Kaunas ne tik mėgsta, bet ir geba nustebinti savo užmojais. Vienas iš ryškiausių ambicijų simbolių - nuo 2011 m. veikianti Žalgirio arena. Palyginus Kauną su kitais panašaus dydžio miestais nesunku nustebti, nes čia rasime ir madingų elektroninės muzikos klubų, ir meno bienalių, ir didelę areną.
Žalgirio arena vaidino svarbų vaidmenį „Kaunas 2022“ atidaryme ir uždaryme. A. Jeigu ne lietuvių aistra krepšiniui, arenos neturėtume. Tiesa, pradžioje kalbėta ne apie mums dabar įprastą Nemuno salą, o apie Kalniečių parką. 2008 m. galiausiai įkasama simbolinė projekto kapsulė ir prasideda statybos.
Kiti buvo skeptiški, nes juk gyvename kaime, kam čia tokio griozdo reikia, juk niekada nesurinks pilnos, tik eilinė afera išplauti pinigus. Kadangi esame hidrotechnikų ir inžinierių šalis, išsakyta ir dešimtys nuomonių apie galimą potvynį, jau užliejamus arenos rūsius, išplautą gruntą aplink pamatus ir t. t.
Rimčiausia diskusija vyko dėl reikalingumo. Dabar jau visi spėjome pamiršti, bet visai neseniai šios istorijos epicentre buvo dar viena vinis. „Arenai jau buvo suteiktas „Žalgirio“ vardas, bet nepamirškim to, kas atsitiko 2013-2014 m., Vladimirui Romanovui sužlugdžius ŪBIG, pasisavinus daugybę lėšų ir pabėgus į Rusiją. Komanda nyra į dar didesnes skolas, prasideda siūlymai užkalti langus“, - prisimena M. Vedrickas.
Universalumas ir Pritaikomumas
„Didžiausia mano darbovietės stiprybė - universalumas. Ji yra greita, patogi ir pasiruošusi priimti bet kokį renginį. Galime šiandien kviesti į baletą, rytoj į krepšinį, poryt į Robbie Williamso koncertą, tada galim pažiūrėti boksą, o savaitę pabaigti su dailiuoju čiuožimu“, - E. Miliūno projektui negaili pagyrų M. Ar žinojote, kad arenos grindys yra ir šildomos, ir šaldomos?
„Po daugiau nei dešimtmečio darbo galime salę kitam renginiui pervilkti ir vos per 3 val. Tai reiškia, kad jeigu 22 val. baigiasi krepšinis, 1 val. nakties jau galime priimti rytojaus koncerto organizatorius su paruošta scena. Kaip didžiausią iššūkį Mantas prisimena 2018-uosius: vienu metu arenoje vyko Pasaulio ledo ritulio čempionato B grupės varžybos ir atkrintamosios dėl patekimo į Eurolygos finalinį ketvertą.
Ledą keitė parketas, ir taip kelis kartus per savaitę. Dabar, pasak pašnekovo, būtų lengviau, nes tuomet tai darė pirmąkart. „Čia viskas juda greitai, viskas suplanuota ir puikiai surežisuota. Dauguma sistemų, grindinės tribūnos yra modulinės, gali važiuoti, išsiardyti. Geras pavyzdys yra mūsų gruodžio mėnuo: per 31 vieną dieną turime 25-26 renginius.
„Dabar džiaugiamės tuo, apie ką anksčiau bijojome svajoti. Daug čia atvykusių atlikėjų buvo pirmieji, pralaužę ledus visam regionui. Bijojome svajoti ir apie Eurolygos finalinį ketvertą. Turiu pritarti, jei man kas vaikystėje būtų pasakęs, kad ketvirtadienį po darbų galėsiu nuvažiuoti pasiklausyti „50 Cent“, būčiau tik nusijuokęs. O dabar paprakaitavęs per „Rammstein“ galiu per 20 minučių grįžti namo ir jau gulėti lovoje. Donato Montvydo šou.
„Anksčiau, esu girdėjęs, atvažiuodavusios žvaigždžių komandos būdavo iš anksto nusiteikusios, kad čia jų laukia kažkas panašaus į Baltarusiją. Visgi pamatę mūsų įrangą, pasiruošimą, aplinką, techninę infrastruktūrą visi likdavo nustebę. Dabar šis stereotipas jau sunaikintas, ir tiek atlikėjai Vakaruose, tiek jų agentai, koncertinių turų organizatoriai žino, kad čia ne Rytų Europa.
