Šiuo metu Žirmūnai yra bene daugiausiai investicijų ir iš savivaldybės, ir iš NT verslininkų sulaukiantis Vilniaus mikrorajonas. Šiandien čia vystomas ne vienas naujos statybos daugiabučių kvartalas, pavieniai daugiabučiai. Tačiau vietos gyventojai naujakurių svetingai nesutinka: parengtos ir rašomos peticijos dėl planuojamų statybų, piktinamasi, kad jos pablogins senbuvių gyvenimo sąlygas.
Naujausia žirmūniečių kova - prieš naujos statybos daugiabučių kvartalą adresu Žirmūnų g. 109. Projektą planuoja Estijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Merko būstas“. Šių metų spalio 12 dieną vyko projekto viešasis svarstymas, į kurį galėjo prisijungti ir vietos bendruomenės. Daugiabučiuose turėtų būti 185 butai, statybos leidimas daugiabučiams dar nėra gautas.
Žiniasklaidai išplatintame Žirmūnų gyventojų pranešime nepagailėta kritikos planuojamam projektui. Gyventojai teigia, kad, pirmiausia, įvykdžius projektą, padidės transporto srautai aplink esančiose gatvėse ir formuosis dar didesnės spūstys, nei buvo iki šiol.
Žirmūnų mikrorajono panorama. Šaltinis: vilnius.lt
Transporto Srautai ir Oro Tarša
„Transporto eismo atžvilgiu ši Žirmūnų mikrorajono dalis yra viena labiausiai apkrautų, o Kareivių-Žirmūnų g. sankryža, Verkių g.-Žvalgų g.-Žirmūnų g. atkarpa rytinio ir vakarinio piko metu skendi spūstyse. Siauras privažiavimas, vedantis link Kareivių g. 16 ir 18 daugiabučių, ir kuriuo naudosis (galimai - red. past.) naujų Žirmūnų g. 109 daugiabučių gyventojai, yra nepritaikytas išaugusiam transporto eismui, rytinio piko metu išsukti iš šio privažiavimo į pagrindinę Žirmūnų gatvę yra itin sudėtinga, išsukimas neatitinka transporto saugumo reikalavimų. Dėl projektuojamų pastatų privažiavime gerokai padidės transporto srautas, dėl to jis piko metu ne tik taps transporto spūsčių vieta, bet ir gerokai išaugs nelaimių tikimybė ties pavojinga jungtimi su Žirmūnų gatve. Atitinkamai išaugtų papildoma apkrova ir Žirmūnų gatvelei, vedančiai gilyn link Žirmūnų 111, 113, 115, 117, 121 ir kt. daugiabučių namų iki pat E. Pliaterytės progimnazijos. Naujam Žirmūnų g. 109 projektui yra būtinas atskiras patekimas į sklypo teritoriją iš Kareivių gatvės arba rimta esamos sankryžos pertvarka“, - pažymima rašte.
Taip pat gyventojai nerimauja dėl galimai padidėsiančios oro taršos. Kaip rašoma rašte, remiantis Žirmūnuose esančios oro kokybės tyrimų stoties ilgamečiais oro taršos matavimų rodikliais, Žirmūnų-Kareivių g. sankryža yra viena labiausiai kietosiomis dalelėmis užterštų Vilniaus sankirtų.
„Dabartiniai šios Žirmūnų teritorijos gyventojai priversti kęsti nuo gatvės ateinantį triukšmą, išmetamųjų dujų kvapus bei teršalus, be to, manytina, kad naujų Žirmūnų g. 109 daugiabučių namų gyventojų gyvenimo kokybė taip pat smarkiai nukentės, nes jų daugiabučiai bus dar arčiau intensyvaus eismo gatvių. Naujas daugiabučių projektas tik dar labiau prisidės prie oro taršos rodiklių blogėjimo ir taip viename labiausiai užterštų Vilniaus mikrorajonų“, - dėsto vietos bendruomenė.
Parkavimo Problematika
Žirmūniečiai nepamiršta ir transporto parkavimo problematikos, kuri šiuo metu ypač aktuali daugumoje senos statybos daugiabučių kvartaluose ir vis aktualesnė tampa šalia naujos statybos daugiabučių, nes ne visi gyventojai perka ar įperka vystytojo parduodamą automobilio stovėjimo vietą požeminėse ar antžeminėse aikštelėse.
