Vytauto Landsbergio ir kitų Lietuvos politikų turto deklaracijos: apžvalga ir visuomenės nuomonė

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė naujausius turto deklaracijų duomenis, atskleidžiančius turtingiausių asmenų sąrašą tarp tų, kurie privalo pateikti metines deklaracijas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos žinomų Lietuvos politikų turto deklaracijos, atskleidžiantys turto dydį, jo sudėtį ir pokyčius. Nagrinėjami tiek dabartinių, tiek buvusių politikų finansiniai duomenys.

Tarp deklaracijų dėmesio sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarcho, EP nario Vytauto Landsbergio ir jo šeimos turto deklaracija. Taip pat aptariami kitų politikų, ministrų ir europarlamentarų turtai, lyginant juos tarpusavyje ir atkreipiant dėmesį į turto pokyčius per metus.

VMI Elektroninio deklaravimo sistema

Turtingiausi politikai ir jų turtas

Turtingiausiu Seimo nariu išlieka užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, su sutuoktine deklaravęs 17 mln. eurų. Didžioji šio turto dalis - daugiau nei 12 mln. eurų - priklauso jo sutuoktinei Austėjai Landsbergienei. Vien jos turimų akcijų vertė siekia 12,63 mln. eurų. Paties ministro turtas ir pajamos nesiekia 400 tūkst. eurų. Anot deklaracijos, per metus Landsbergių šeimos turto vertė sumažėjo maždaug 1 mln. eurų.

Į turtingiausių Seimo narių penketuką pateko socialdemokratas Gintautas Paluckas, jo su žmona bendras turtas siekia 1,7 mln. eurų. Anot VMI, smarkiai išaugo šeimos turimų akcijų vertė - nuo 0,5 mln. eurų 2021 metais iki 1,3 mln. eurų pernai. Paluckai dar turi 112 tūkst. eurų paskolą.

Penktą vietą tarp turtingiausių parlamentarų užima energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys. Jis su žmona deklaravo 1,52 mln. eurų turto, tačiau turi 387 tūkst. eurų paskolą. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio šeimos turto vertė siekia 1,53 mln. eurų. Vos keliais tūkstančiais nuo jo atsiliko „valstietis“ Valius Ąžuolas, jo šeimos turtas pernai taip pat sudarė 1,52 mln. eurų.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Jonas Pinskus su sutuoktine, Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo 1,188 mln. eurų turto ir 90 tūkst. eurų paskolą, dar 35 tūkst. eurų jie nurodė paskolinę patys. Milijono kartelę praėjusiais metais perkopė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus ir jo sutuoktinės turtas - jie nurodė turintys kiek per 1 mln. eurų, užpernai jis sudarė 980 tūkst. eurų. Starkevičiai taip pat turi 68 tūkst. eurų paskolą.

Už milijono ribų liko socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Navickai nurodė turto už 931 tūkst., Šiugždiniai - už 921 tūkst. eurų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis nurodė su žmona paskolinęs ir nesusigrąžinęs 0,5 mln. eurų, šeimai liko mažesnės vertės turtas - už 481 tūkst. eurų.

Antras turtingiausiųjų parlamentarų sąraše - Darbo partijos frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas su 4,868 mln. eurų vertės turtu ir dar 40 tūkst. suteikta paskola, trečiasis - Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka, jis su žmona nurodė pernai turėję 2,33 mln. eurų ir paskolinę per 9 tūkst. eurų.

Mažiausią turtą deklaravę politikai

Mažiausiai iš parlamentarų asmeninio turto deklaravo Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys - 4,3 tūkst. eurų, nors jo ir sutuoktinės bendra turto vertė yra apie 100 tūkst. eurų.

Mišrios Seimo narių grupės narė Beata Pietkiewicz (Petkevič) nurodė pati turinti 5 tūkst. eurų vertės turto, o kartu su sutuoktiniu - 240 tūkst. eurų.

6,5 tūkst. eurų turto nurodė turintis valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, be kita ko, jis deklaravo paėmęs ir per 21 tūkst. eurų paskolą.

Vytauto Landsbergio šeimos turtas

Kitas į milijonieriaus titulą pretenduojantis europarlamentaras - konservatorius Vytautas Landsbergis su žmona Gražina. Tačiau jų bendras turtas gerokai kuklesnis, sudaro lygiai 1 mln. litų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas, EP narys V.Landsbergis su žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene turi turto už 875,8 tūkst. Lt, EP nario santaupos - 360,7 tūkst. Lt, žmonos - 290,5 tūkst. Lt. Jų bendras turtas - daugiau kaip 1,5 mln. Lt.