„Reikia pabrėžti, kad miesto dydis mūsų darbui yra privalumas. Atrodytų, kaip tik - mažai lankytojų, bet aš apie kitą pusę. Tokiame mieste daug paprasčiau bendradarbiauti, rasti pagalbą, susiderinti veiksmus su institucijomis ir t. Įsivaizduokite, organizuojate didelį renginį, dėl kurio reikia spręsti tam tikrų leidimų, saugumo, didelio garso bei kitus klausimus, ir visa tai reikia daryti, tarkim, Berlyne.
„Dažnai atrodo, kad dėl „Žalgirio“ arenos stengiasi visas miestas. Kauniečiai labai kolegiški, visuomet palaiko. Mažame mieste turime artimą ryšį ir su policija, ir su savivaldybe, ir su kitomis institucijomis. Visi klausimai sprendžiami greičiau, efektyviau ir su didele aplinkinių parama.
„Turime nuostabią publiką, lietuviai labai tvarkingi ir pagarbūs žmonės. Esu geriausios nuomonės apie mūsų lankytojus. Kaip pats teigia, pavienių atvejų pasitaiko, bet turint omenyje, kad per veiklos metus čia apsilankė daugiau nei dvi Lietuvos populiacijos, - neįmanoma nesidžiaugti. Didžiausi laužytojai dažniausiai būna užsienio komandų sirgaliai.
Na, o vietos vis augančiai publikai tikrai bus: „Žalgirio“ grupė šiemet tapo naujai atverto Dariaus ir Girėno stadiono bei renovuotos Kauno sporto halės operatoriais. Kaip teigia patys, tai ne tik leis perkelti arenoje netelpančius renginius, bet ir atvežti tokius vardus, apie kuriuos anksčiau galėjome tik svajoti.
Energetinis Efektyvumas
Prieš aštuonerius metus atidaryta „Žalgirio“ arena joje besilankančiam ir krepšinio rungtynes ar koncertą stebinčiam žmogui neatrodys pasikeitusi, tačiau viduje per šiuos metus įvyko daug svarbių pokyčių. Jų bendras tikslas - taupyti ir tvariai naudoti energijos išteklius.
„Atlikome tris auditus: vieną savo jėgomis ir kitus du su kitų organizacijų pagalba. Auditai padiktavo mūsų energijos taupymo strategiją, parodė, kur energiją galėtume vartoti efektyviau. Pavyzdžiui, atlikę termovizinį tyrimą, nustatėme, kad pietinė siena įrengta netinkamai - itin maža jos šiluminė varža, dėl to patiriame didelius šilumos nuostolius.
Energijos valdymo sistemos rezultatai akivaizdūs: metinės elektros energijos sąnaudos sumažėjo 15 proc. Jeigu vertinsime pinigais, - kasmet sutaupome po 25 tūkst. Eur”, - skaičiuoja V. Pastato dydis ir kompleksiškumas padiktavo ir daugiau energijos taupymo sprendimų.
Nustatyta, kad neefektyvu šildyti, vėdinti ir kondicionuoti visas patalpas centralizuotai - poreikiai skirtingose arenos vietose dažnai skiriasi. „Nepertraukiamo elektros energijos tiekimo (UPS) atskiro vėsinimo įrenginys leido sumažinti vėsinimo sąnaudas 8 procentais. Vietines šilumos, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas įrengėme „Žalgirio“ biuro patalpose bei restorane „Sala“.
Visas inovacijas pasiūlė ir įgyvendino arenoje dirbantys inžinieriai. Viena paskutinių - hidroakumuliacinė talpa vėsinimo sistemoje. Atskirose arenos vietose nebenaudojami visai arenai skirti galingi agregatai. Visi jie yra sujungti į hidroakumuliacinę talpą, kuri veikia žiediniu būdu ir dirba rotacijos principu. Tokiu būdu energijos naudojama tik tiek, kiek jos reikia.
