Aplinkos apželdinimas suteikia neaprėpiamas galimybes namo, sodo namelio, sodybos ar bet kokios kitos paskirties statiniui suteikti norimą „rūbą“. Juk aplinka itin svariai prisideda prie įvaizdžio formavimo. Tiesa, norint dailaus, stilingo vaizdo, verta pasitelkti žinias, įgūdžius bei patirtį, nes apželdinant svarbu vertinti itin daug aspektų: augalų suderinamumas tarpusavyje, poreikiai dirvai, žydėjimo trukmė, koloritas skirtingu augimo laikotarpiu, įnoringumas ir t.t.
Kraštovaizdžio dizaineriai dažnai tvirtina, kad apie takus galvojame mažiausiai - projektuojame poilsio zoną ar gėlynus, bet pamirštame tai, kas visas sodo erdves susieja į visumą. Ignoruojant takus sodo dizainas tampa nerišlus, nes nėra nei jį sujungiančios struktūros, nei minties.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip akmenys gali būti naudojami sodybos dizaine, kuriant gėlynus ir takus, kad aplinka taptų ne tik graži, bet ir funkcionali.
Gėlynų kūrimas su akmenimis
Koks stilius, spalvos patinka? Sodas negali vienu metu būti ir linksmas ryškiaspalvis, ir romantiškas pastelinis, ir elegantiškas baltas, ir žalias visais metų laikais. Sodas negali vienu metu būti ir linksmas ryškiaspalvis, ir romantiškas pastelinis, ir elegantiškas baltas, ir žalias visais metų laikais.
Sodinant bet ką, bet kas ir išeis. Kaip apsispręsti, ko labiausiai norite? Siūlau tiesiog pamatyti kiek įmanoma daugiau gėlynų: internete ir gyvai. Visais metų laikais. Galima fotografuoti, naršyti, patikusius paveikslėlius archyvuoti. Juos peržiūrint atmesti, kas nelabai patinka, kol viskas, kas liks, bus vienos spalvinės gamos, vieno stiliaus.
Gėlyno vieta, dydis ir forma - asmeniniai sprendimai, tačiau yra ir taisyklių. Svarbu iškart nuspręsti teisingai. Pirmiausia nuspręskite, kur ir kodėl norite gėlyno. Po langais, kad galėtume gėrėtis gerdami kavą? Prie gatvės, kad sklypas atrodytų puošnesnis? Prie terasos ar laisvalaikio zonos, kurioje leisite vakarus? Sodo kampe, siekiant nukreipti akį nuo nepageidaujamo objekto? Palei tvorą, kad jos matytųsi kiek įmanoma mažiau?
Nuspręskite, kokio dydžio bus gėlynas. Svarbiausia nepadaryti per mažo (nesižiūrės - nieko nėra baisiau už netinkamoje vietoje įrengtą per mažą gėlyną) arba per didelio (sunku prieiti ravint, daugiau darbo, nors efektas bus panašus kaip ir mažesnio). Renkantis gėlyno formą, svarbiausia žinoti, ar norite geometrinės (tiesių ar tolygiai lenktų linijų), ar laisvos kaip gamtoje (bangelių). Geometrinė gėlyno forma paprastai derinama prie namo architektūros, o laisva tinka daug kur.
Senuosiuose dvaruose gėlynai nuo takų būdavo atskiriami žemomis karpomomis gyvatvorėmis. Močiutės gėlynus apdėdavo baltais akmenėliais ar iš vytelių išpindavo tvoreles. Vėliau tapo populiaru atskirti gėlyną nuo vejos grioveliais. Šiuo metu yra didelis bortelių pasirinkimas: nuo pigiausių plastikinių iki prabangių šlifuoto ar poliruoto akmens.