Taip pat, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė naujausius turto deklaracijų duomenis, atskleidžiančius turtingiausių asmenų sąrašą tarp tų, kurie privalo pateikti metines deklaracijas.

Turtingiausiųjų sąrašas 2023 m.

2023 metais didžiausią turtą deklaravo „Finėjas Group“ akcininkas A. Zakas - jam priklauso turto ir piniginių lėšų už kiek daugiau nei 138 mln. eurų. A. Zakas privalėjo pateikti turto deklaraciją, nes yra Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotojos Jolantos Kačinskaitės sutuoktinis. A. Zakas pagal savo deklaruotą turtą gerokai aplenkė antroje vietoje likusią užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinę A. Landsbergienę. Jos deklaruoto turto vertė siekė beveik 17,7 mln. eurų - 27 tūkst. eurų mažiau, negu pernai.

Trečioje vietoje atsidūrė 2023 metais su rinkiminiu komitetu „Ištikimi Klaipėdai“ į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išrinktas, buvęs „Birių krovinių terminalo“ vadovas V. Dambrauskas. Jo turto vertė pernai siekė 17,5 mln. eurų, kai 2022 m. vertė buvo 50 tūkst. eurų mažesnė. Ketvirtoje vietoje esančio buvusio „Darbo partijos“ vadovo ir šios partijos steigėjo Viktoro Uspaskicho turto vertė augo - 2023 m. ji viršijo 9,5 mln. eurų, kai 2022 m. buvo 7,1 mln. eurų, tad per metus vertė išaugo 2,4 mln. eurų. V. Uspakichas pastaruosius penkerius metus atstovavo Lietuvai Europos Parlamente, jis įkūrė „Vikondos“ grupę.

Penketuką uždaro Valstybės kontrolėje dirbančios Sigitos Rojutės sutuoktinis, turtingiausios Lietuvos moters Lydos Lubienės dešiniąja ranka laikomas advokatas, „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas - jo turto vertė praėjusiais metais buvo 8,1 mln. eurų, kai 2022 m. - 6,3 mln. eurų. Šeštoje vietoje, VMI duomenimis, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Audrius Banionis. Jo deklaruoto turto vertė 2023 m. siekė beveik 7,1 mln. eurų.

Septintoje vietoje - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, ekspedijavimo bei logistikos paslaugas teikiančios įmonės „Kamineros grupės“ vadovas Arūnas Tuma, kurio turto vertė 2023 m. viršijo 6,7 mln. eurų, kai 2022 m. siekė beveik 4,9 mln. eurų. Aštuntasis sąraše - telekomunikacijų įmonės „Bitė Lietuva“ vadovas, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Kuisienės sutuoktinis Pranas Kuisys. Jo turto vertė 2023 m. siekė 6,4 mln. eurų, kai 2022 m. siekė beveik 2,9 mln. eurų ir per metus išaugo daugiau nei dvigubai.

Devintoji - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, konservatorė, mikrochirurgo Kęstučio Vitkaus dukra Vita Degutienė, kurios turto vertė praėjusiais metais siekė beveik 6,4 mln. eurų. Dešimtuką uždaro Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Darius Stankus, išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą. Jis taip pat yra įmonės „Švytis“, kuri valdo „Tauragės industrinį parką“, vadovas. Jo turto vertė viršijo 5,4 mln. eurų ir per metus paaugo 10 tūkst. eurų.

Vienuoliktoje vietoje pagal deklaruotą turtą yra Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, deklaravęs 5,38 mln. eurų turto. Kaip žinia, jis yra vienas pagrindinių įmonės „Vičiūnai Group“ akcininkų ir įkūrėjų. V. Matijošaitis taip pat turi nemažai nekilnojamojo turto Kaune bei kitur Lietuvoje - įskaitant ne tik gyvenamuosius namus, bet ir komercinius pastatus, žemės sklypus.

Dvyliktoje vietoje yra Klaipėdos miesto tarybos narys, verslininkas Aidas Kaveckis. VMI duomenimis, jis deklaravo turintis 5,11 mln. eurų turto. Į tryliktą vietą pateko verslininkas Mindaugas Butkus, kurio turto vertė praėjusiais metais siekė šiek tiek virš 5,1 mln. Eurų. Jis yra vienas akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovas, tačiau viešai nėra nurodyta, su kokia įmone jis susijęs.

