Žaliūkių malūnininko sodyba - tai gyvas etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų kampelis, įsikūręs šiuolaikinio miesto apsuptyje. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį. Sodyba lankytojus pasitinka atkurta malūnininko troba su etnografine ekspozicija ir restauruotu XIX a. II p. vėjo malūnu, vieninteliu išlikusiu Šiauliuose. Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto.
Žaliūkių vėjo malūnas
Žaliūkių vėjo malūno istorija
Šis XIX a. pab. Žaliūkių vėjo malūnas yra kepurinis, dar vadinamas olandiško tipo (olenderis). Malūną tuometiniame Žaliūkių kaime apie 1875-1880 m. pastatė Lietuvos vokietis Johanas Vilhelmas Danielis. Jis pastatytas apie 1875-1880 m. vokiečio Gustavo Danielio tėvo trijų dešimtinių (1 dešimtinė - 1,0925 ha) žemės plote, nežymioje pakilumoje, neužstotoje miškų ir sodybų, tuometiniame Žaliūkių kaime, nuo kurio ir gavo pavadinimą. Šalia malūno stovėjo malūnininko sodyba - dviejų galų gyvenamasis namas, svirnas ir klojimas. Čia gyveno samdomas malūnininkas.
Malūnas buvo gerai įrengtas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis tiekė miltus caro kariuomenės garnizono kepyklai Šiauliuose. Po nacionalizavimo pradėjęs merdėti, o 1957 m. ir nustojęs malti, apie dešimtmetį Žaliūkių malūnas stovėjo apleistas. 1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Malūnas buvo suremontuotas, o 1970 m. atidaryta malimo ekspozicija nuo geležies amžiaus iki dabartinių laikų.
Žaliūkių vėjo malūnas - vienas iš svarbiausių Šiaulių miesto kraštovaizdžio akcentų ir etnokultūros, tradicinių amatų puoselėjimo židinys.
Sodybos atgimimas
2008-2011 m. malūnas buvo restauruotas, atstatytas malūnininko gyvenamasis namas. Atstatytas malūnininko gyvenamasis namas ir pavadintas Malūnininko troba. Lėšas projektui „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms" skyrė Lietuva ir Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą. 2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.), 2023 m. jame įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. -XX a.
Malūnininko sodybos kasdienybė
Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis. Sodyba pritaikyta pažintiniam ir kultūriniam turizmui: lankytojų patogumui sutvarkyta teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Lankytojai, turintys judėjimo negalią, gali patekti į malūnininko namą.
Edukacinės programos ir veiklos
Žaliūkių malūnininko sodyba siūlo įvairias edukacines programas, skirtas įvairaus amžiaus lankytojams. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“. Lankytojai sodyboje taip pat kviečiami marginti kiaušinių, pasigaminti Užgavėnių kaukių, išsikepti gimtadienio sausainių ir dalyvauti kituose smagiuose užsiėmimuose.
Duonos kepimo tradicijos
Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametės duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, o taip pat susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Tai ne tik galimybė paragauti čia pat keptos ruginės duonos, bet ir sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Sakoma, jog duonos skonis - tai gyvenimo skonis, todėl sodybos šeimininkė maloniai priima visus norinčius patirti šį skonį ir kviečia kartu kepti kvapnią, natūraliai subrandintą, naminę duonelę.
Duonos kepimas Žaliūkių malūnininko sodyboje
Duonos kelias: nuo grūdo iki stalo
Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužino apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo. Jie išgirsta pasakojimą apie tai, kaip grūdas tampa miltais, o miltai - tešla.
Duonos kepimo papročiai ir ritualai
Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir ritualas, turintis gilias tradicijas. Senovėje duonos kepimas buvo laikomas šventu veiksmu, todėl jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Duoną paprastai minkydavo pati šeimininkė, mergaitėms šio proceso nepatikėdavo. Kiekvienas duonos kepaliukas buvo ruošiamas su meile, apglostomas ir tik tada šaunamas į krosnį. Duonos kepimo dieną nebuvo galima pyktis bei nieko niekam skolinti, kad neišneštų iš namų duonos skalsos. Pagal duonos raikymo storį buvo galima spręsti, ar šeimininkė dosni, ar šykšti.
Duonkepė krosnis: širdis namų
Svarbiausia malūnininko name - duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras.
Kitos edukacinės programos
- Užgavėnių tradicijos ir kaukės. Artėjant Užgavėnėms, sodyboje primenamos šios pagoniškos šventės tradicijos ir apeigos, pasakojama apie prietarus ir burtus, supažindinama su kaukėmis ir persirengėliais.
- Velykų tradicijos ir margučių marginimas. Lankytojai susipažįsta su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais ir ornamentika, išmoksta marginti kiaušinius karštu vašku. Lietuvoje paplitusios dvi tradicinės kiaušinių marginimo technikos: marginimas vašku ir skutinėjimas. Dažniausiai margučiai vertinami pagal ornamento sudėtingumą, išraiškingumą, dažymo ir skutinėjimo subtilumą. Seniausias iš muziejuje saugomų margučių pažymėtas 1935 m. data. Jis dažytas ne tradiciniu būdu, o nuspalvintas geltonais aliejiniais dažais.
- Kerdžiaus ragas. Lauke vedamo edukacinio užsiėmimo dalyviai tampa piemenėliais ir sužino įvairių dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai, piemenėliai išmoksta nusivyti virvutę ir virvę, padaryti pantį. Lauks ir tradiciniai piemenėlių žaidimai. Galiausiai bus ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis.
- Gimtadienio šventė malūnininko troboje. Žaliūkių malūnininko troboje kepama ne tik duona kasdieninė, bet ir švenčiamos šventės. Svarbiausios žmogaus gyvenime yra dvi dienos - vardadienis ir gimtadienis.
Edukacinių užsiėmimų kainos ir nuolaidos
Žaliūkių malūnininko sodyboje siūlomos įvairios kainos ir nuolaidos edukaciniams užsiėmimams:
| Edukacinis užsiėmimas | Kaina |
|---|---|
| „Duonos kepimas“ | 100,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 130,00 Eur (po muziejaus darbo valandų) |
| Kiti edukaciniai užsiėmimai | Nuo 4 Eur asmeniui (grupėms taikomos nuolaidos) |
| Gimtadienio šventė | 120,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 150,00 Eur (po muziejaus darbo valandų) |
Taikomos nuolaidos moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms grupėms. Šeimos kortelės turėtojams, pateikus Šeimos kortelę, taikoma 50 proc. nuolaida muziejaus lankymui, 20 proc. 1991 m. sausio 13 d.
Kontaktai
Telefonas: +370 41 52 43 94, +370 41 43 36 80
Svetainė: www.ausrosmuziejus.lt
Žaliūkių malūnininko sodyba: vieta, kur atgyja istorija
Žaliūkių malūnininko sodyba - tai ne tik muziejus, bet ir gyvas istorijos liudijimas. Tai vieta, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų, pajusti duonos kvapą ir skonį, pasinerti į kaimo buitį ir smagiai praleisti laiką. Sodybos darbuotojai nuolat ieško naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją ir padaryti ją patrauklią lankytojams.
Ateities planai
Muziejus planuoja toliau plėsti veiklą ir siūlyti lankytojams naujų patirčių. Orams atšilus, užsiėmimams bus išnaudojama ir malūno teritorija. Joje planuojama pastatyti mažosios architektūros elementų: koplytstulpių, stogastulpių.