Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje dar netolimoje praeityje atrodė esantis itin miglotą perpektyvą menantis institutas. Tačiau jau šiandien stebime vis didėjantį civilinių bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo skaičių, kas suponuoja visuomenės teisinės savimonės klestėjimą, o vis didesnės patenkintų reikalavimų sumos - svarbiausių neturtinių vertybių prioriteto įvertinimą.
Iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) įsigaliojimo Lietuvoje nebuvo aiškiai apibrėžtos neturtinės žalos sąvokos, o teismų praktikoje ji buvo vadinama moraline žala. Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma.
Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis - sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti, todėl draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Paminėtina, kad prie neturtinės žalos gali būti priskiriami ir išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, fizinių sužalojimų atveju - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant kitas operacijas ir pan. Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d.
Praktikoje būna tokių atvejų, kai vieno asmens turtinių vertybių pažeidimu padaroma neturtinės žalos papildomai ir kitam asmeniui, dažniausiai - emociškai susijusiam su nukentėjusiuoju. Kaip pavyzdį galime prisiminti Lauryno ir Martyno Zdanių sužalojimo atvejį, kuomet buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ne tik naujagimiams, bet ir tėvams. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu (2005 m. balandžio 18 d.
Skirtingose valstybėse vyrauja skirtingos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos. Pavyzdžiui, Graikijoje neturtinė žala atlyginama, kai įrodoma, kad ji padaryta, tuo tarpu Vokietijoje bei Rusijoje - tik įstatymų numatytais atvejais. Lietuva taip pat priskiriama prie tų valstybių, kuriose neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Tačiau pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.
Valstybės atsakomybė už padarytą žalą
Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įskaitant ir valstybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (2006 m. birželio 7 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims.
Tokiais atvejais padarytą neturtinę žalą turėtų atlyginti valstybė. Be to, kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją (2005 m. lapkričio mėn. 23 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Svarbu paminėti, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Antai, civilinėje byloje Nr.3K-3-262/2011 (2011 m. gegužės 31 d.
Neturtinės žalos dydžio nustatymas
Nors LR CK nuostatose nėra ribojamas neturtinės žalos dydis, kai kuriuose įstatymuose aukštutinės ribos visgi yra nustatytos. Pavyzdžiui, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostatomis, šiuo metu galiojanti neturtinės žalos atlyginimo riba dėl vieno eismo įvykio, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus, yra 2500 eurų (nuo 2012 m. birželio 11 d. kils iki 5000 eurų). Žinoma, tokiu atveju, kai nukentėjusysis mano, kad draudikas pilnai neatlygino jam neturtinės žalos, jis turi teisę dėl skirtumo atlyginimo kreiptis į kaltininką tiesiogiai.
Kadangi neegzistuoja fiksuoto konkretaus neturtinės žalos dydžio, o asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas, teismas privalo kiekvienu atveju atskirai jį nustatyti. Būtent teisingos kompensacijos nustatymas už patirtą skriaudą yra viena esminių teismo funkcijų, sprendžiant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl savo specifinio objekto ir ypatingos neturtinės žalos buvimo išraiškos, tai yra itin sudėtingas procesas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į:
- pažeidimo sunkumą,
- jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui (2003 m. lapkričio 5 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1049),
- šią žalą padariusio asmens kaltę,
- šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį,
- padarytos turtinės žalos dydį,
- kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Kaip matome, šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Būtent tai suteikia galimybę teismui į kiekvieną atvejį pažvelgti įdėmiai, įvertinant būtent tam įvykiui būdingas aplinkybes. Teismas privalo įvertinti išvardintų kriterijų visumą bei jų tarpusavio santykį.
Teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (2003 m. kovo 26 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. vasario 13 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
Nors laikytina, kad neturtinė žala atlyginima tik konkrečiais įstatymuose nurodytais atvejais, manau, kiek lankstesnę nuomonę suformuos 2011 m. vasario 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-70/2011, kuomet buvo padaryta išvada, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais (šioje byloje - nusikaltimo žmogiškumui), esant teisinėms spragoms, bylas nagrinėjantys teismai, vykdydami teisingumą, privalo tiesiogiai taikyti LR Konstituciją, užpildyti teisės spragas ad hoc ir taikyti teisę.
Šią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad LR Konstitucinis Teismas, aiškindamas LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurio įtvirtinimu siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (1997 m. sausio 20 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Taigi LR Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas).
Pagal LR Konstituciją, asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas, todėl įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (2010 m. vasario 3 d.
tags: #zalos #valstybei #sugadinus #turta #atlyginimas