PVM Susigrąžinimas už Ilgalaikį Turtą: Sąlygos ir Atskaitos Principai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime PVM atskaitos principus ir sąlygas, susijusias su ilgalaikio turto įsigijimu bei naudojimu PVM mokėtojų veikloje Lietuvoje. Nagrinėsime, kas turi teisę į PVM atskaitą, kokios yra mišrios veiklos taisyklės ir kaip tinkamai dokumentuoti ilgalaikio turto priskyrimą ekonominei veiklai.

FR0457 forma, reikalinga pranešti VMI apie ilgalaikio turto priskyrimą ekonominei veiklai.

Kas Yra PVM Atskaita?

PVM atskaita - tai pirkimo (importo) PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVMĮ nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo (importo) PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM mokėtojas, turintis teisę į PVM atskaitą, šia savo teise gali pasinaudoti vos įsigijęs prekes (paslaugas), skirtas teisę į PVM atskaitą suteikiančiai ekonominei veiklai vykdyti, neatsižvelgiant į tai, ar jis jau vykdo, ar tik ketina vykdyti šią veiklą ir taip pat nepaisant to, kada tos įsigytos prekės (paslaugos) bus panaudotos šiai veiklai.

Įsiregistravusio PVM mokėtoju asmens PVM atskaita gali pasinaudoti PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys, išskyrus:

• Asmenis, įregistruotus PVM mokėtojais tik dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ar paslaugų įsigijimo iš užsienio, jeigu jie nevykdo jokios ekonominės veiklos.
• Apmokestinamuosius asmenis, įregistruotus PVM mokėtojais tik dėl specialių schemų taikymo (pvz., elektroninių paslaugų, OSS/IOSS pagal PVMĮ 1151 - 11515 str.).
• PVM mokėtojus, taikančius smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje (pagal PVMĮ 711 str. 9 d.).

Kada PVM Mokėtojas Gali Atskaityti Pirkimo ar Importo PVM?

PVM mokėtojas gali atskaityti pirkimo ar importo PVM, jei įsigytos prekės ar paslaugos yra skirtos tokiai jo vykdomai veiklai:

• PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui Lietuvoje.
• Prekių tiekimui ar paslaugų teikimui už Lietuvos ribų, kai šios prekės ar paslaugos nėra skirtos veiklai vykdyti kitose valstybėse narėse pagal smulkiojo verslo schemas, arba kai toks tiekimas ar teikimas nebūtų neapmokestinamas PVM, jei vyktų Lietuvoje.
• Draudimo ir (arba) finansinių paslaugų, nurodytų PVMĮ 28 straipsnio 1-5 dalyse, teikimui už Europos Sąjungos ribų.

Pagal ESTT praktiką, kad PVM mokėtojas turėtų teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM, tarp tų prekių (paslaugų) pirkimo ir vieno ar kelių pardavimo sandorių (dėl kurių įgyjama teisė į PVM atskaitą), turi būti tiesioginis ir betarpiškas ryšys. Tačiau teisė į PVM atskaitą gali būti suteikiama ir kai tokio tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp minėtų sandorių, nėra, bet su tų prekių (paslaugų) įsigijimu susijusios išlaidos sudaro dalį PVM mokėtojo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) kainos dalis ir jei PVM mokėtojas gali tai pagrįsti objektyviais įrodymais.

ESTT savo priimtuose sprendimuose yra konstatavęs, kad teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tuo atveju, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes (paslaugas) įsigyja numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (tai PVM mokėtojas turi pagrįsti objektyviais įrodymais), tačiau dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo. Tokiu atveju PVM mokėtojas turi teisę atskaityti PVM tik tada, jeigu jis, pasinaudodamas įsigytų prekių (paslaugų), skirtų tokiai numatomai ekonominei veiklai vykdyti, kurios vykdyti dėl objektyvių priežasčių nepradėjo, PVM atskaita, veikia sąžiningai ir jeigu tai nėra susiję su mokesčių vengimu bei sukčiavimu.

Pavyzdys

UAB X, PVM mokėtoja, vykdanti vien ekonominę, PVM apmokestinamą veiklą, siekdama padidinti savo įstatinį kapitalą, išleido naują akcijų emisiją. Su šios akcijų emisijos išleidimu UAB X patyrė įvairių išlaidų, t. y. įsigijo PVM apmokestinamų teisinių, konsultacinių, turto vertinimo, finansų maklerių ir kitų paslaugų. ESTT sprendime byloje C-465/03 Kretztechnik buvo argumentuota, kad nors akcijų emisija pati savaime nėra PVM objektas, tačiau, kai išleidus naują akcijų emisiją padidinamas įmonės kapitalas, kuris vėliau naudojamas įmonės ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai, galima teigti, kad ir įsigytos paslaugos, susijusios su akcijų emisijos išleidimu, yra išlaidos, skirtos įmonės bendrai ekonominei veiklai vykdyti.