„Žirmūnų g. 109 gyventojų transporto priemonių parkavimo poreikiai nebus pilnai išpildyti. Tikėtina, kad turėsiantys daugiau nei 1 transporto priemonę vienam namų ūkiui, gyventojai ieškos parkavimui vietų ir taip visiškai užpildytose aplinkinių namų automobilių parkavimosi aikštelėse. Be to, link Kareivių g. 16 ir 18 namų vedantis privažiavimas jau dabar yra pilnai naudojamas automobilių parkavimui, aplinkiniai kiemai vakarais sunkiai pravažiuojami. Projektuojami daugiabučiai turi turėti daugiau parkavimo vietų, tačiau jas projektuoti ne žaliųjų erdvių ir želdynų sąskaita“, - pažymima rašte.
Ugdymo Įstaigos ir Želdynai
Padaugėjus gyventojų gali atsirasti ir didesnis vietų darželiuose bei mokyklose poreikis. Žirmūniečių teigimu, jau šiandien vyksta didelė konkurencija dėl vietų ugdymo įstaigose, todėl galvojant apie naujakurius, reikėtų planuoti ir naujų ugdymo įstaigų statybas.
„Teritorijoje esantis vaikų darželis bei mokykla yra perpildyti, naujų Žirmūnų g. 109 daugiabučių namų gyventojų vaikams nebūtų užtikrintos sąlygos lankyti artimiausią švietimo įstaigą. Be to, nepaisant intensyvaus rajono tankinimo, naujų ugdymo įstaigų statyti neplanuojama, o vaikai jau šiuo metu negauna vietų artimiausiuose darželiuose, tad toks tankus apgyvendinimas šioje teritorijoje dar labiau padidins problemą“, - teigiama rašte. Taip pat gyventojai nepraleidžia želdynų problematikos.
Šiandien sklype, kuriame ketinama statyti daugiabučius, auga 67 atskiri medžiai, iš kurių, kaip teigia gyventojai, remiantis medžių inventorizaciją ir būklės įvertinimą atlikusios įmonės UAB „Želdynų vizija” ataskaita, saugotini yra tik 6, o ir tie patys minimi medžiai pagal projektą būtų šalinami.
„Kita vertus, mūsų įsitikinimu, sklype augantys medžiai iš dalies sušvelnina bendrą šios Žirmūnų dalies architektūrinį vaizdą, o žalioji zona prisideda prie rajono pritaikymo prie klimato krizės keliamų iššūkių, vėsinimo bei oro kokybės gerinimo. Priklausomųjų želdynų norma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms privaloma 30 proc. nuo viso žemės sklypo ploto, o šio projekto atveju želdynų plotas sudaro 15 proc., motyvuojant tuo, jog ne toliau kaip 200 m atstumu nuo žemės sklypo ribos yra miškas ar atskiras želdynas ir todėl želdynų plotas gali būti mažinamas dvigubai. Tačiau vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. DI-694 (2007 m. gruodžio 21 d.) numatyta, kad bendras rekreacinės paskirties želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas kv.m, tenkantis vienam gyventojui dideliame mieste - 25“, - komentuoja gyventojai.
Raštą gyventojai baigia abejonėmis, ar tokia rajono plėtra nėra paprasčiausias ir brutalus Žirmūnų tankinimas. „Netoli esančiose teritorijose yra numatomi panašios apimties daugiabučių namų projektai, kurie tik dar labiau padidins pagrindines visas aukščiau minimas problemas. Paminėtini tokie projektai, kaip Žirmūnų-Kareivių g. kampiniame sklype šalia sporto klubo „Impuls” planuojami 5 devynaukščiai pastatai, Lietuvos banko būstinės (Žirmūnų g. 151) rekonstrukcija, „Verkių sodo” (Verkių g. 39) projektas, verslo centras ir daugiabučiai (Verkių g. 50), Verkių autobusų parko iškėlimas ir vietoje jo - naujo verslo centro bei daugiabučių projektas, daugiabučių ir verslo centras Kareivių g. 5 ir tt. Pastaruoju metu itin suintensyvėjęs šios Žirmūnų mikrorajono dalies tankinimas ir nesprendžiamos esamos infrastruktūros problemos seniesiems Žirmūnų gyventojams kelia rimtą susirūpinimą ir neužtikrintumą dėl ateities. Tokia tendencija yra pražūtinga ir ilgalaikėje perspektyvoje vedanti į esamų ir naujai atsikraustančių gyventojų gyvenimo kokybės bloginimą“, - pabrėžiama rašte.
