Žaliūkių malūnininko sodyba: tradicijų puoselėjimas ir Užgavėnių šventė

Žaliūkių malūnininko sodyba - tai gyvas etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų kampelis, įsikūręs šiuolaikinio miesto apsuptyje. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį. Čia lankytojai gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a. II p. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinį - Žaliūkių vėjo malūną.

Žaliūkių vėjo malūnas - XIX a. II p. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys.

Žaliūkių Malūnininko Sodybos Istorija ir Dabartis

Sodyba lankytojus pasitinka atkurta malūnininko troba su etnografine ekspozicija ir restauruotu XIX a. II p. vėjo malūnu, vieninteliu išlikusiu Šiauliuose. Malūną 1875-1880 m. tuometiniame Žaliūkių kaime pastatė Lietuvos vokietis Johanas Vilhelmas Danielis. 2022 m. sodybos kompleksą papildė iš Medginų kaimo (Joniškio r.) perkeltas svirnas, o 2023 m. jame įrengta Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija.

Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos.

Duonos Kepimo Tradicijos: Edukacinis Užsiėmimas

Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“. Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametės duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, o taip pat susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Tai ne tik galimybė paragauti čia pat keptos ruginės duonos, bet ir sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, susipažinti su XX a. pradžios buitimi.

Sakoma, jog duonos skonis - tai gyvenimo skonis, todėl sodybos šeimininkė maloniai priima visus norinčius patirti šį skonį ir kviečia kartu kepti kvapnią, natūraliai subrandintą, naminę duonelę.

Duonos Kelias: Nuo Grūdo Iki Stalo

Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužino apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo. Jie išgirsta pasakojimą apie tai, kaip grūdas tampa miltais, o miltai - tešla.

Duonos Kepimo Papročiai ir Ritualai

Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir ritualas, turintis gilias tradicijas. Senovėje duonos kepimas buvo laikomas šventu veiksmu, todėl jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Duoną paprastai minkydavo pati šeimininkė, mergaitėms šio proceso nepatikėdavo. Kiekvienas duonos kepaliukas buvo ruošiamas su meile, apglostomas ir tik tada šaunamas į krosnį. Duonos kepimo dieną nebuvo galima pyktis bei nieko niekam skolinti, kad neišneštų iš namų duonos skalsos. Pagal duonos raikymo storį buvo galima spręsti, ar šeimininkė dosni, ar šykšti.

Duonkepė Krosnis: Širdis Namų

Svarbiausia malūnininko name - duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras.

Kitos Edukacinės Programos ir Veiklos

Žaliūkių malūnininko sodyba siūlo ir kitų įdomių edukacinių užsiėmimų:

  • Užgavėnių tradicijos ir kaukės.
  • Velykų tradicijos ir margučių marginimas.
  • Kerdžiaus ragas.
  • Gimtadienio šventė malūnininko troboje.

Artėjant Užgavėnėms, sodyboje primenamos šios pagoniškos šventės tradicijos ir apeigos, pasakojama apie prietarus ir burtus, supažindinama su kaukėmis ir persirengėliais. Lankytojai susipažįsta su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais ir ornamentika, išmoksta marginti kiaušinius karštu vašku. Lauke vedamo edukacinio užsiėmimo dalyviai tampa piemenėliais ir sužino įvairių dalykų apie ganiavą senajame kaime. Žaliūkių malūnininko troboje kepama ne tik duona kasdieninė, bet ir švenčiamos šventės.

Užgavėnių kaukės - šventės simbolis.

Užgavėnių Tradicijos Žaliūkių Malūnininko Sodyboje

Kasmet Šiaulių „Aušros“ muziejus kviesdavo į Žaliūkių malūnininko sodybą triukšmingai išvyti žiemą. Šiemet dėl pandemijos Užgavėnių šventė sodyboje nevyks, tačiau muziejus padės ją surengti savo namuose. Užgavėnių išvakarėse, vasario 15 d. 10 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus youtube paskyroje bus galima pamatyti „Virtualias Užgavėnes“. Virtualios Užgavėnės - ir mažiems, ir dideliems. Žaliūkių malūnininko sodyboje Užgavėnių persirengėliai šurmuliuodavo nuo 2012 metų. O šiemet muziejininkai virtualiai primins gražias tradicijas. Jie neriasi iš kailio, kad žmonės patys taptų šios šventės kūrėjais, nes tradicija gyva tik veiksme.

