Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra nacionalinis turtas, turintis svarbią ekonominę, socialinę ir ekologinę reikšmę. Lietuvoje žemės ūkis yra prioritetinė sfera.
2014 m. gegužės 1 d. baigėsi Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo buvo ribojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas užsienio subjektams.
Tam, kad žemės pardavimas neliktų be saugiklių ir netaptų užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių spekuliacijų objektu, buvo priimta nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcija. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas įtvirtino papildomus saugiklius, kurie apribojo žemės įsigijimo galimybes ne tik užsienio subjektams, bet ir Lietuvos piliečiams.
Asmuo, norėdamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi atitikti aukštus reikalavimus, turėti žemės ūkio išsilavinimą, ūkininkavimo patirtį. Taip pat, privalu pildyti pirkėjo deklaraciją, gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą, yra daug kitų reikalavimų.
Stambieji žemdirbiai inkštė, kai prieš septynerius metus buvo kuriamas įstatymas, apribojęs žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą. Jame buvo numatyta daug saugiklių, turėjusių nutraukti tokios prekybos srovę.
Vienas saugiklių numato ir tai, kad žemę parduoti sumanęs savininkas pirmiausia ją turi pasiūlyti ūkininkui, su kurio valda ribojasi parduodamas sklypas. Buvo sudarytos didžiausios įsigyjamos žemės kvotos - numatyta, kad nusipirkusieji numatytos paskirties žemės joje privalo ne mažiau kaip penkerius metus sėti ir pjauti.
Tačiau Dalia Grybauskaitė kartu prašo Vyriausybės ištaisyti įstatymo trūkumus ir netaikyti perteklinių apribojimų norintiems dirbti žemę. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę - prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas įstatymų pataisas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Liberalų manymu, tokiu būdu pažeidžiami teisėti Lietuvos ir užsienio šalių piliečių interesai.
Kyla klausimas, ar toks griežtas teisinis reglamentavimas nepažeidžia pirkėjų teisių bei asmens ūkinės veiklos laisvės principo, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje.
Svarbu paminėti, kad Europos Komisija 2015 m. kovo 26 d. pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl minėtų apribojimų, taikomų asmenims norintiems įgyti žemės. Tai kad Europos Komisija savo iniciatyva pradėjo procedūrą, patvirtina, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo suvaržymai galimai riboja asmenų teises laisvai veikti.
Vis dėlto šiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme liko spragų. Teisės aktai nedraudžia pakeisti jos paskirties, o tai padarius atsiveria prekybos keliai, kuriais ir naudojasi išmoningi ūkininkai.
Tokia situacija paskatino suklusti ir Konstitucinį teismą - šįmet jis priėmė nagrinėti skundą, susijusį su žemės ūkio paskirties sklypų pardavimu.
Konstitucinio Teismo pozicija
Konstitucinis teismas (KT) šių metų vasarį priėmė nagrinėti individualų įmonės konstitucinį skundą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitikties Konstitucijai.
Šis prašymas - dešimtasis individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti po to, kai 2019 metais Konstitucijoje buvo įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų teisė kreiptis į KT.
„Skunde prašoma įvertinti dvi teisines problemas. Viena jų - ar teisinis reguliavimas, numatytas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, dėl plečiamo rato asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą tokios paskirties žemę, konstituciniu požiūriu neproporcingai neapriboja tokių konstitucinių vertybių kaip nuosavybės teisė, asmenų lygiateisiškumas, asmens ūkinės veiklos laisvė, sąžininga konkurencija“, - sakė konstitucinės teisės ekspertas Darius Butvilavičius.
Pasak jo, analizuojant teisinio reguliavimo raidą matyti, kad pirmumo teisę įsigyti šią žemę turinčių subjektų ratas buvo didinamas. Pirmumo teisė iš pradžių buvo suteikta tik žemės sklypo bendraturčiams ir parduodamo žemės sklypo naudotojams. Vėliau buvo nustatyta ir besiribojančio žemės sklypo savininko - ūkininko pirmumo teisė.
O šiuo metu, pavyzdžiui, yra numatytas net pirmumas ūkininkui, deklaravusiam gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas sklypas, arba joje registruotai žemės ūkio bendrovei.
KT ketina svarstyti, ar tokiu atveju, kai klaidą padaro valstybės institucija, galima taikyti pirkėjo teisių perkėlimo institutą.