Todėl, jeigu tokia įmonė vykdo vien PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, tai ji turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų paslaugų, susijusių su naujos akcijų emisijos išleidimu, pirkimo PVM. Vadinasi, UAB X turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų PVM apmokestinamų teisinių, konsultacinių, turto vertinimo, finansų maklerių ir kitų paslaugų, susijusių su naujos akcijų emisijos išleidimu, pirkimo PVM.

PVM Atskaita Fiziniams Asmenims

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, kaip ir bet kuris kitas PVM mokėtojas, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti pirkimo (importo) PVM įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų), jeigu šios prekės (paslaugos) skirtos naudoti tokiai jo vykdomai veiklai:

• PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui Lietuvoje.
• Prekių tiekimui ar paslaugų teikimui už Lietuvos ribų, kai šios prekės ar paslaugos nėra skirtos veiklai vykdyti kitose valstybėse narėse pagal smulkiojo verslo schemas, arba kai toks tiekimas ar teikimas nebūtų neapmokestinamas PVM, jei vyktų Lietuvoje.
• Draudimo ir (arba) finansinių paslaugų, nurodytų PVMĮ 28 straipsnio 1-5 dalyse, teikimui už Europos Sąjungos ribų.

Tai reiškia, jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, iš kitų PVM mokėtojų įsigijo (importavo) prekių, skirtų perparduoti su PVM, taip pat įsigijo prekių (paslaugų), skirtų kitoms PVM apmokestinamoms prekėms gaminti arba PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, tai jis turi teisę įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinis asmuo, PVM mokėtojas, gali į PVM atskaitą įtraukti tik tą ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM dalį, kuri nustatyta pagal Finansų ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 1K-112.

Pavyzdys

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, vykdantis individualią veiklą - baldų gamybą, per mokestinį laikotarpį įsigijo baldų gamybai skirtų medžiagų už 6 050 eurų (apmokestinamoji vertė - 5 000 Eur, pirkimo PVM suma - 1 050 Eur). Per tą patį mokestinį laikotarpį šis fizinis asmuo pardavė baldų už 18 150 Eur (apmokestinamieji vertė - 15 000 Eur, pardavimo PVM suma - 3 150 Eur). Šiuo atveju fizinis asmuo turi mokėti į biudžetą 2 100 Eur PVM (3 150 - 1 050). Į mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją įrašoma: į 11 laukelį - 15 000 Eur, į 29 laukelį - 3 150 Eur, į 25 ir 35 laukelius - 1 050 Eur, į 36 laukelį - 2 100 Eur.

Ilgalaikis Turtas ir Gyvenamasis Būstas

Tokio ilgalaikio turto, kaip gyvenamojo namo ar buto, kuriame fizinis asmuo ir gyvena, ir vykdo ekonominę veiklą, jokia pirkimo PVM dalis negali būti atskaityta. Tik tuo atveju, jeigu gyvenamasis pastatas, butas, namas ar kitas statinys yra skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti (pvz., nuomoti, įrengtas biuras, ūkinis pastatas, kuriame laikomi ekonominei veiklai vykdyti skirti gyvuliai ir pan.) jo pirkimo PVM suma (iki 100 proc.) gali būti traukiama į PVM atskaitą. Su gyvenamuoju namu, butu, kitu pastatu ar statiniu susijusių prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM maksimali dalis, kuri gali būti traukiama į PVM atskaitą, yra 100 proc., jei gyvenamasis namas, butas ar kitas statinys skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti, kitais atvejais - 50 proc.

Pavyzdžiai

1. Notaras, PVM mokėtojas, įsigytą biurą (kontorą), kuriame vykdo tik PVM apmokestinamą veiklą (gyvena visai kitoje vietoje), 100 proc. priskyrė ekonominei veiklai vykdyti. Todėl šiuo atveju notaras gali atskaityti ne tik paties biuro (kontoros) pirkimo PVM sumą, bet ir įsigytų prekių (paslaugų), skirtų šiam biurui išlaikyti (pvz., šildymo, elektros energijos, kitų komunalinių paslaugų), bei biuro (kontoros) remonto darbų pirkimo PVM sumą (100 proc.).
2. Notaras, PVM mokėtojas, pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame jis pats gyvena ir yra įsirengęs biurą, kuriame vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą. Kadangi gyvenamasis namas nėra skirtas vien ekonominei veiklai vykdyti, tai paties namo pirkimo PVM notaras negali įtraukti į PVM atskaitą, o įsigytų namo išlaikymo paslaugų (šildymo, elektros energijos, kitų komunalinių paslaugų) iki 50 proc. (atsižvelgiant į faktinį naudojimą veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą) pirkimo PVM jis gali įtraukti į PVM atskaitą.

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, apie ilgalaikio materialiojo turto (ar jo dalies) priskyrimą savo individualiai ir / ar kitai ekonominei veiklai vykdyti turi pranešti VMI, užpildydamas Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą ir jos papildomo lapo FR0457P formą.

