Pastaraisiais metais Lietuvoje priimta nemažai įstatymų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su žemės sklypais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su valstybinės žemės patikėjimo teise, savivaldybių atsakomybe, apribojimais ir ginčais dėl pajamų mokesčio lengvatų.
Valstybinės žemės patikėjimo teisė
Valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomi.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Apribojimai valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus
Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus.
Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo-perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo-perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo-perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės kas 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypų suformavimo atnaujina informaciją ir apie juos turi paskelbti savo interneto svetainėse.
Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti, gynybos ir saugumo pramonės projektams arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams, arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, taip pat šio įstatymo 131 straipsnyje numatyta tvarka valstybinės žemės sklypus įtraukus į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui.
Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams, gynybos ir saugumo pramonės projektams ar gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės, kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinės, teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę.
Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Mokesčiai ir ginčai, susiję su žemės sklypais
Kaistant nekilnojamojo turto rinkai, vis daugiau gyventojų susiduria su nekilnojamojo turto sandoriais ar imasi statybų veiklos, nepagalvodami, kokios mokestinės prievolės gali kilti. Pastaraisiais metais buvo priimta visa eilė sprendimų, kuriais buvo pripažinta, kad gyventojai turi mokėti PVM dėl vykdytų statybų ar nekilnojamojo turto pardavimo. PVM nuo sandorių apskaičiuojamas nustačius, kad sandoriai susiję su nekilnojamuoju turtu nebuvo atsitiktiniai, tai buvo savarankiška, atlygintinė veikla.
Europos Sąjungos teisingumo teismas yra pripažinęs, kad sandorių atvejų skaičius, apimtis ar rezultatas savaime nėra esminiai pripažįstant gyventojo veiklą ekonomine veikla, tačiau jei gyventojas veikia kaip nekilnojamojo turto prekybininkas ar statytojas, t. y. Svarbiomis aplinkybėmis vertinant ekonominę veiklą bylose buvo pripažinta tai, kad gyventojas veiklą nekilnojamojo turto srityje vykdė tęstinį laikotarpį, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo jo pagrindinės pajamos. Tačiau ekonomine veikla gali būti pripažinti ir keli sandoriai, jei gyventojas veikia kaip verslininkas. Su žemės sklypų įsigijimu, paskirties keitimu, jų padalinimu, parengimo darbais susiję veiksmai taip pat gali būti pripažinti gyventojo vykdyta ekonomine veikla.
Pastaraisiais metais ginčuose dalyvavo ir gyventojai, kurie veiklą vykdo jungtinės veiklos pagrindu. Nustatant galimybę taikyti pajamų mokesčio lengvatą, dėl gyvenamosios vietos nedeklaravimo fakto ir reikšmės formavosi skirtinga praktika. LVAT yra nurodęs, kad gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybė yra esminė ir tai, kad gyventojas faktiškai gyveno parduotame gyvenamajame būste, neturi reikšmės taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto lengvatą nuostatas.
Ne vienas ginčas kilo dėl gyventojų piktnaudžiavimo GPMĮ nustatytomis lengvatomis. Piktnaudžiavimu buvo pripažįstamos situacijos, kai gyventojas prieš parduodamas nekilnojamąjį turtą jį padovanoja artimam giminaičiui (mamai, broliui, vaikui ar kt.), tokiu būdu įterpdamas dirbtinį sandorį, siekdamas padidinti įsigijimo kainą ir tuo pačiu nemokėti pajamų mokesčio. Piktnaudžiavimu taip pat ne kartą buvo pripažintos situacijos, kai vienu sandoriu parduodant kelis objektus buvo dirbtinai skaidoma kaina: didesnę pardavimo kainą nustatant tam turtui, kurio pardavimo pajamos neapmokestinamos, tuo pačiu sumažinant apmokestinamo statinio ar žemės sklypo kainą.
Visa eilė ginčų kilo ir dėl turto įsigijimo kainos, kurią gyventojas gali atimti iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Ginčų praktika parodė, kad gyventojai turi pagrįsti aplinkybę, jog jie realiai patyrė nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos išlaidas, todėl kaina negali būti nustatoma remiantis turto vertintojo kaina ar netiesioginiais metodais.
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaravimas
Deklaruoti SVV subjekto statusą galima per automatizuotą ir skaitmenizuotą įrankį, kuris leidžia deklaraciją užpildyti greičiau ir paprasčiau. Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119. Skaičiuojant rodiklius, vertinami ne tik deklaranto, bet ir su deklarantu susijusių įmonių ir partnerinių įmonių rodikliai.
Dvejus metus veikianti įmonė deklaracijoje nurodo praeitų ir užpraeitų metų duomenis. Trejus ar daugiau metų veikianti įmonė nurodo praeitų, užpraeitų ir užužpraeitų metų duomenis. Naujai įsteigta įmonė, kurios metiniai finansiniai duomenys dar nepatvirtinti, pildo prognozinius duomenis, o jei ši įmonė turi partnerinių ir (ar) susijusių įmonių, kurios veikia dvejus metus ar ilgiau - pildomi šių įmonių patvirtinti duomenys.
NEPRALEISKITE mano 10 geriausių patarimų, kaip pirkti žemę | Su Martinu Robertsu
Garantijos ūkininkams
Ūkio subjektas pirmiausiai turi kreiptis į banką, kredito uniją ar lizingo bendrovę ir susitarti dėl finansavimo. Finansų įstaiga, įvertinusi vykdomą projektą ir galimybes grąžinti lizingą, paskaičiuoja trūkstamo užstato dydį ir kreipiasi į ILTE su prašymu garantijai gauti.
Garantijos išmoka
Kai paskolos gavėjas dėl įvairių priežasčių negrąžina kredito įstaigai paskolos ar paskolos gavėjas negrąžino paskolos ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų, ILTE moka garantijos gavėjui, t. y., kredito įstaigai, garantijos išmoką. Kitaip tariant, garantijos išmoka - tai pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos. Paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, kredito įstaiga arba garantijos gavėjas ILTE pateikia reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją, pagrįsdamas dokumentais ir kitais įrodymais.