Intelektinės nuosavybės reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje, o ypatingai verslo srityje, nuolatos auga. Jau beveik 500 metų inovacijas pasaulyje užtikrina intelektinės nuosavybės sistema, skirta skatinti išradimų, kūrybos procesus, apsaugoti jų rezultatus ir paversti naujas žinias prekėmis ir paslaugomis. Išsivysčiusiose valstybėse intelektinė nuosavybė yra esminis visuomenės ir valstybės gerovės šaltinis, didžiųjų pasaulio korporacijų ir smulkaus verslo pagrindas.
Šiuo metu socialiniuose ekonominiuose santykiuose intelektinė nuosavybė dalyvauja taip pat, kaip ir materialus turtas, t.y. turi savo savininką ir vertę, ją galima pirkti, parduoti, skolinti už užstatą, perduoti testamentu ir pan. Prekės ženklai sudaro itin ženklę ir svarbią intelektinės nuosavybės dalį. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos statistiniais duomenimis, vidutinis vartotojas kasdien susiduria su apytiksliai 1500 prekių ženklais.
Atsižvelgiant į tai, yra ypatingai svarbu užtikrinti tinkamą šios intelektinės nuosavybės objektų naudojimą, visuomenės apsaugą nuo sąmoningo klaidinimo, naudojant panašius prekės ženklus skirtingų įmonių gaminamoms panašioms prekėms žymėti. Gerai žinomas, išskirtinis ir reputaciją turintis prekės ženklas didina prekės konkurencingumą, jos kainą ir, savaime suprantama, paties prekės ženklo vertę.
Rinkos tyrimų kompanijos "Millward Brown" atlikto tyrimo duomenimis, brangiausiai pasaulyje vertinamo prekės ženklo „Google“ vertė siekia 66.4 milijardus dolerių. Tai skatina kitus rinkos dalyvius, kurie savo prekės išskirtinumui ir perkamajai galiai sukurti, dažnai pasinaudoja panašiu į rinkoje jau žinomą ir vartotojų palankumą jau pelniusį prekės ženklą. Taip gaunama vadinamoji „neužsitarnauta nauda“.
Augant Lietuvos ekonomikai, šaliai vis labiau integruojantis į tarptautinę bendruomenę, ypatingai svarbu yra užtikrinti tinkamą visų rinkos dalyvių interesų apsaugą, įskaitant prekės ženklų savininkų teises ir ypatingai vartotojų, kurie rinkdamiesi produktus turi būti apsaugoti nuo sąmoningo klaidinimo, interesus. Tuo atžvilgiu labai svarbiu tampa teisingas ir tinkamas prekės ženklų klaidinamo panašumo reglamentavimas ir taikymas.
Magistro baigiamojo darbo tikslas - kompleksiškai išanalizuoti prekės ženklų klaidinamo panašumo veiksnius ir sąlygas, jų taikymą praktikoje, nustatyti su tuo susijusias problemas, pateikti nustatytų problemų galimus sprendimo būdus ir tyrimo eigoje gautų išvadų pagalba pateikti pasiūlymus nagrinėjama tema.
Tyrimo metodai
Magistro baigiamajame darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai:
- Loginis (dedukcinis, indukcinis);
- Lyginamasis (šis metodas naudotas, aiškinantis prekės ženklų klaidinamo panašumo aspektų reglamentavimą skirtingose teisės tradicijose ar jurisdikcijose, taip pat pateikiant skirtingų autorių nuomones prekės ženklų klaidinamo panašumo klausimais);
- Analizės (šis metodas taikytas, skaidant prekės ženklų klaidinamo panašumo sąvoką į tam tikras dalis, siekiant jas geriau pažinti ir išanalizuoti, taipogi su tikslu jų tarpusavio santykiams nustatyti);
- Apibendrinimo (šis metodas taikytas, apibendrinant magistro baigiamajame darbe analizuojamas mokslininkų nuomones, teismų praktikos išaiškinimus, taip pat formuluojant baigiamąsias išvadas bei pasiūlymus);
- Dokumentų analizės (šis metodas naudotas, analizuojant Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautinius teisės aktus, taip pat teismų praktikos šaltinius prekės ženklų klaidinamo panašumo tema).