„Įmonės „Stateta“ atveju teismai pasisakė, kad NŽT, vykdydama procedūrą, padarė pažeidimą. Sklypo pardavėjai, teikdami NŽT pranešimą apie parduodamus žemės sklypus, nenurodė, kokia dalis kuriam priklauso ir kokia kiekvienos dalies kaina.
Toks formalumas, kai bendraturčių parduodamos žemės sklypo dalys sudaro visą žemės sklypo plotą, neturėtų turėti esminės reikšmės, tačiau šiuo atveju buvo konstatuota, kad yra pagrindas perkelti pirkėjo teises“, - paaiškino D.Butvilavičius.
Šaltinis: lzukt.lt
Žemės "grobstymo" atvejai
„Tai žemgrobys“, - viena paskui kitą kartojo moterys, į kurių žemę ties Panevėžiu buvo pasikėsinęs vietos politikas. Išvaryti koją į svetimą žemę įkėlusius ūkininkus nėra paprasta.
„Nežinau, kur kreiptis, kieno pagalbos prašyti“, - judėjimo negalią turinti Egidija Gužauskienė-Gaižauskaitė nesutramdė ašarų pasakodama apie tai, kaip iš savo žemės Panevėžio rajone, Pažagieniuose, neįstengia iškrapštyti šio rajono ūkininko, politiko, žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ vadovo 49 metų Gražvydo Stankūno.
Ji sielojosi ir dėl to, kad ūkininkas yra užaręs visus riboženklius, įkaltus sklypų geodezinius matavimus atlikusių žemėtvarkininkų. Esą jai, žemės savininkei, teks už jų pradanginimą sumokėti milžiniškas baudas.
„Pažagieniuose gyveno mano seneliai, ten ir aš gimiau, ten ir mūsų giminės žemė. Turiu jos du sklypus - 1,26 ir 0,4 hektaro. Mama juos man padovanojo prieš metus. Iki tol didesnį sklypą nuomojosi „Šilagalio“ bendrovė, kitą - pievą - ūkininko G.Stankūno 25 metų sūnus.
Tapusi savininke susisiekiau su ūkininku ir pasakiau, kad daugiau žemės nebenuomosiu. Leidau rudenį nusiimti derlių ir paprašiau nieko joje nebesėti. Ir ką gi? Jis manęs nė nepažindamas kaip reikiant iškoneveikė“, - pasakojo Egidija.
Už tų poros hektarų nuomą jos mamai per metus ūkininkas sumokėdavo vos 80 eurų, bet ir tų pinigų tekdavo ilgokai kaulyti.
„Nepaisydamas mano prašymų pernai rudenį jis vėl apsėjo žemę rapsais. Neturėdamas nuomos sutarties šiemet sugebėjo savo vardu deklaruoti mano žemę ir dar gauti tiesiogines išmokas.
Kai prieš sudėtingą operaciją balandį nuvažiavau į tėviškę, apstulbau: viskas buvo suarta, pieva - taip pat. Ir nė pėdsako riboženklių“, - nuoskaudomis dalijosi Egidija.
G.Stankūnas išdygo mano namuose sumanęs tą žemę atimti. Esą prieš dovanodama kitiems pirmiausia turėjau žemę pasiūlyti jam - gal jis norįs pirkti. Kodėl turėčiau tai daryti? Juk neketinau savo žemės parduoti. Kam norėjau, tam ją ir padovanojau.
Tačiau bendrovės „Šilagalis“ vardu jis porą metų mus tąsė po teismus. Nieko nepešė, tačiau nervų daug pagadino“, - pasakojo panevėžietė Dalia Markutienė. Pasak šios moters, apsiginti nuo tokių žemgrobių - ne silpno žmogaus jėgoms. Už savo žemę tenka sunkiai pakovoti.
Jai iškeltą „Šilagalio“ bendrovės ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjų teisių perkėlimo atmetė ir Panevėžio apylinkės, prieš metus - ir Šiaulių apygardos teismas.
Šiuo atveju bendrovės vadovui nepavyko per teismus priversti D.Markutienės parduoti jam žemę, ir dar už tokią sumą, kuri verčia šyptelėti, - vos 8 tūkst. eurų. Mat tokia jos vertė buvo nurodyta dovanojimo sutartyje.
Netoli Panevėžio, greta šį miestą lenkiančio aplinkkelio, Šilagalio kaime, prieš porą metų buvo atidaryta nauja „Circle K“ degalinė. Šiek tiek anksčiau ten turėjo iškilti ir bendrovės „Stateta“ degalinė, tačiau taip nenutiko.