Pokyčiai įgyvendinami ir arenos apšvietimo sistemoje. Nuspręsta pakeisti liuminiscencinius šviestuvus į LED tipo šviestuvus. „Darbai „Žalgirio“ arenoje jau vykdomi. Planuojame, kad iš viso bus pakeista 460 šviestuvų, o per metus sutaupysime 82 tūkst. kWh elektros, tai yra apie 10 tūkst. Eur.
„Žalgirio“ arenoje svarstoma įrengti ir geoterminį šildymą. Tam jau yra atlikti ir pirmieji bandymai. Taip pat laukiamas atsakymas iš Aplinkos projektų valdymo agentūros dėl saulės elektrinės įrengimo ant „Žalgirio“ arenos stogo.
„Arenoje nėra stabilios situacijos. Tai rungtynės, tai renginiai, būna kartais ir nieko nevyksta. Nuo viso to priklauso ir energijos taupymo procesai. Keli „Žalgirio“ arenos inžinieriai studijuoja KTU visuomeninės paskirties pastatų inžinerines sistemas ir gilinasi kaip tą tikslą geriausiai pasieksime. Tikimės iki 2022 metų parengti šiuos algoritmus ir energetines sąnaudas sumažinti dar 8 proc.“, - ateities planais pasidalino V.
Pasak jo, diegti energiją tausojančius sprendimus verslą turėtų paskatinti dvi priežastys: ekonominiai interesai sumažinti išlaidas energijai ir socialinis interesas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Apibendrinant energetinio efektyvumo pokyčius, galima sudaryti lentelę:
| Rodiklis | Prieš Inovacijas | Po Inovacijų | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Elektros energijos sąnaudos | X kWh | Y kWh (15% mažiau) | 15% sumažėjimas |
| Metinis sutaupymas | 0 Eur | 25,000 Eur | 25,000 Eur |
| Šviestuvų pakeitimas į LED | 0 | 460 | 460 |
| Sutaupyta elektros energijos kiekis pakeitus šviestuvus | 0 kWh | 82,000 kWh | 82,000 kWh |
Nauja Aikštės Išvaizda ir Atnaujinimai
Pagrindinis „Žalgirio“ arenos techninio atnaujinimo motyvas - užtikrinti, kad sirgaliai rungtynių metu galėtų mėgautis nepakartojama patirtimi. Vienas ryškiausių pokyčių - įrengtas naujas parketas, kurį ne tik puošia žalia spalva, bet į jį įkomponuoti ir Kauno žemėlapio kontūrai.
„Kauno „Žalgirio“ 80-mečio proga norėjome atsinaujinti, atsišviežinti ir suteikti dar geresnę patirtį rungtynėse besilankantiems sirgaliams. Tam skyrėme visą vasarą. Buvo įsigytas naujas krepšinio parketas. Jis papuoštas ne tik žalia spalva, bet ir Kauno miesto žemėlapiu. Tokiais pačiais miesto kontūrais yra papuošti ir mūsų alternatyvūs žaidybiniai marškinėliai, kuriuos sirgaliai galės išvysti artimiausiu metu. Šiais metais ant parketo atsiras ir jubiliejiniam sezonui skirtas specialus užrašas - 80 Years of Legacy“, - teigė „Žalgirio“ prezidentas Paulius Jankūnas.
Per vasarą taip pat buvo atnaujintas „Žalgirio“ arenos pagrindinės salės apšvietimas, pereinant prie modernių LED šviestuvų. Šviestuvų sistema įdiegta taip, kad ją būtų galima valdyti akimirksniu, o tai leidžia dinamiškai keisti apšvietimą ir taip pagerinti bendrą rungtynių atmosferą.
P.Jankūnas pažymėjo, kad ankstesnėms apšvietimo sistemoms reikėdavo laiko įšilti, o tai ribodavo jų naudojimą tiek komandų pristatymo, tiek rungtynių pertraukėlių metu. „Arenos apšvietimas atnaujintas naujo tipo LED šviestuvais. Jie yra patogiai valdomi, t. y. juos galima akimirksniu įjungti ir išjungti, naudojant kaip šou elemento dalį krepšinio rungtynėse. Tie kas anksčiau lankydavosi rungtynėse turbūt pastebėdavo, kad ankstesnėms lempoms reikėdavo laiko įkaisti, o nuo šiol naujuosius šviestuvus galėsime patogiai naudoti ne tik per rungtynių pristatymą, bet ir pertraukėlių metu“, - akcentavo „Žalgirio“ vadovas.