Kai vieta išrinkta, parengta ir augalai pasodinti, ne vienas pradės sukti galvą, kaip dar papuošti gėlyną: fontanėliais, skulptūromis, dekoratyviniais šviestuvais, augalų atramomis, akmenimis, vazonuose augančiais augalais. Patarčiau nepiktnaudžiauti. Dažnai tokie elementai, ypač ryškūs, gėlyną labiau bjauroja, nei puošia. Geriausia, kai pirmu smuiku griežia augalai, o ne betoninės varlės.
Renkantis gėles, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti: koks dirvožemio laidumas, rūgštingumas, kiek saulės, kiek drėgmės, ar vieta atvira. Vėliau galima galvoti apie augalus. Jei nežinote nuo ko pradėti ir nėra patarti galinčio specialisto, pažiūrėkite, kas auga pas kaimynus. Kartais dirvožemis skiriasi net viename sklype. Antras kriterijus - apželdinimo stilius. Jis priklauso nuo namo architektūros, sklypo ir vaizdo iš jo, kaimyninių sklypų, asmeninio skonio.
Akmenukus ir skaldą siūlau naudoti tik kraštutiniu atveju, atidžiai įvertinus aplinką ir augalus. Juos labai sunku prižiūrėti, o saulės įkaitinti akmenys gali deginti gėlių šaknis - retas augalas tai pakenčia. Todėl siūlau akmenis palikti profesionalams.
Takų kūrimas su akmenimis
Jei takas - ryškiausias sklypo elementas, jo danga galėtų būti vientisa, kad atkreiptų dėmesį ir išsiskirtų tarp želdynų, kurtų stabilumo ir patikimumo nuotaiką. Tačiau kai jis yra (o taip dažniausiai ir būna) tik viena kraštovaizdžio mozaikos sudėtinių dalių, jis dekoratyviau ir jaukiau atrodo sukomponuotas iš fragmentų. Vienas smagiausių dalykų - tokiam takui nereikia vienodo dydžio ar suderintos formos akmenų, užtektų parinkti tinkamą spalvą ir faktūrą. Žinoma, norint išlaikyti geometrinį planavimą net ir brastos principu komponuojami akmenys gali būti vienodo dydžio - tarkim, taisyklingi stačiakampiai, pabrėžiantys sodo dizaino simetriją ir griežtą tvarką. Aplink brastos akmenis galima berti žievę, mulčią, skiedras, žvirgždą, akmenukus: skirtingų faktūrų derinys atrodo gyvai ir smagiai.
Takai gali būti:
- Tiesūs takai: Tiesios linijos yra praktiškos, skirtos greitai, efektyviai pasiekti kiekvieną sodo kertelę. Jos dera šiuolaikiškame sode, kur augalai susodinti geometrine tvarka, o kraštovaizdžio dizainas lakoniškas. Jie padalina sodo erdvę į stačiakampius segmentus, tik takų forma turi būti nepriekaištingai tiksli, atitinkanti sodo proporcijas.
- Vingiuoti takai: Jie yra plastiški, todėl suteikia natūralumo, maksimaliai priartina sodą prie gamtos. Suapvalinti kampai jaukesni: lenktos linijos sukuria ramesnę nuotaiką, veikia atpalaiduojamai.
Jei takas grįstas tamsaus atspalvio akmenimis, jų spalva ir išraiškinga faktūra sukuria efektingą kontrastą su gražiai nupjauta žole - toks sprendimas geriausiai tinka sodui, kuriame daug vietos skirta vejai. Takas iš šviesaus akmens gražiau atrodo tarp gėlynų, neutralus atspalvis mažiau traukia žvilgsnį ir netrukdo grožėtis spalvingais žiedais.
Brastą imituojančiu principu sudėlioti akmenys takui suteikia išskirtinio sodo akcento statusą, išsklaido monotonijos įspūdį (juk aplink - tik veja), o rusvas jų koloritas ne tik kontrastingai išryškėja vejos fone, bet ir atkartoja namo apdailos medžiagų spalvą.