„Suplanavome investicijas, 2018- aisiais degalinės statybai įsigijome sklypą greta Panevėžio aplinkkelio“, - pasakojo „Statetos“ degalinių tinklą valdančios įmonės savininkas ir vadovas Karolis Stasiukynas.
Du sklypus - 3,7 ir 0,14 hektaro - Šilagalio kaime jo įmonė nupirko iš motinos ir sūnaus. Mažasis sklypas ribojosi su „Šilagalio“ bendrovės dirbama žeme, didysis tokios kaimynystės neturėjo. Vienas jo galas rėmėsi į kelią, kitas - į upelį.
„Nors didysis sklypas nė neprisilietė prie „Šilagalio“ žemės, tai nesutrukdė bendrovės vadovui G.Stankūnui visko iš mūsų atimti“, - kartėlio neslėpė K.Stasiukynas.
Dirbamosios žemės neįmanoma bet kaip parduoti ar nusipirkti - tam reikalingi leidimai, kuriuos išduoda Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
„Ir mes, ir žemės pardavėjai gavome tuos leidimus. Gretimai dirbantis ūkininkas atsisakė šio pirkinio, esą jam per brangu. Taigi 2018-ųjų rugpjūtį nusipirkome žemę, už abu sklypus sumokėję 82 tūkst. eurų“, - sakė K.Stasiukynas.
Netrukus jis sutarė dėl degalinės projekto ir statybų su įmone „Ronekta“ ir pervedė jai 90 tūkst. eurų avansą. Projektas jau buvo pradėtas rengti, kai „Stateta“, praėjus maždaug trims mėnesiams nuo sutarties, gavo kvietimą į teismą.
Pasirodo, G.Stankūnas pateikė ieškinį dėl sklypų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismų karuselė apsuko ratą. Pernai ji pasiekė Lietuvos aukščiausiąjį teismą, po kurio nutarties „Stateta“ prarado pirkinį.
„Mane pribloškė tai, kad prisiekęs teismui ūkininkas aiškino, jog sklypai jam reikalingi žemdirbystei. Tačiau jau po pirmojo posėdžio jis pasiūlė man perpirkti juos už 1,5 mln. eurų.
Esą mokėk, jei nori degalinės“, - pasakojo K.Stasiukynas, tikinantis, kad turi visus pokalbių su šiuo ūkininku įrašus, net ir padarytus klausant antstoliams.
Vos tik pernai pavasarį ūkininkas sklypus užregistravo kaip savo nuosavybę, portale aruodas.lt atsirado skelbimas apie jų pardavimą. Nurodyta vieno hektaro kaina siekė 135 tūkst. eurų - ji buvo 6,6 karto didesnė nei pirkimo.
Kone tuo pat metu Panevėžio rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą pakeisti šių sklypų paskirtį taip, kad ji tiktų „pramonės ir sandėliavimo objektams“.
„Stateta“ teismui yra apskundusi NŽT - siekiama, kad ši valstybės tarnyba atlygintų 90 tūkst. eurų jai padarytą žalą. Tai pinigai, sumokėti kaip avansas degalinės projektuotojams.
„Valstybė yra delegavusi NŽT prižiūrėti žemės pirkimo ir pardavimo sandorius. Ir jeigu ši tarnyba išdavė pažymas, jei suteikė leidimą, kaip galima iš savininkų atimti žemę? Bet taip nutiko“, - kalbėjo K.Stasiukynas.
Tuo pat metu jis siekia, kad Panevėžio prokurorai atnaujintų ikiteisminį tyrimą dėl G.Stankūno galimai vykdomos neteisėtos komercinės veiklos bei apgaulingos buhalterijos.
Tyrėjai jau buvo išsiaiškinę, kad per pastaruosius 15 metų Panevėžio politiko, valstiečio liaudininko G.Stankūno vardu Registrų centre buvo registruotas 141 įsigytas sklypas, parduoti ir išregistruoti 63.
Ūkininko bei „Šilagalio“ bendrovės vadovo G.Stankūno paklausė, kodėl jis pats iš karto nepirko ginčo objektu tapusių sklypų, bet vėliau užsimojo juos susigrąžinti per teismus?
„Kažką norite išprovokuoti? - taip ūkininkas pirmiausia sureagavo į klausimą, tada pridūrė: - Į žemės aukcionus neiname - laukiame oficialių pasiūlymų, gavę perkame. Tiek galiu pasakyti.“
Paklausus, kodėl per teismus perėmęs iš įmonės „Stateta“ žemę jis suskubo keisti jos paskirtį ir parduoti, G.Statkūnas atsakė: „Niekas netrukdo ūkininkams parduoti žemės ar keisti jos paskirties. Ką noriu, tą darau su savo žeme.