„Žalgirio“ rungtynėse apsilankę žiūrovai tikrai atkreips dėmesį ir į dar vieną naują objektą. Arenos palubėse baigiamas įrenginėti naujas vaizdo kubas. Šis atnaujintas kubas bus didesnis už savo pirmtaką, kuris buvo naudojamas daugiau nei dešimtmetį.
„Naujasis kubas bus didesnis už praėjusį, tarnavusį arenai daugiau nei 10 metų. Jame naudojamos modernios LED panelės. Kiek teko kalbėti su arenos technikos departamento specialistais, vaizdo kokybė bus bent dvigubai geresnė, vaizdas žymiai ryškesnis ir detalesnis. Šis kubas turės viršutinę juosta, kuri bus naudojama reklamos pozicijoms, o centrinis ekranas bus skirtas transliuoti žaidimo vaizdui ir rezultatui“, - sakė P.Jankūnas.
Jis pridūrė, kad milžiniško kubo, kuris, pavyzdžiui, yra naudojamas per finalo ketverto varžybas nėra galimybės įrengti stacionariai dėl arenos konstrukcijų ir dažnai vykstančių kitų renginių, kuriuose kubas nėra naudojamas ir turėtų būti kas kartą išmontuojamas.
„Žalgiris“ ne tik atnaujino areną, bet ir žengė didelį žingsnį komandos aprangos srityje. Klubas pradėjo bendradarbiavimą su tarptautiniu prekės ženklu PUMA, kuris nuo šiol prižiūrės komandos marškinėlių ir atributikos dizainą ir gamybą. Šiuo bendradarbiavimu siekiama gerbėjams suteikti platų aprangos pasirinkimą „Žalgiris Shop“ parduotuvėse.
Manifestas | Kauno Žalgirio Arenos parkingas | 08.31
Sirgaliai taip pat gali tikėtis atnaujinto rungtynių pristatymo, kurį Eurolygos sezono metu ves aktorius ir TV laidų vedėjas Mantas Stonkus. Pirmuosius pasikeitimus sirgaliai galės išvysti Eurolygos sezono starte, kai spalio 3 d. žalgiriečiai susikaus su „Barcelona“ komanda. „Viso sezono metu „Žalgirio“ jubiliejui bus skirti atskiri akcentai, kuriuos dar pristatysime. Atsinaujinimų daug, ir tikimės, kad tai suteiks žiūrovams dar daugiau įspūdžių ir emocijų, sustiprins jų ryšį su komanda“, - į naują sezoną žvelgė P.Jankūnas.
Naujas Ledo Arena Kaune
Naują ledo areną Kaune ruošiamasi pastatyti per dvejus metus, šiuo metu baigiamas rengti jos techninis projektas. „Ledo arenos techninis projektas yra pabaigtas, vykdoma jo ekspertizė, ekspertai turi pastabų dėl komunikacijų, bet manome, kad per mėnesį turėsime statybos leidimą. Reiškia, bus galima rengti rangos konkursą“, - antradienį tarybos posėdyje sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
„Manome, kad per pusantrų-dvejus metus turėtų objektas būti užbaigtas“, - pridūrė jis. Šiuo metu tuščiame 2 hektarų sklype planuojama dviejų ledo aikščių, daugiau kaip 7500 kvadratinių metrų bendro ploto arena. Viena iš dviejų aikščių bus skirta treniruotėms, o kitoje numatyta įrengti tribūnas, kuriose tilps apie 700 žiūrovų. Čia galės vykti tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo treniruotės.
Iššūkiai ir Sprendimai Statybų Procese
Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai nusprendė pirkti papildomus darbus Kauno miesto pramogų ir sporto rūmams Nemuno saloje. Šių darbų pabaiga turėtų užbaigti ir pačios arenos statybą. Gegužės mėnesį Kauno miesto savivaldybė gavo raštus iš rangovų UAB „Vėtrūna” ir architekto Eugenijaus Miliūno dėl papildomų darbų finansavimo.
Sanitarinėms patalpoms atlikta plieno lakštų apdaila, parinkti aukštesnės kokybės sanitariniai prietaisai, suprojektuoti individualaus dizaino priešgaisriniai čiaupai su evakuaciniais planais. Dar numatoma įrengti papildomą kiekį turėklų, nerūdijančio plieno tinklą fasadui ir vidaus atitvaroms, veidrodžius bei apdailos elementus.