Keturioliktoje vietoje rikiuojasi Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, pernai turėjęs 4,89 mln. eurų vertės turto. Jam priklauso keli nekilnojamojo turto objektai, taip pat kelių įmonių akcijos. Prieš porą metų „Delfi“ V. Valkiūnas yra minėjęs turintis 100 proc. Latvijoje įsteigtos įmonės „Voldemars“ akcijų. Penkioliktą vietą užėmė „Maisto slėnis“ vadovas ir savininkas, Mažeikių politikas Deivydas Vyniautas, 2023-iaisiais turėjęs 4,47 mln. eurų vertės turto.

Vytautas Dailidė, įmonės UAB „Blulita“ vadovas, užėmė šešioliktą vietą ir pernai turėjo 4,26 mln. Eurų vertės turto. Septynioliktoje vietoje liko Irmantas Tarvydis, UAB „Ivabaltės“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas bei buvęs Rokiškio rajono tarybos narys, praėjusiais metais turėjęs 4,23 mln. eurų vertės turto. I. Tarvydis šių metų birželio 7 d. mirė. Į aštuonioliktą vietą pateko „Northway“ grupės vadovas, verslininkas Valdas Algirdas Bumelis, kuriam 2023 m. priklausė 3,96 mln. eurų turto.

Devynioliktoje vietoje - Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis, kuris yra didžiausios Lietuvoje žuvų ir šaldytų gėrybių produktų gamintojos „Vičiūnų grupė“ vadovas. Š. Matijošaičiui priklauso ir automobiliais prekiaujanti įmonė „Autovici“. Jo turtas praėjusiais metais siekė 3,65 mln. eurų. Turtingiausių dvidešimtuką užbaigė Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narys, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausantis Anton Bandalevič. Jis taip pat yra Šalčininkų rajono Butrimonių žemės ūkio bendrovės vadovas. Jis deklaravo turto už 3,57 mln. eurų.

Turtingiausi asmenys 2023 m.

Viešai skelbiamos turto deklaracijos

Šiemet, kaip skelbė VMI, gyventojai gali susipažinti su beveik 47 tūkst. viešai skelbiamų turto deklaracijų išrašų. „Dėl užimamų pareigų už praėjusius metus turto deklaracijas šiemet pateikti turėjo apie 100,6 tūkstančiai gyventojų, šią pareigą atliko kiek daugiau nei 97 proc. Visgi, dar apie 2,5 tūkst. gyventojų turto deklaracijų nepateikė, o iš jų apie 400 asmenų deklaracijų duomenų išrašai turėtų būti skelbiami ir viešai, tad kviečiame nebedelsti“, - pranešime sakė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Patogiausias būdas pateikti minimą deklaraciją - naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema. Skelbiami turto deklaracijų duomenys skirstomi pagal turto grupes (gyvenamųjų namų, žemės sklypų, akcijų vertė, kredito įstaigose turimos piniginės lėšos ir pan.), juos galima palyginti pagal skirtingus laikotarpius, pasirinkti rodyti ir sutuoktinio už atitinkamus laikotarpius pateiktų duomenis.

Turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių (jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė) vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys bei jų šeimos nariai.

Gabrielius Landsbergis / DELFI nuotr.

Landsbergių turtas: augimas ir VMI tyrimas

Jau ne pirmą kartą sąrašo viršuje - Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė, kuri deklaravo turinti 17,7 mln. eurų. Nors didžiosios dalies šalies ministrų turtas per paskutinius metus augo, G. Landsbergis ir toliau lieka turtingiausiu ministru. Visos jų šeimos turtas siekia 18,1 milijoną eurų, tad paties ministro asmeninis turtas, lyginant su jo žmonos turtu, yra gana kuklus ir nesiekia 400 tūkst. eurų.

Lyginant su 2021 metais paviešintomis ataskaitomis panašu, kad Landsbergiams kaip metai, taip papildomas milijonas kišenėse. G. Landsbergio šeimos turto vertė tuomet siekė 16,7 mln. eurų. Ir tada liūto dalis buvo žmonos - daugiau kaip 13 mln. eurų iš jų sudaro ministro sutuoktinės turimų akcijų vertė.

