Turto bankas atlieka svarbų vaidmenį valdant ir perleidžiant valstybės turtą Lietuvoje. Centralizuotas valstybės turto valdymas vis labiau įsitvirtina kaip vienas iš svarbiausių efektyvios viešųjų finansų politikos įrankių.
Turto bankas ne tik perima institucijų nenaudojamą turtą, bet ir perduoda jį kitoms įstaigoms ar savivaldybėms, kai to reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti. Turtas perduodamas institucijoms, turinčioms specifinius įgaliojimus ar poreikius - pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei, arba įstaigoms, kurios vykdo nuosavybės atkūrimą piliečiams, religinėms bendrijoms. Kur kas dažniau, pasak Turto banko, turtas perleidžiamas savivaldybėms - per mėnesį fiksuojama po vieną ar du tokius atvejus.
Turto banko - pagrindinio valstybės nekilnojamojo turto valdytojo - duomenimis, vien per tris šių metų ketvirčius valstybės institucijos ir įstaigos perdavė bankui 21,1 tūkst. kv. metrų nenaudojamų patalpų.
Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad Turto bankas kasmet iš valstybės įstaigų ir institucijų perima dešimtis tūkstančių kv. m. ploto. „Kiekvienas atsisakytas perteklinis kvadratinis metras - tai tiesioginė nauda mokesčių mokėtojams. Mūsų tikslas - padėti institucijoms racionaliai įvertinti, kokio turto joms iš tiesų reikia funkcijoms vykdyti“, - sako E. Žoštautas.
Viena iš pagrindinių centralizuoto valdymo stiprybių - galimybė taikyti vienodus standartus ir gerąją praktiką visos šalies mastu. Efektyvus turto valdymas - ne tik taupymas. Valstybės turtas tampa strateginiu įrankiu įgyvendinant šalies tikslus. Tinkamai planuojant skatinama regionų plėtra, prisidedama prie žaliųjų miestų kūrimo, plėtojamas socialinis būstas ar tobulinama gynybos infrastruktūra. Turto bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės pastatų modernizavimą. Centralizuotai valdomas turtas įstaigoms nuomojamas, o gauti nuomos mokesčiai grįžta į valstybės turto atnaujinimo ir modernizavimo fondą.
Pasak E. Žoštauto, yra du keliai, kaip institucijų turtas perduodamas Turto bankui. Pirmuoju atveju, į Turto banką kreipiasi pačios įstaigos, įvertinusios joms nebereikalingą turtą. Antroji alternatyva - paties Turto banko iniciatyva. Įvertinus, kad turtas išlikęs, o dokumentai - tinkami, rengiamas Vyriausybės nutarimas su siūlymu, į kurį sąrašą reikėtų įtraukti turtą: ar į valdomo, ar parduodamo turto sąrašą. Vėliau sąrašai teikiami Finansų ministerijai, o ši juos teikia Vyriausybei.
Pagal įstatymą, sprendimus dėl valstybės turto perdavimo Turto bankui priima Vyriausybė. Procesai griežtai reglamentuoti. Šiuo metu privatizavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio d. nutarimas Nr. Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Privatizavimo valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis 2022 birželio 10 d., bei 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2022 m. lapkričio 16 d.
Privatizavimo proceso teisinė aplinka per tą laiką keitėsi iš esmės, pradedant privatizavimo objekto traktavimu, privatizavimo objektų vertinimu, atsiskaitymo tvarka ir t.t. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nuo 1995 m. privatizuoti 8538 privatizavimo objektai, iš kurių 4366 valstybei nuosavybės teise priklausantys privatizavimo objektai (2544 - nekilnojamojo turto objektai ir 1822 - įmonių akcijų paketai). Pagal šį įstatymą valstybės turto privatizuota už 1 671 244 tūkst.