Pažymėtina, jog magistro baigiamojo darbo tema yra labai plati ir gali būti sėkmingas tolimesnis ir nuodugnesnis mokslinis tyrimo objektas. Atsižvelgiant į ribotą šio darbo apimtį, kai kurie klausimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama tema ir neatsako į temos klausimus, paliekami nenagrinėti. Pirmiausia tai klausimai, susiję su prekės ženklų savininkų teisių apsaugos būdais. Šios prekės. Tokios situacijos nepatenka į prekės ženklų klaidinamo panašumo griežtąją šio instituto prasme, o teisės doktrinoje analizuojamos daugiau kaip savarankiškas mokslinio tyrimo objektas. Pagrindinė to priežastis, jog minėtose situacijose visuomenės klaidinimo elemento įrodymas nėra reikalingas.
Nors ir akivaizdus didelis Lietuvos visuomenės susidomėjimas prekės ženklais ir jų apsaugos klausimais, negalime pasigirti specialios literatūros gausa šia tema. Dar nedaug Lietuvos teisininkų specializuojasi intelektinės nuosavybės srityje, o kalbėti apie specializaciją tokioje specifinėje plotmėje kaip prekės ženklų klaidinamas panašumas apskritai dar nėra realu. Todėl rašant šį darbą specialiosios literatūros sąrašo pagrindą sudarė užsienio autorių vadovėliai, monografijos ar moksliniai straipsniai.
Taip pat šiame darbe remiamasi tarptautiniais, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos teismų, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimais. Svarbu pažymėti, jog prekės ženklų teisė, lyginant su kitais civilinės teisės institutais, pasižymi itin aukštu harmonizavimo lygiu, todėl Europos Sąjungos bei tarptautinių teisės aktų gausa ir įtaka nacionalinei teisei bei teismų praktikai šios kategorijos bylose yra labai svarbi.
Šio teisės unifikavimo ir harmonizavimo šioje srityje rezultatas, taip pat į tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Paryžiaus konvencijos, TRIPS sutarties ir kitų tarptautinių dokumentų intelektinės nuosavybės srityje dalyvė, atsižvelgiant į siekį perkelti Europos Bendrijos acquis communautaire į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, svarbu, jog prekės ženklų teisės nuostatos būtų aiškinamos ir taikomos tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės kontekste. Šiai remiamasi Europos Teisingumo Teismo, Pirmosios Instancijos Teismo, Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos sprendimais ir išaiškinimais. Lyginamaisiais tikslais autorė remiasi prekės ženklų klaidinamo panašumo reglamentavimo ypatumais Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Magistro baigiamąjį darbą struktūriškai sudaro įvadas, trys dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbas pradedamas nuo prekės ženklų klaidinamo panašumo instituto sampratos, teisinio reglamentavimo ypatumų, reikšmės ir pan. Šios prekės ženklų klaidinamo panašumo. Šiojoje dalyje analizuojamos problemos, susijusios su prekės ženklų klaidinamo panašumo instituto taikymu Lietuvos teismų ir Valstybinio patentų biuro praktikoje.
Prekės ženklo samprata
Prekės ženklo klaidinamo panašumo nagrinėjimas neįmanomas bent trumpai neatskleidus prekės ženklo sampratos ir jo funkcijų. Lietuvos Respublikos prekės ženklų įstatymas (toliau - „Prekės ženklų įstatymas“) prekės ženklą apibrėžia kaip bet kokį žymenį, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Pagrindinė prekės ženklo atliekama funkcija yra skiriamoji, t.y. individualizuoti prekes ar paslaugas idant vartotojai galėtų neklysdami atskirti vieno prekės gamintojo ar paslaugų tiekėjo prekes (paslaugas) nuo kito. Tai esminė prekės ženklo funkcija, kurios reikšmė dažnai pabrėžiama ir Lietuvos teismų praktikoje. Ši prekės ženklo funkcija yra itin svarbi prekės ženklų klaidinamo panašumo kontekste.
