Nr. XIII-1697 (TAR, 2018, Nr. 2018-20938) nustatyta, kad jeigu 5 str. 7 d. 2 p. nurodyto turto autorių teisės atsirado, patentas buvo išduotas ar papildomos apsaugos liudijimas įsigaliojo, ar išimtinė licencija buvo suteikta iki 2017 12 31, tai 5 str. 7, 8, 9 ir 10 dalių nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra dokumentai, kuriais pagrindžiamas tinkamas 5 str. 10 d. 4. 2025 06 17 įstatymu Nr. XV-285 (TAR, 2025, Nr. 2025-11281) nustatyta, kad įstatymo Nr.
Pelno mokesčio tarifų palyginimas
| Mokestinis laikotarpis | Standartinis tarifas | Lengvatinis tarifas |
|---|---|---|
| Iki 2025 m. | 15% | 5% |
| 2025 m. | 16% | 6% |
| Nuo 2026 m. | 17% | 7% |