„Paprašėme visų - autorių, rangovų, kad tai būtų paskutiniai pakeitimai, jau nebegalime daugiau nieko keisti. Nemuno saloje statomų pramogų ir sporto rūmų projekto autoriaus Eugenijaus Miliūno pasiūlymu iš esmės bus pakeistas statinio, jau pavadinto Žalgirio arenos vardu, fasadas. Vietoj techniniame projekte numatyto dekoratyvinio tinklo žadama įrengti atviromis terasinėmis erdvėmis šviečiantį arenos „rūbą“.
Rengiant techninį arenos statybų projektą, planuota jos sienas dengti dekoratyviniu tinklu, „tarsi oda“. Tačiau vėliau pastato kūrėjai, suabejoję dėl tokio sprendimo funkcionalumo ir įgyvendinimo sudėtingumo, nutarė pakeisti arenos išvaizdą. Nuspręsta ją papuošti prie visos Kauno miesto architektūros ir išskirtinės statinio vietos Nemuno saloje kur kas labiau derančiomis terasomis.
Architektas E. Miliūnas, pristatydamas naujoves, sakė, kad terasomis komponuoti pramogų ir sporto rūmai turėtų būti tarsi aplinką apšviečiantis ir miestą pamatyti padedantis žibintas. „Manome, kad pastatas bus atviras, taip per terasines erdves komunikuojantis su miestu. Patekę į vidų lankytojai turėtų jausti salos parko tęstinumą, o atvirai terasose išdėstyti inžineriniai įrengimai skatins ieškoti procese estetikos“, - tikisi projekto autorius.
Projektą įgyvendinančios Telšių bendrovės „Vėtrūna“ darbininkai, ką tik pabaigę dengti pirmąjį, skardinį, arenos stogo sluoksnį, netrukus pradės montuoti ir jos fasadą. Pakloti skardos paklotą, kuriuo dabar padengtas arenos stogas, užtruko tris savaites, dabar stogas bus apšiltinamas, dengiamas lietaus nepraleidžiančia danga.
„Pagal darbų grafikus arenos fasadą turėjome pradėti montuoti prieš keletą mėnesių, bet kol vyksta naujojo fasado projektavimo darbai, siekiame dirbti visus kitus darbus, kad pernelyg neatsiliktume nuo grafiko“, - teigė „Vėtrūnos“ projekto vadovas Mindaugas Klanas.
Kol naujojo arenos fasado techninis projektas visiškai nepabaigtas, vyksta svarbūs paruošiamieji darbai. Pastato perdangų kontūras bus apvedžiotas metaliniais loviais, ant kurių bus tvirtinamos specialiai Kauno arenos projektui sukurtos aliuminio-stiklo konstrukcijų sistemos - apie 30 unikalių aliuminio profilių, atitinkančių aukštus architektūrinius reikalavimus. Perdangose įrenginėjamos įdėtinės detalės, lyginami aukščiai.
Naujas Žalgirio arenos rūbas bus kuriamas iš Vokietijos aliuminio profilių sistemų gamintojo „Schüco“ kokybiškų konstrukcijų, pasižyminčių išskirtine estetika ir dizainu. „Tikslinant projektą statybos metu atitinkamai keičiasi darbų eiga ir grafikai. Statybininkų brigados fasadui montuoti yra parengtos, todėl baigus projektavimą bus galima iškart kibti į darbą“, - teigė M. Klanas.
Pasak jo, artimiausiu metu su savivaldybe bus tikslinamas galutinis darbų atlikimo grafikas. Projekto vizualizacijose matomą išvaizdą arenos statinys įgaus vasaros pabaigoje, kai jau turėtų būti baigtas montuoti naujai projektuojamas fasadas. Visus arenos stogo darbus ketinama baigti iki liepos pabaigos. Žalgirio arena talpins iki 15 tūkst. žiūrovų, jos statybos kaina siekia beveik 169 mln. litų.
Kauno meras Andrius Kupčinskas džiaugiasi, jog architektas E. Miliūnas kūrybiškai pažvelgė į statomą Žalgirio areną ir net statybos metu pasiekė, kad būtų įgyvendintas nestandartinis, modernus fasado projektas.