Kuo užpildyti tarpus tarp brastą imituojančių akmens plokščių? Jei šalia namo nutiestas takas atkartoja jo spalvų paletę, tai sustiprina harmonijos ir jaukumo įspūdį.
Rytietiško stiliaus sodas su akmenimis
Sodas su rytietiškais motyvais - tarsi priešnuodis prieš dienos spartą. Dauguma šiuolaikinių sodų paprasti tiek dizaino, tiek priežiūros požiūriu. Didelės įtakos jiems turi ir rytietiški sodai, iš kurių pirmąją vietą užima japoniškieji.
Akmuo, medis, žvirgždas Uolienų gabalus, akmenis, net jei jie ir nebūtini, reikia įtraukti į projektą. Sodo vaizdą pakeis pora stambių pilkų riedulių, derančių prie terasos aikštelės, ir tokios pat spalvos mažas indas su alpinariumu, pastatytas po langu.
Smėlis ir žvirgždas naudojamas, nesiekiant kurti simbolius, kaip įprasta sausuosiuose rytietiškuose soduose. Žvirgždo ratilai primena vandens judėjimą apie salelę. Aplink nesodinkite lapuočių medžių, kad jų lapų nepribyrėtų ant grėbliu padarytų stilizuoto vandens linijų. Tegul smėlio salelės kraštus juosia pievelė ir stambesnė pilka skalda, kuria galima vaikščioti norint palyginti plotelį ir nepalikti pėdų atspaudų.
Plane nupiešti keli pirmieji takelio akmenys. Lyg atsitiktinai išmėtyti rieduliai, kuriais lengva pereiti sodą, pasiekti terasą, labai populiarūs rytietiško stiliaus soduose. Atsisakykite plytelių, naudokite netaisyklingų formų akmenis. Tik kai šlapia, eidami takeliu būkite atsargūs - paviršius gali būti slidus.
Šiltos augalų spalvos išsklaido dizaino šaltumą. Paprastai japoniškame sode auga grakštūs medžiai, bambukai, siauralapiai varpiniai žolynai. Čia negalima sodinti daug vienmečių gėlių - jos nepageidautinos. Viena iš svarbiausių dizaino taisyklių - neprisodinkite per daug augalų. Vienas gražus, prie aplinkos derantis medelis, kad ir brangesnis, tiks geriausiai.
Augalai vienija sodą, sušvelnina jo griežtas linijas, todėl vyrauja harmonija. Bonsai - vaizdinga mažo sodo dalelė. Jų grakščias formas paryškina bambukinė arba nendrinių skydų tvorelė.
Tvenkinių ir baseinų apipavidalinimas
Jei svajojate apie išskirtinę atmosferą savo sodyboje ar individualaus namo kieme, verta iš anksto suplanuoti ne tik vandens telkinį, bet ir visą aplinkos vaizdą. Projektuodami tvenkinių ar dekoratyvinių baseinų aplinką, kruopščiai apgalvojame kiekvieną detalę: kurioje vietoje geriausia įrengti vandens telkinį, kokia bus jo forma ir dydis, kur suplanuoti pavėsinę, terasą, stoginę ar lieptą. Taip pat numatome takelių, aikštelių, laiptelių, gėlynų bei kitų augalų išdėstymą.
Pagal Jūsų poreikius parenkame ir aplinką papildančius dekoratyvinius elementus - lauko žibintus, suoliukus, riedulius ar skulptūras. Mūsų tikslas - sukurti estetišką, jaukią ir harmoningą erdvę, kurioje būtų malonu leisti laiką kiekvieną dieną.
Taip pat atvežame ir paskleidžiame juodžemį, užpilame duobes, išlyginame kalvotas vietas. Suformuojame poilsiui skirtas zonas, aikšteles, takelius ir vejai numatytas erdves. Paruošiame vietas, kuriose bus sodinami augalai, medžiai ir kiti želdiniai.