Spekuliuoti buvo draudžiama tik sovietmečiu, dabar tai normalus verslas. Kol kas žemę dirbame, paskirtis dar nepakeista.“
Šaltinis: agroakademija.lt
NŽT pozicija
Audrius Gelžinis, NŽT atstovas:
„Joks žodinis NŽT specialisto ir pirmumo teisę į sklypą turinčio ūkininko susitarimas įstatyme nenumatytas.
Tuomet, kai pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sprendimo pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT išduoda apie tai paliudijančią pažymą. Ir savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo rengiama dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo.
Parduodamo žemės sklypo bendraturčiams, pateikusiems vieną pranešimą dėl sprendimo parduoti sklypą, rengiama viena pažyma.
Kiti įstatymai
Seimas svarstys įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaidos priemonės būtų įpareigotos nemokamai skelbti perspėjimo pranešimus apie ekstremalias situacijas bei mobilizaciją. LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas antradienį turėtų priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios suteiktų pirmumo teisę Lietuvos gamintojams įsigyti medienos iš valstybinių miškų. Taip būtų suteikta daugiau galimybių medienos sektoriaus įmonėms kurti naujas darbo vietas.
Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlioti Tautos istorinės atminties įstatymo priėmimo. Žmogaus teisių gynėjai Lietuvoje yra konstatavę, kad seksualinės mažumos patenka tarp labiausiai diskriminuojamų socialinių grupių. Prieš maždaug tris savaites dėl seksualinių mažumų diskriminacijos Lietuva buvo kritikuojama Europos Parlamente Briuselyje. Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Viktoras Uspaskichas dar kartą neteko parlamentaro neliečiamybės. Šį kartą Europos Parlamente. Nepadėjo nei ramentai, nei prabangus vežimėlis, nei bado streikas su aprašymu po kaklu. Europos Parlamente dauguma neįžvelgė jokios politikos juodosios buhalterijos byloje.
Trečiadienį Seime vyko pirmasis darbo grupės, suburtos tobulinti Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą, susirinkimas. Nutarta, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisą, kuria grąžinama šauktinių tarnyba. „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimas yra svarbus ir reikšmingas žingsnis stiprinant valstybės apginamumą. Matome, kad Lietuvos žmonės yra pilietiški ir pasiryžę ginti Tėvynę.
Seimui ketvirtadienį dar kartą planuojama pateikti siūlymą dėl balsavimo internetu rinkimuose bei referendumuose įteisinimo. Antradienio, spalio 14 dienos, Seimo posėdyje planuojama svarstyti Turizmo įstatymo pakeitimą, remiantis kuriuo, nuo lapkričio 1 dienos Valstybinis turizmo departamentas ir toliau atliktų „turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir kontrolę“ užuot atlikęs „turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą“.
Seimas suklydo priėmęs įstatymų pataisas dėl transporto priemonių išregistravimo, kurios sukėlė rūpesčių kai kuriems sezoniškai eisme dalyvaujantiems vairuotojams, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Seimo narys Aplinkos apsaugos komieto pirmininkas Algimantas Salamakinas, ketvirtadiednį kalbėdamas XI-ojoje konferencijoje-diskusijų forume ,,Atliekų tvarkymas 2014“, pareiškė, kad pasitaręs ,,su savimi“ nusprendė atmesti pavasario parlamento sesijoje nepriimtą teisės aktą, kuris reglamentuotų atliekų tvarkymą.
Vos metus gyvavusį praėjusios kadencijos Seime priimtas Tiekiamų rinkai trąšų (Trąšų) įstatymą teks keisti. Europos Komisijos įspeista į kampą, Vyriausybė siūlo Seimui šį įstatymą naikinti kaip neatitinkantį Europos Komisijos reglamentų ir jiems prieštaraujantį. Šis įstatymas neoficialiai įvardijamas ir kaip galimai lobistinis. Priimtas išimties tvarka 2012 m. V.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms, kuriose siūloma numatyti tvarką, kaip kompensuojama už valstybės išperkamą žemę miestų teritorijoje.
Seimas priėmė žemės pirkimo saugiklius įteisinančias žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas. Jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams. Seimas dėl Saugiklių įstatymu vadinamo projekto balsuoti ketina iškart po Velykų.
tags: #zemes #isigijimo #saugikliu #istatymas #aktuali #redakcija