Kartais Turto bankas paveldi turtą mirus asmeniui arba perima bešeimininkį turtą - tą, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. Atvejus, kuriais Turto bankas paveldi turtą, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybė iš viso paveldėjo 1 056 vnt. objektų, kurių bendras plotas sudarė beveik 32,1 tūkst. kv. metrų.
Kalbant apie Turto bankui perduodamą turtą, reikėtų suprasti, kad tai - valstybės įstaigoms ir institucijoms nebereikalingas turtas, taigi, jo būklė dažnai būna prasta. Tai - ne švytintys pastatai ar akį traukiantys kiti objektai, patikina E. Tačiau aukcionuose naujiems savininkams perleidus šį turtą, jam atsiveria perspektyva prisikelti naujam gyvenimui.
Pirkėjų akį traukia sąlyčio su kultūra ir paveldu turintys objektai.
Sėkmingi Turto Banko aukcionai:
- Vilniečiams gerai pažįstami vadinamieji Seimo garažai strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, A. Juozapavičiaus g.
- Liepos mėnesį viešajame aukcione sėkmingai parduotas 5 aukštų administracinės paskirties pastatas vienoje judriausių Vilniaus vietų, Geležinio Vilko g. 3A - šį pastatą mato visi, grįžtantys į Vilnių Savanorių prospektu, pro Gerosios Vilties žiedą. Pirkėjas objektą įsigijo už 1,8 mln.
- Pernai Turto banko aukcione buvo parduotas buvęs žuvininkystės kompleksas, kuriame prieš daugiau nei 50 metų buvo pradėta kurti lietuviška karpių veislė. 56 tvenkiniai, 7 pastatai, bendras teritorijos plotas - daugiau nei 281 ha. Pasak Turto banko eksperto, tai buvo dydžiu išskirtinis objektas, pritraukęs net 9 aukciono dalyvius, taigi objekto kaina kilo iki paskutinės aukciono minutės. Kompleksas parduotas už beveik 1,7 mln.
- Šiemet rugpjūtį už 1,35 mln. eurų aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje.
- Dar vienas įsimintinas viešajame aukcione parduotas objektas - unikalūs pastatai ant Balsio ežero kranto Vilniuje. Aukciono metu objekto kaina pakilo apie 40 proc. iki beveik 500 tūkst.
Turto banko pastatas Vilniuje
Valstybės Nekilnojamojo Turto Apimtys:
| Metai | Valstybės Nekilnojamojo Turto Apimtis (kv. m.) |
|---|---|
| 2017 | 10,4 mln. |
| 2024 | 9 mln. |
„Matome ne augimo, o mažėjimo tendenciją. Kiekvienais metais valstybės institucijos turi vis mažiau nenaudojamo ar nereikalingo turto“, - sako E. Žoštautas. Per pastaruosius septynerius metus valstybės nekilnojamojo turto apimtys sumažėjo reikšmingai - nuo 10,4 mln. kvadratinių metrų 2017 m. iki 9 mln. kv. m. 2024-aisiais. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį valstybė sumažino savo turto portfelį net 1,4 mln. kv. Nepaisant to, valstybės funkcijų apimtys nemažėja.
Turto banko veiklos schema
Planuojama, kad centras, kurį Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu, duris atvers 2018 metais. Preliminari projekto vertė, įskaitant pastato įsigijimą iš Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG), siekia iki 19,7 mln. Turto bankas iš bankrutuojančios ŪBIG ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln.
„Šių pakeitimų tikslas - pertvarkyti Turto banką į akcinę bendrovę ir taip sudaryti galimybę panaudoti sukauptą gerąją patirtį ir tęsti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo principų įgyvendinimą sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir sporto, socialinės apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų srityse. Pertvarkius Turto banką, jam būtų taikomi valstybės valdomoms bendrovėms taikytini valdymo, strateginio planavimo, dividendų mokėjimo, kolegialių organų veiklos principai, kurie leistų siekti aukštesnių bendrovės veiklos skaidrumo, efektyvumo ir gerosios valdysenos standartų.
tags: #vyriausybes #nutarimas #turto #bankas