Galime įrengti įvairius vandens elementus visame sklype: nuo ramiai tekančio dirbtinio upelio iki įspūdingų kaskadų ir krioklių, kuriais tekėdamas vanduo įsilieja į dekoratyvinį baseiną ar tvenkinį. Upelio įrengimas pradedamas nuo vagos suformavimo ir krantų modeliavimo. Vėliau klojamas geotekstilės audinys, hidroizoliacinė membrana, o viršus padengiamas dekoratyvine, akmenukais išpuošta plėvele. Krantai papuošiami natūraliais akmenimis, o kuriant kaskadas ir krioklius formuojamas status šlaitas, į kurį integruojami akmenys ir skalda.
Jei pageidaujate šalia vandens telkinio turėti medinį lieptą, o sklype - terasą su pergole ar pavėsinę, mielai pasirūpinsime viskuo nuo idėjos iki įrengimo. Kiekvienam šiam aplinkos elementui parengiame individualų projektą. Su klientu suderiname brėžinius, aptariame medžiagas, dizaino sprendimus bei dekoratyvines detales. Visada pateikiame aiškią sąmatą, sutariame gamybos ir montavimo etapus bei terminus.
Planuodami teritorijos aplinką, iš anksto numatome zonas, tinkamas želdiniams. Remdamiesi patirtimi ir žiniomis, parenkame augalus pagal konkrečias sklypo sąlygas - įvertiname dirvožemį, saulėtumą, drėgmės lygį. Be to, numatomos augalų rūšys, jų dydžiai, augimo tempas ir plėtimosi galimybės.
Aplinką papildome natūraliais įvairių dydžių, formų bei spalvų akmenimis ir rieduliais. Klientui šiais puošybos elementais rūpintis nereikia - bendradarbiaujame su patikimais tiekėjais, turime visą reikiamą įrangą jų gabenimui ir montavimui, todėl visus darbus atliekame patys.
Galime pasiūlyti tiek natūralaus medžio, tiek akmens masės paviršius - priklausomai nuo jūsų poreikių ir norimo aplinkos charakterio. Visais takelių ir grindinių įrengimo darbais pasirūpinsime mes. Parodysime pavyzdžius, padėsime išsirinkti tinkamiausią grindinio medienos rūšį, dekoratyvinių akmenų tipą bei spalvą. Iš anksto aptarsime takelių plotį, ilgį ir išdėstymą kiemo teritorijoje, patarsime, kokios medžiagos geriausiai atrodys, bus patvariausios ir patogiausios kasdieniam naudojimui.
Planuodami tvenkinio ar dekoratyvinio baseino aplinką, visada rekomenduojame pasirūpinti ir saugos bei estetikos elementais - įrengti atramines sieneles, o skirtingas erdves atskirti borteliais ar kitais dekoratyviniais sprendimais. Šiuos elementus gaminame iš patvarių ir ilgaamžių medžiagų - betono, mūro, natūralaus akmens ar dekoratyvinių plytelių.
Apibendrinant, akmenys yra puikus elementas kuriant tiek gėlynus, tiek takus sodybos dizaine. Svarbu atsižvelgti į aplinkos stilių, augalų poreikius ir asmeninius pageidavimus, kad sukurtumėte harmoningą ir estetišką erdvę.
Išskirtinė galimybė pamatyti lietuvio rankomis sukurtą japonišką sodą
Augalų parinkimas pagal sąlygas
Kadangi daugiamečiai augalai brangūs, didesnio gėlyno sąmatą galima santykinai atpiginti, pasodinant ne tik gėlių, bet ir krūmų: lanksvų, rododendrų, hortenzijų, buksmedžių, įdomesnių rutulio ar kolonos pavidalo tujų. Galima priderinti netgi vaiskrūmius.