2020 metais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkui deklaravus turtą paaiškėjo, kad jis per metus padidėjo… 8 kartus. Tąkart G. Landsbergis teisinosi, kad tai tebuvo „popierinis“ pokytis, kuris dokumentuose atsispindėjo atlikus akcijų vertinimą.

TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė tuomet spaudai aiškino, kad realių keliolikos milijonų Landsbergiai net neturi. Esą 2019 metais A. Landsbergienės verslas ėmė paskolą naujos mokyklos statybai ir dėl to reikėjo įvertinti akcijų vertes. Tiesa, tada buvo skelbiama, kad šeima turi 20 milijonų eurų siekiančius finansinius įsipareigojimus.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tyrimą dėl įmonės „Knowldege Investment“ (anksčiau žinoma kaip „Krajama“), nors prieš tai, į VMI ir FNTT besikreipę Seimo nariai „valstiečiai“ liko nieko nepešę. Tuomet jie prašė ištirti, kodėl įmonė kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarė vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė - 1,3 mln. eurų.

Konservatoriai teigė, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti. Parlamentinė komisija patvirtino, kad apklausus liudininkus paaiškėjo, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. Eur) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kur įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Krajama“ (dabar - UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A.

Turtingiausių viešųjų asmenų sąrašas/VMI.lt ekrano nuotrauka

Visuomenės nuomonė apie Vytautą Landsbergį

Prieš kelias savaites kilęs šurmulys dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo pirmuoju faktiniu valstybės vadovu po nepriklausomybės atkūrimo, apnuogino ne tik politikų nesutarimus, bet visuomenės nuomonių įvairovę. Kilus diskusijai apie V. Landsbergio pripažinimą pirmuoju šalies vadovu vėl kilo „Landsbergis sugriovė kolūkius“ banga. Dalis Lietuvos visuomenės V. Landsbergis yra pokyčio simbolis, todėl dalis žmonių jo nemėgsta. Bet tai - ne vienintelė priežastis. Yra ir jo asmenybės bruožai, kurie gadina reikalą.

Reikia pripažinti tai, ko sau dar nepripažįstame - perėjimas iš vienos politinės sistemos į kitą, nepriklausomybės atgavimas buvo traumuojanti patirtis. Žmonės, kuriems nepriklausomybės atkūrimas buvo traumuojantis momentas jaučiasi paniekinti ir nesuprasti. Pašaipos rodo, kad yra nesuvokiama, jog 30 proc. šalies gyventojų gyvena kaime ir, kad jų gyvenimas žlugus kolūkiams dramatiškai pasikeitė.

Kolūkių sugriuvimas iki šiol yra laikomas pirmųjų nepriklausomybės metų chaoso simboliu. Jų gyvenimas, žlugus kolūkiams, - sugriuvo. Žmonės neteko darbo, santaupų, prasmės ir atsidūrė ties bedugne. Manau, galima suprasti jų sutrikimą ir nepasitenkinimą.

Nežinau, kodėl būtent kolūkiai turėjo sugriūti taip, kaip jie sugriuvo. Man to net norėtųsi paties V. Landsbergio paklausti, nes buvo svarstymų, vizijų, bet rezultatas gavosi nekoks ir paskutinis žodis buvo būtent V. Landsbergis.

Visgi faktas lieka toks pat - anuomet reikėjo suvokti situacijos sudėtingumą. Ar buvo galvota, kad gali nutikti taip, kaip nutiko? Sprendžiant iš to, kaip žmonės šiandien vertina pirmuosius nepriklausomybės metus, galime pasakyti, kad perėjimas iš vienos sistemos į kitą nepavyko.

Istorikai mano, kad visuomenė buvo visiškai nepasirengusi ir visiškai prisitaikiusi, o Sąjūdis atsirado stebuklingai. Bet stebuklų nebūna ir Sąjūdis neatsidaro dykynėje. Buvo grupelių, subkultūrų, kurios veikė, dirbo ir buvo aktyvios. Tarkime žygeiviai. Jie eidavo į žygius, tvarkydavo kapus, piliakalnius, organizuodavo paminėjimus. Tie būreliai sudarė tam tikrą tinklą, kuris ėmė tankėti ir kažkuriuo metu susidarė kritinė masė, įvyko sprogimas.

1996 metais rinkiminis aktyvumas krito ir niekada daugiau nepakilo.

tags: #vytauto #lansbergio #turto #deklaracija