Planuojamo daugiabučio Žirmūnų g. 109 vizualizacija. Šaltinis: madeinvilnius.lt
Bendrovės Pozicija ir Savivaldybės Nuostatos
Bendrovė tikina, kad projektas parengtas pagal visus teisės aktus Vilniaus miesto pozicija dėl Žirmūnų mikrorajono vystymo yra aiški. Ji jau ne kartą yra teikusi „Delfi būstas“ komentarą dėl rajono plėtros ir nuogąstavimo, kad jis gali būti pernelyg tankinamas. Savivaldybės atstovai teigia, kad Žirmūnai turi išnaudoti savo potencialą, plėstis, o pati savivaldybė taip pat prisideda prie mikrorajono gerinimo: tvarko gatves, sankryžas, viešąsias erdves, žaliąsias zonas. Kalbant apie planuojamas statybas Žirmūnų g. 109, savivaldybės duomenimis, statybos leidimas daugiabučiams pastatams nėra išduotas.
Šis klausimas aktualus ir dėl to, kad anksčiau šiame sklype buvo išduotas statybos leidimas komercinės paskirties pastatui. Kaip tikina pati bendrovė, šiuo metu čia planuojanti statybas, ji sklypą įsigijo su statybos leidimu ir būtent komercinės paskirties pastatui, tačiau pati planuoja statyti čia daugiabučius. „UAB „MN projektas“ (UAB „Merko būstas“ įmonė - red. past.) įsigijo šį sklypą su statybos leidimu komercinės paskirties objektui, kuris buvo išduotas dar 2008 metais, tačiau įsigyto sklypo naudojimo būdas yra „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ir jame nuo pat įsigijimo buvo planuojami statyti daugiabučiai gyvenamieji namai“, - paaiškinama bendrovės siųstame atsakyme.
Taip pat bendrovė tikina, kad minėtame sklype daugiabučiai gyvenamieji namai projektuojami atsižvelgiant į patvirtintą detalųjį planą, projektiniai sprendiniai parinkti pagal jame nurodytas sąlygas bei teisės aktų reikalavimus. „Spalio 12 dieną vyko viešas projektinių pasiūlymų svarstymas, kurio metu Žirmūnų bendruomenės nariai galėjo išsakyti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus dėl šio projekto. UAB „MN projektas“ siekia konstruktyvaus dialogo su bendruomene, į visus pateiktus, su projektu susijusius klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta žodžiu viešo susirinkimo metu, teisės aktų nustatyta tvarka bus atsakyta raštu“, - teigia bendrovė.
Paklausta, kaip kompensuos vietos gyventojams esamus ir būsimus nepatogumus, bendrovė į klausimą atsako šitaip: „Mūsų tikslas - siekti, jog miesto gyventojai galėtų įsikurti jaukiuose, patogiuose namuose, kad jie galėtų džiaugtis sutvarkyta aplinka, kiemuose įrengtomis žaliosiomis zonomis, vejomis, kad požeminėse automobilių saugojimo aikštelėse visada rastų vietos pastatyti automobilį ar dviratį. Visu šituo galės naudotis ir planuojamų statyti namų naujakuriai.“
Taip pat „Delfi būstas“ pasiteiravo vystytojo, kiek jis yra linkęs nusileisti vietos bendruomenei, pakeisti pastatų aukštį, projekto užstatymą ir pan. „Lyginant statybos leidimą, kuris yra išduotas komercinės paskirties pastatui šiame sklype, su tuo, kas dabar yra projektuojama, sklypo užstatymas yra sumažintas beveik tris kartus. Vietoje komercinės paskirties pastato yra projektuojami 4 nauji daugiabučiai - trys šešių aukštų pastatai pietrytinėje sklypo dalyje ir devynių aukštų pastatas pietvakarinėje (iš viso kvartale projektuojami 185 butai)“, - atsako bendrovė.
„Delfi būstas“ primena, kad šis sklypas kėlė aistras ir tarp vystytojų. Jis nuo 2007 m. priklausė fizinio asmens iš Estijos valdomai bendrovei „Domoliuks“, iš kurios šį žemės plotą už 1,9 mln. Eur ketino įsigyti NT plėtros bendrovė „Eika“. „Domoliuks“ su „Eika“ 2020 m. spalį sudarė ketinimų protokolą dėl teritorijos įsigijimo, o pirkėja per 90 dienų turėjo apsispręsti dėl įsigijimo. Apie sprendimą pirkti sklypą plėtotoja pardavėją informavo gruodį, tačiau „Domoliuks“ tuomet pranešė jau turinti kitą pirkėją, siūlantį didesnę kainą. Kaip rašo „Verslo žinios“, teismo dokumentuose nurodoma, kad „Merko būsto“ įmonė „MN projektas“ turtą įsigijo už 2,3 mln. Eur + PVM.