Jei finansai riboja kuriant net mažą gėlyną, galima sodinti daugiamečius augalus, derinant juos su pigesniais vienmečiais (patagonine verbena, kosmėja, gaura, žile, nasturta ir pan.). Pigiausia būtų sudaiginti pačiam. Kitais metais suvešėjusius daugiamečius išskirstysite, kad užimtų didesnį plotą, gal nupirksite kelis kitos rūšies augalus, o vienmečių sodinsite mažiau.
Kiek augalų sodinti, apskaičiuokite pagal tai, kokio dydžio jie išauga. Kitaip rizikuojate susodinti per tankiai arba palikti visą vasarą žiojinčias tuščias vietas.
Atsižvelgiant į siekiamą išgauti stilių, augalai sodinami arba grupelėmis, arba pramaišiui, imituojant natūralią gamtą.
Siūlau nesirinkti ryškių spalvų mulčiaus, nes jis nebemadingas. Verčiau naudokite natūralių spalvų, stambesnės faktūros. Neseniai atsiradęs grikių lukštų mulčias yra smulkus ir tiks ten, kur jo neišpustys vėjas. Rūgštesnę žemę mėgstantys augalai gali būti mulčiuojami durpėmis.
Priežiūros patarimai
Skundžiamasi, kad augalai auga prasčiau nei pas kaimynus. Dažniausia priežastis - jie tiesiog nepakankamai laistomi ir tręšiami. Reikalingos ir trąšos. Jei gėlyne neprisodinote prieskoninių augalų ir daržovių (tai pastaruoju metu itin madinga), galima rinktis žydinčių augalų. Jei ką nors iš gėlyno valgysite - ieškokite natūralių, jų pasirinkimas taip pat didelis.
Nepatingėkite nuravėti pavienių piktžolių ir neleiskite joms žydėti, nukarpykite nužydėjusius gėlių žiedus ir laiku imkitės priemonių prieš kenkėjus, tuomet jūsų gėlynas džiugins ir puoš taip, kaip buvote sumanę.
Natūralios gamtos dizainas
Yra dvi natūralaus želdinimo kryptys: vienu atveju kraštovaizdis kuriamas naudojant vien tik vietines augalų rūšis, kitu - maišomos vietinės ir nevietinės augalų rūšys. Urbanizuotose teritorijose dažniausiai norima akcentuoti dekoratyvumą, todėl želdiniai "gerinami": naudojamos rūšinių augalų veislės, įvairios formos, vietinės augalų rūšys maišomos su nevietinėmis.
Veja yra puikus elementas formuojant neintensyvaus naudojimo takus bei lauko žaidimų erdves. Labai svarbūs tiek žoliniai, tiek sumedėję augalai. Pirmam ardui (aukščiausiai esančiam lygiui) suformuoti naudojami dideli medžiai, antram - žemesni medžiai arba aukšti krūmai, trečiam - maži krūmai ir žolinė augalija. Imituojant pievas, daugiausia naudojami žoliniai augalai ir keli pavieniai medeliai ar krūmai.
Dažniausiai čia naudojami dideli medžiai (jų lajos suformuoja lapijos „stogą" virš galvos) ir žolinė augalija. Krūmai paprastai nenaudojami, nes atima daug erdvės. Arba naudojami tik tie, kurie turi ažūrinę lają. Vertikalioms konstrukcijoms apželdinti naudojamos lianos, vijokliai. Dažniausiai tokiu atveju naudojamas „taškinis" augalų dizaino principas, t.y. daug rūšių augalų, bet jų kiekiai nedideli.
Vietiniai augalai yra ilgaamžiškesni, nes jie geriau pristaikę prie vietos klimato sąlygų. Todėl ir darbo su jais nedaug, įprastinėse sąlygose jie gerai auga ir išlieka dekoratyvūs.
Taip natūralios gamtos sode gamta tarsi ateina į kiemą ir jame apsigyvena, vyksta nuolatinis kitimas, keičiantis metų laikams vienas spalvas ir struktūras keičia kitos.