Skiriamąją prekės ženklo funkciją papildo dar trys prekės ženklo atliekamos funkcijos - kilmės šaltinio, kokybės ir reklamos. Prekės ženklas ne tik atskiria vienas prekes nuo kitų prekių, bet taip pat atlieka ir šios prekės gamintojo identifikavimo funkciją, o kadangi ilgainiui rinkoje prekės ženklas imamas sieti dar ir su tam tikromis tik jam būdingomis savybėmis bei reputacija, jis užtikrina ir atitinkamą prekės kokybę.
LAT pabrėžė, jog prekės ženklas turi ir reklamos požymį, tuo buvo akcentuota prekės ženklo atliekama reklamos funkcija. Anot C. Bernard, prekės ženklas yra simbolis dėl kurio reklamuojant produktą yra vykdomos investicijos.
Svarbu pažymėti, jog minėtu ETT išaiškinimu tiesiogiai remtasi nebuvo. Visgi teismų praktikos analizė rodo, jog netiesiogiai juo vis dėlto yra vadovaujamasi. Teismas šioje byloje pažymėjo, kad klaidinimas (suklaidinimas) paprastai įvardijamas confusion, t. y. šioms ar panašioms prekėms.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau - VPB) Apeliacinis skyrius minėtu ETT išaiškinimu jau yra tiesiogiai rėmęsis savo sprendimuose. Šias prekes, dėl savo panašumo ar tapatumo gali suklaidinti visuomenę. Šios įmonės ar ekonomiškai susijusios įmonės kaip ir ankstesniu prekės ženklu žymimos panašios prekės. Prekės ženklų klaidinamas panašumas - tai teisėto ankstesnio prekės ženklo savininko teisių pažeidimas.
Prekės ženklų klaidinamo panašumo nustatymas - tai juridinis pagrindas:
- vėlesnio prekės ženklo registracijai panaikinti arba
- vėlesnio prekės ženklo naudojimui uždrausti.
Labai svarbu pabrėžti, jog prekės ženklų klaidinamas panašumas jokiais būdais negali būti tapatinamas su ženklo panašumu per se, nors kaip rodo Lietuvos Respublikos teismų praktika (žr. Autorės nuomone, ženklo panašumą galima apibrėžti kaip grafiškai išreikštų žymenų, naudojamų prekėms identifikuoti, vizualinis, fonetinis ir semantinis elementų panašumą. Šiuo atveju žymens panašumas nebūtinai sąlygoja visuomenės suklaidinimo tikimybę, kuri reikalinga prekės ženklų klaidinamui panašumui pagrįsti, t.y. šiai panašūs. Klaidinimas - tai socialinio pobūdžio faktorius, kuris apsprendžia vartotojo santykį su atitinkamais panašiais prekės ženklais, todėl klaidinimo nustatymas turi remtis vartotojo požiūriu ir rinkos, kuriame naudojami atitinkami prekės ženklai, sąlygomis, o ne išimtinai detalia ženklo per se analize. Šis žymens panašumo. Be to, prekės ženklų klaidinamas panašumas neatsiejamas ne tik nuo žymens panašumo ir visuomenės suklaidinimo tikimybės, bet ir nuo prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo.
Intelektinės nuosavybės valdymas
Pasak paslaugas ir produktus mokslui teikiančios bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorės dr. Eglės Radzevičienės, gyvybės mokslų srityje, ypač biotechnologijų ir farmacijos pramonėje, teisminiai ginčai dėl patentų pažeidimų yra įprastas dalykas. Vienos pirmaujančių pasaulyje vadybos konsultavimo kompanijų „Boston Consulting Group“ 2010 metais parengtoje intelektinės nuosavybės apsaugos JAV rinkoje tendencijų analizėje pastebima, jog teisinių ginčų, susijusių su patentais, nuolat daugėja, o IN prekybos rinka iki prasidedant recesijai šalyje kasmet paaugdavo net 40 proc.