Gyvenimo Kokybė ir Aplinkosauga
Želdinant balkonus reikėtų pagalvoti ir apie kaimynus. Gyventojui norisi susikurti jaukų kampelį, bet nereikia pamiršti ir pagalvoti apie tai, kaip tas balkonas atrodys iš lauko pusės, ar jis neiškris iš bendro namo konteksto. Tačiau matome ir gerų pavyzdžių, kai visi namo balkonai yra tvarkomi pagal tuos pačius reikalavimus. Šitai labai svarbu. Negalima į viską žiūrėti tik iš savo pozicijos. Reikia prisiminti, kad jeigu kažkieno balkone pilna žalumos, tai kaimynai jaučia ne tik geruosius kvapus. Kiekvienas augalas yra specifinis, specifinė ir jų priežiūra. Jeigu ji netinkama, kenčia visi. Visa tai labai subtilu.
A. Jis teigia visada ir visur pasisakantis už saikingą puošybą. Balkonas turėtų būti apželdinamas neišeinant iš jau esamų konstrukcijų ribų. Turi būti tam tikri reikalavimai, principai, kuriems nevalia nusižengti. Tačiau apie kaimynus pagalvoti reikėtų ne tik įsirenginėjant balkoną, bet ir ruošiantis šiek tiek pagražinti bendrą kiemą.
Mieste reikia ir rinktis tuos dekoratyvinius augalus, kurie yra tinkami miesto aplinkai. Reikia prisiminti, kad mieste yra tokie dalykai, kaip inžineriniai tinklai, požeminės komunikacijos. Todėl želdinti reikia pakankamai atsargiai ir saikingai. Kita vertus, labai svarbu ir surasti tinkamą erdvę. Čia jau pakankamai didelė problema, nes geriausia, kai tokia erdvė numatoma dar planuojant visą kvartalą. Deja, taip būna ne visada. Naujai statomuose daugiabučiuose žalios erdvės gana dažnai numatytos, bet štai senos statybos namai, deja, gyventojams palieka labai nedaug galimybių.
Tenka atkreipti dėmesį, kad dabar daugiabučių namų kiemai ir privažiavimai yra iš esmės paversti automobilių aikštelėmis. Visur tik mašinos, mašinos, mašinos… Reikia tik džiaugtis, kad pagaliau matome tendenciją automobilius iškelti kažkur aplink. Kiemai paliekami vaikų žaidimų aikštelėms, poilsio zonoms. Su automobilių problema mums reikia susidoroti, nes jie juk niokoja aplinką. Kas iš tų želdinių, jeigu ant jų stovės automobiliai.
Jeigu visgi jums pasisekė ir turite laisvą plotą, kuriame galima pasodinti kokį nors medelį, stenkitės elgtis atsakingai. Labai svarbu, kad po balkonais sodinami medžiai būtų atitraukti reikiamu atstumu. Būtina ir apskaičiuoti, kokio aukščio jie bus, kokį ir kur šešėlį mes. Kiekvienas atvejis yra atskira istorija.
Medžių, krūmų asortimentas šiandien jau yra labai stipriai išplėstas. Rinktis tikrai turime iš ko. Aš patarčiau formuojant aplinką atkreipti dėmesį į skandinavų pavyzdį. Jie sugeba išnaudoti gyvąjį gamtos kalendorių. Kai vieni augalai dar tik pradeda žydėti, kiti jau baigia. Visada pasisakau už racionalias kompozicijas. Tarkim, dabar labai plinta tokie rytietiški sodeliai. Nesakau, kad jų reikėtų visiškai atsisakyti. Panašiais principais jis pataria vadovautis ir kuriant nuosavą kiemą. Vienaip ar kitaip, apželdinimą reikia tinkamai suplanuoti. Labai daug priklauso nuo gyventojo norų ir poreikių. Vienas nori, kad priežiūros kiemui reikėtų kiek mažiau, kitiems ji kaip tik patinka. Kitas dalykas, kad sklypas niekada nebūna vienas. Namai juk retai stovi kažkur plyname lauke. Taigi reikia atkreipti dėmesį į kontekstą.
Labai patariu viską daryti pakankamai saikingai. Namo kieme miško kurti tikrai nereikėtų. Prekyboje juk netrūksta mažaūgių augalų, ir tikrai galima sukurti gražią kompoziciją neapkraunant kiemo“, - teigė A. Mituzas.
tags: #zeldiniu #projektavimas #senos #statybos #daugiabuciuose