Virtualiame renginyje Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė plačiau papasakos, kodėl, kada ir kaip yra švenčiamos Užgavėnės, kalbės apie tradicijas, karnavalo elementus, šventės valgį. Muziejininkas Julius Vainorius pamokys, kaip savo rankomis pasigaminti originalią kaukę. Jos gaminimas - visai neblogai praleistas laikas namuose su vaikais.

Pasak S. Milvidienės, pravartu pasižiūrėti išskirtinius kadrus iš Žaliūkių malūnininko sodybos, kurioje slapta susitiko Lašininis ir Kanapinis, norėję išsiaiškinti, kuris nugalės metų kovoje. Jie bus su drožtomis kaukėmis. Joniškio kultūros centro teatras juos atgaivino, sukūrė nuotaikingą spektaklį, kuriame žiūrovas susitiks su tradiciniais personažais More, Gerve, Meška, Lašininiu, Kanapiniu ir kitais, galės pasimokyti tradicinių dainų ir pajuokavimų.

Žiūrintiems vaizdo įrašą „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė plačiau papasakos, kodėl, kada ir kaip yra švenčiamos Užgavėnės, kokios jų tradicijos, karnavalo elementai, valgiai.

Kas yra Užgavėnės? Tikroji istorija ir tradicijos paaiškintos.

Galbūt tai taps įkvėpimu Užgavėnių dieną paįvairinti meniu ir ruošti ne tik blynus, bet ir šaltieną, kugelį, tradicinę žemaičių kiunkę ar šiupinį su kiaulės uodega, galva ar kojomis.

Anksčiau ypatinga reikšmė šiupinyje teikta kiaulės uodegai. Buvo sakoma, kas valgant pirmas ją suras, tas pirmas ir ves. Tą dieną būdavo draudžiama siūti, lopyti, vyti pančius, o ypač malti girnomis - kad vasarą nebūtų viesulų ir perkūnijų.

Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukės. Kaukės padaromos iš įprastos, savoje aplinkoje atrandamos, medžiagos: drožiamos iš medžio, padaromos iš medžio tošies, odos, kailio, linų pluošto, pakulų ir pan.

Štai keletas patiekalų, kuriuos galite pasigaminti per Užgavėnes:

  • Blynai
  • Šaltiena
  • Kugelis
  • Žemaičių kiunkė
  • Šiupinys su kiaulės uodega, galva ar kojomis

Edukacinių Užsiėmimų Kainos ir Nuolaidos

Edukacinis užsiėmimas Kaina
„Duonos kepimas“ 100,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 130,00 Eur (po muziejaus darbo valandų)
Kiti edukaciniai užsiėmimai Nuo 4 Eur asmeniui (grupėms taikomos nuolaidos)
Gimtadienio šventė 120,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 150,00 Eur (po muziejaus darbo valandų)

Nuolaidos: Taikomos moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms grupėms.

Kontaktai: +370 41 52 43 94, +370 41 43 36 80, www.ausrosmuziejus.lt

Žaliūkių Malūnininko Sodyba: Vieta, Kur Atgyja Istorija

Žaliūkių malūnininko sodyba - tai ne tik muziejus, bet ir gyvas istorijos liudijimas. Tai vieta, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų, pajusti duonos kvapą ir skonį, pasinerti į kaimo buitį ir smagiai praleisti laiką. Sodybos darbuotojai nuolat ieško naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją ir padaryti ją patrauklią lankytojams.

Ateities Planai

Muziejus planuoja toliau plėsti veiklą ir siūlyti lankytojams naujų patirčių. Orams atšilus, užsiėmimams bus išnaudojama ir malūno teritorija. Joje planuojama pastatyti mažosios architektūros elementų: koplytstulpių, stogastulpių.

tags: #zaliuku #malunininko #sodyba #uzgavenes #vaizdai