„Boston Consulting Group“ ataskaitoje įmonėms siūloma taikyti keleto žingsnių IN portfelio valdymo strategiją: sukurti aplink savo turimus ir vystomus produktus „apsauginį patentų žiedą“, nuolatos stebėti savo IN portfelio stiprumą, išbaigtumą ir potencialias grėsmes jam, aktyviai dalyvauti patentų prekybos ir licencijavimo procesuose ir prisidėti prie reguliacinės aplinkos formavimo.
Požiūrio, jog IN valdymas turi būti aktyvus procesas, laikosi ir „Thermo Fisher Scientific“: pasak E. Radzevičienės, nuolatos reikia investuoti į intelektinės nuosavybės portfelio auditą, jo stiprinimą ir plėtrą. Vis dėlto, pasak „Thermo Fisher Scientific“ atstovės, efektyvų portfelio tvarkymą apsunkina iki galo nesuformuoti IN vertinimo procesai: „Ne tik patentai, bet ir praktinė patirtis bei kitos nematerialios vertybės yra labai svarbus kompanijos turtas, kurio valdymo strategija yra neatsiejama verslo strategijos dalis.
Jai pritarti buvo linkęs ir Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centro specialistas Vytautas Guobys, kurio teigimu, nors siekiant valdyti ir apsaugoti įmonės intelektinę nuosavybę itin svarbu nustatyti jos ekonominę vertę, tai gali būti labai sudėtingas uždavinys. Norinčioms tai padaryti bendrovėms ekspertas rekomendavo visų pirma atlikti rinkos tyrimus, įvertinančius jos dydį, potencialą ir kliūtis į ją patekti.
Tuo tarpu advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partneris Jaunius Gumbis teigia, jog IN teisių vertė visų pirma priklauso nuo to, ar šiomis teisėmis apsaugoti objektai yra komerciškai sėkmingi: „Žiūrima, ar patentu apsaugotas išradimas yra komerciškai pritaikomas, ar prekės ženklas žymi prekę arba paslaugą, kuri visuomenėje yra paklausi ir pan.
Vis dėlto, J. Gumbio teigimu, nors dėl sparčių visuomeninio gyvenimo pokyčių intelektinės nuosavybės apsaugos sistema laikytina viena dinamiškiausių ir greičiausiai besivystančių teisės sričių, praktiniu požiūriu IN teisės apsauga Lietuvoje kol kas nėra pakankamai išvystyta. Tai parodo ir nedidelis ginčų, susijusių su IN teise, skaičius. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2011 m. statistika, vos 0,15 proc. Paprašytas įvardinti tokios situacijos priežastis, Vytautas Guobys svarstė, jog viena jų gali būti menkas įmonių pasiryžimas ginti savo intelektinę nuosavybę: „Nenumatant finansinių išteklių IN teisių gynimui nuo pažeidėjų veiksmų, pats intelektinės nuosavybės valdymo procesas praranda savo aktualumą.
Šiam požiūriu linkęs pritarti ir J. Gumbis, kuris teigia, jog jeigu esant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui savininkas nesiims ginti jam priklausančių teisių, egzistuoja didelė tikimybė, kad jų vertė sumažės. „Be abejo, sprendimas ginti IN teises priklausys ir nuo konkrečios teisės vertės. Dažnai dėl nedidelės Lietuvos rinkos mažesnėms įmonėms priklausančių IN teisių vertė bus santykinai nedidelė.
Vis dėlto, pasak eksperto, su intelektine nuosavybe susijusios bylos ateityje įgis vis didesnę reikšmę, o stambios Lietuvos įmonės bus labiau linkusios bylinėtis ir ginti turimas IN teises.
Apibendrinant, Vytautas Guobys pabrėžia intelektinės nuosavybės svarbą šiuolaikiniame versle ir visuomenėje. Jis atkreipia dėmesį į poreikį tinkamai valdyti ir apsaugoti intelektinę nuosavybę, įskaitant patentus ir prekės ženklus, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir apsaugoti vartotojų interesus.
Kaip užtikrinti įmonės intelektinės nuosavybės apsaugą
tags: #vytautas #guobis #intelektine #nuosavybe