Vokietijos Nekilnojamojo Turto Sektoriaus Indėlis į BVP: Apžvalga ir Tendencijos

Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių.

Pirmą 2025 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos BVP išaugo 3 proc. Ekonomikos augimas ir toliau lieka gerai subalansuotas - jį skatina keli pagrindiniai šalies ekonomikos sektoriai. Tuo pat metu ekonomikos augimo ciklas šiek tiek pasikeitė - vis labiau įsibėgėja nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkos, o šių sektorių indėlis į bendrą BVP augimą pastebimai didėja.

Banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad prie ekonomikos augimo prisideda statybų sektoriaus atsigavimas bei pramonės sąlygų pagerėjimas. Anot jo, prie ekonomikos augimo vis labiau prisideda statybų sektorius, ir jo indėlis į ekonomikos plėtrą tik stiprės. A. Izgorodinas vertina, kad trečiojo 2024 m. ketvirčio metu fiksuojamas Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkos atsigavimas.

„Trečias ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geras, bet iš duomenų matau vieną teigiamą ir naują struktūrinį reiškinį, kuris pradeda padėti Lietuvos ekonomikai augti“, - Eltai pateiktame komentare teigė A. Izgorodinas.

„Panašu, kad matome vis daugiau ženklų, kad prasidėjo atsigavimas Lietuvos NT rinkoje. Pirma - rugsėjį naujų būsto paskolų 12 mėn. slankaus vidurkio metinis pokytis buvo teigiamas pirmą kartą per 17 mėn., t.y. per beveik pusantrų metų. Kitaip sakant, būsto paskolų rinka fiksuoja atsigavimą, o atsigavimo požymiai matosi ir butų ir namų pirkimo-pardavimų dinamikoje“, - komentuoja jis.

Vidaus vartojimo srityje taipogi fiksuojamas augimas, kurį palaiko pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai, auganti perkamoji galia bei prasidėjęs palūkanų nuosmukis. Anot jo, „Citadelė“ nekeičia BVP augimo prognozių - per visus 2024 m. Lietuvos BVP išaugs 2 proc. Tačiau, pasak A. Izgorodino, bankas pablogino 2025 m. prognozes dėl silpnesnės, nei tikėtasi, Vokietijos padėties.

„Rugsėjo mėn. atnaujintose makro prognozėse 2025 m. prognozuojame 2,8 proc. Lietuvos BVP augimą. Lyginant su birželio mėnesio makro prognozėmis, 2025 m. Lietuvos BVP prognozę sumažinome: birželį prognozavome, kad 2025 m. Lietuvos BVP išaugs 3 proc., tuo metu kai dabar matome 2,8 proc. Lietuvos BVP prieaugį 2025 m. Esminės įtakos sumažintoms 2025 m. Lietuvos BVP prognozėms turėjo gerokai silpnesnis nei tikėjomės euro zonos, ypač Vokietijos, ekonomikos ciklas“, - aiškino jis.

Tuo tarpu Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad prie augimo prisideda ne tik į vidaus vartojimą, bet ir į eksportą susitelkę sektoriai. Be to, anot jos, prie gero BVP augimo prisidėjo ir toliau augantis namų ūkio vartojimas, išskirtinai geri žemės ūkio rezultatai.

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad šiais metais Lietuvos ekonomikai pavyko išvengti rizikų, siejamų su nepalankiu verslo ciklu. Anot jos, ekonomikos atsigavimas tampa subalansuotas, nes pagreitį įgauna ne tik į vidaus, bet ir į išorės rinką orientuoti sektoriai.

„Stebint šių metų tendencijas, džiugina tai, kad didelė dalis rizikų, siejamų su nepalankia verslo ciklo faze, kuklesne išorės ir vidaus paklausa bei aukštomis palūkanų normomis, nepasireiškė. Lietuvos ekonomika šiemet demonstruoja energingą atsigavimą“, - vertina I. Genytė-Pikčienė.

„Operatyvieji mėnesiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ūkio atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas ir remiasi ne vien į paslaugų, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį įgauna ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai“, - aiškino ji.

Ekonomistė pastebėjo, kad šilta ir saulėta vasara nulėmė gerą grūdinių kultūrų derliu, tad žemės ūkis pastebimai prisidėjo prie augimo. Taip pat, anot jos, gerėja ir inžinierinės pramonės, transporto ir metalo produkcijos sektorių augimas.

„Trečiojo ketvirčio BVP rodiklį paprastai gerina ir solidus žemės ūkio indėlis. Šiemet šilta ir saulėta vasara subrandino gausų grūdinių kultūrų derlių, kuris, išankstiniais duomenimis, istoriškai nusileidžia tik 2015 m. ir 2020 m. fiksuotiems rezultatams“, - tikino ekonomistė.

„Nepaisant Vakarų Europos automobilių pramonę apėmusio slogučio, Lietuvos inžinerinės pramonės šakos kol kas demonstruoja sveikus plėtros rodiklius. Transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei komponentų pramonės šaka - netgi viena iš lyderių pagal augimo tempus. Sėkmingai trečiąjį ketvirtį išgyveno ir dviženkliais tempais produkciją auginusi metalo gaminių pramonė bei kitų mašinų ir įrangos gamyba“, - teigė ji.

Taip pat I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad sumažėjusi infliacija paskatino ir namų ūkio vartojimo atsigavimą. Pasak jos, liepos - rugsėjo mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, per metus pasistiebė 4,2-5,6 proc.

„Nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui, o palūkanų normų kelionė į pakalnę jau didina įmonių manevro laisvę, o ilgainiui paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkos“, - aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Atsigavimas fiksuojamas tiek maisto, tiek ne maisto produktų mažmeninės prekybos segmentuose. Tačiau labiausiai vidaus vartojimo augimą Lietuvoje skatina ne maisto produktų segmentas - jis jau beveik dešimtadaliu viršija postkovidinį piką, atmetus kainų poveikį. Šie pokyčiai atspindi augančius gyventojų atlyginimus, atsigaunančią perkamąją galią ir mažėjančias paskolų palūkanas - visa tai didina gyventojų galimybes leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms. Tą patvirtina ir NT rinka: būsto paskolų ir sandorių skaičius auga, o pingantis skolinimasis į rinką vis labiau traukia NT pirkėjus.

Nepaisant neapibrėžtumo ir nerimo dėl prekybos tarifų, Lietuvos pramonė toliau demonstruoja plėtrą. Šiuo metu bendros Lietuvos pramonės gamybos apimtys, atmetus kainų augimo įtaką, yra didžiausios per visą šalies istoriją - jos ne tik pasiekė, bet ir beveik 2 proc. Ypač sparčiai atsigauna baldų bei medienos pramonė, kuri sudaro reikšmingą visos Lietuvos pramonės gamybos dalį. Tačiau pastaruoju metu itin augo ir metalų, elektronikos bei precizikos sektorių gamyba. Šis augimas yra tiesiogiai susijęs su tarifais bei avansiniu Vokietijos pramonės įmonių eksportu į JAV.

Latvijos ekonomika šiuo metu užima antrąją vietą Baltijos regione pagal ekonomikos ciklo stiprumo lygį. Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 0,3 proc., tai buvo mažiausias nuosmukio tempas per pastaruosius tris ketvirčius - 2024 m. ketvirtąjį ir trečiąjį ketvirčiais metinis Latvijos BVP nuosmukis siekė atitinkamai 0,4 ir 0,9 proc. Pozityvių ženklų vis daugiau fiksuojama ir vidaus vartojimo segmente. Balandį ne maisto produktų mažmeninės prekybos apimtys Latvijoje buvo 3,6 proc. didesnės nei 2024 m. balandį. Prie šio augimo daugiausia prisidėjo elektronikos, kultūros ir rekreacijos, bei namų apyvokos prekių pardavimų šuolis. Išankstiniai indikatoriai taip pat signalizuoja teigiamą dinamiką Latvijos ekonomikoje: gegužę Latvijos pramonės įmonių optimizmas pasiekė didžiausią lygį per beveik trejus metus, o statybos įmonių optimizmas buvo didžiausias per kiek daugiau nei trejus metus. Vartotojų pasitikėjimo lygis stabilizavosi ir nebemažėja. Įdomu ir tai, kad balandį cemento gamybos apimtys Latvijoje buvo 16 proc. didesnės nei 2024 m.

Estijos ekonomika kol kas lieka silpniausia Baltijos regione. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį šalies ekonomika smuko 0,3 proc., tačiau šis nuosmukis, tikėtina, buvo techninio pobūdžio, nes pagrindiniuose sektoriuose pridėtinė vertė didėjo. Pavyzdžiui, IT, pramonės ir NT sektoriai pirmąjį ketvirtį labiausiai prisidėjo prie Estijos BVP, leisdami manyti, kad kai kurie cikliški sektoriai tarsi demonstruoja atsigavimą. Vis dėlto bendras ekonomikos ciklas lieka silpnas. Balandį ir gegužę Estijos ekonominių vertinimų indikatorius - išankstinis rodiklis, leidžiantis spręsti apie Estijos ekonomikos perspektyvas - smuko. Tai potencialiai yra ženklas apie galimą ekonomikos ciklo silpnėjimą. Estijos pramonės įmonių optimizmas nebegerėja, o Estijos gamintojai vis atsargiau vertina užsakymų, užimtumo ir gamybos perspektyvas. Estijos vartotojų optimizmas lieka labai žemas, toks pat kaip ir Covid pandemijos metu. Taip pat balandį ir gegužę buvo fiksuotas ženklus Estijos paslaugų sektoriaus lūkesčių kritimas. Tikėtina, kad šios tendencijos yra susijusios su artėjančiu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, kuris Estijoje nuo liepos 1 d. kils nuo 22 iki 24 proc.

Anot Valstybės duomenų agentūros, 2024 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu praeitų metų ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 2,3 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos - taip pat 2,3 proc. Vertinant gamybos metodu, 2024 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.

2024 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 11,6 proc. Šių metų trijų ketvirčių BVP sudarė 57,4 mlrd. eurų to meto kainomis. Realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2023 m. trimis ketvirčiais, buvo teigiamas ir sudarė 2,2 proc. (nepašalinus sudarė 2,3 proc.).

tags: #vokietijos #nekilnojamas #turtas #bvp