PVM Sąskaitos Faktūros Reikalavimai

PVM mokėtojas, vykdantis ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti tik jam (kaip pirkėjui) išrašytose prekių (paslaugų) PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas. PVM mokėtojo (pirkėjo) turimos PVM sąskaitos faktūros turi atitikti visus PVMĮ reikalavimus. Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti PVMĮ 80 str. 1 d. 1 - 19 punktuose nurodyta informacija.

Tuo atveju, kai prekių (paslaugų) pardavėjas, PVM mokėtojas, į tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) kainą įtraukė PVM sumą, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje PVM suma nebuvo išskirta, pats PVM mokėtojas (pirkėjas) negali nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pardavėjui mokėtinos PVM sumos išskirti PVM sumos ir jos įtraukti į pirkimo PVM atskaitą. Tokiu atveju prekių (paslaugų) pardavėjas turėtų išrašyti prekių (paslaugų) pirkėjui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuo tų prekių (paslaugų) apmokestinamosios vertės išskirtų PVM sumą.

Avansas ir PVM Atskaita

PVM mokėtojas, prekių (paslaugų) pardavėjas, gavęs iš prekių (paslaugų) pirkėjo avansą, nuo kurio jis (prekių (paslaugų) pardavėjas) pagal PVMĮ 14 str. nuostatas privalo (arba pasirenka) apskaičiuoti PVM, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkėjui (avanso davėjui) PVM sąskaitą faktūrą ir nurodyti joje PVM sumą. Šią nuo avanso išskirtą PVM sumą pirkėjas, PVM mokėtojas, turi teisę atskaityti tokia pačia tvarka, kaip ir kitas pirkimo PVM sumas. Įvykus prekių (paslaugų), už kurias buvo sumokėtas minėtas avansas, pardavimo sandoriui, pardavėjas turi išrašyti pirkėjui parduotų prekių (paslaugų) PVM sąskaitą faktūrą, kurioje atlygis sumažinamas gautu avansu (PVMĮ 79 str. 4 dalis).

PVM Atskaita Mišrios Veiklos Atveju

Kai PVM mokėtojas vykdo ne tik ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, bet ir kitokią veiklą, pirmiausia visas pirkimo (importo) PVM skirstomas tiesiogiai, kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis, t. y.:

• Prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM atskaitomas 100 proc. ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį.
• Prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai netraukiamos.
• Prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVMĮ 62 str. nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelį, kaip pirkimo (importo) PVM.
• Tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 str. nurodytą kriterijų.

Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

Pavyzdžiai

1. Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - prekiauja PVM apmokestinamais buitinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamas gamybinių patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos pajamų. 2018 m. sausio mėn. ši įmonė importavo buitinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 10 000 Eur, nuo kurios buvo apskaičiuota importo PVM suma 2 100 Eur ir deklaruota PVM deklaracijos 27 laukelyje. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti, t. y. ji gali į 2018 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą importo PVM sumą - 2 100 Eur.
2. Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - gauna PVM neapmokestinamų pajamų iš negyvenamųjų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos ir vykdo PVM apmokestinamas krovinių pervežimo paslaugas. Įmonė su savo nuomininkais sudarytose sutartyse yra nustačiusi tik nuomos mokestį, kurį ir nurodo savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Komunalinių paslaugų, tenkančių išnuomotam pastatui, perpardavimas arba patirtų išlaidų, susijusių su šio pastato eksploatavimu, kompensavimas sutartyje nenumatytas. Įmonės biuras įkurtas atskirame nuo nuomojamų patalpų pastate. Nuomojamose patalpose įrengti atskiri šilumos, elektros, vandens apskaitos prietaisai, priskirti atskiri telefonų numeriai. Įmonė gavusi iš elektros tinklų, šilumos tiekimo įmonės, telekomunikacijų įmonės ir kt. tiekėjų paslaugų suteikimo PVM sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus, pagal apskaitos duomenis tiksliai gali nustatyti nuomojamoms patalpoms tenkančias komunalinių paslaugų pirkimo PVM sumas. Todėl tiesiogiai vien neapmokestinamai veiklai (nuomai) tenkančių eksploatavimo paslaugų pirkimo PVM sumų įmonė netraukia į PVM atskaitą ir tik į PVM deklaracijos 25 laukelį įrašo kaip pirkimo PVM. Jeigu įmonė be iš nuomininko imamo nuomos mokesčio, jam „perparduotų“ ir komunalines paslaugas, t. y. mokestį už šildymą, elektrą, vandenį ar telefono pokalbius, ir apskaičiuotų 21 proc. dydžio šių paslaugų pardavimo PVM, tai tuomet išnuomotų patalpų eksploatavimo išlaidoms tenkantis pirkimo PVM galėtų būti traukiamas į PVM atskaitą ir įrašomas į PVM deklaracijos 35 laukelį.

Pajamų Kriterijus Mišrios Veiklos Atveju

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, tai „pajamų“ kriterijus. Taikydamas šį kriterijų mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas atskaitomą PVM dalį procentais apskaičiuoja pagal formulę:

per kalendorinius metus gautos (gautinos) pajamos iš vykdomos PVM apmokestinamos veiklos padalijamos iš pajamų iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) per tą patį laikotarpį ir padauginama iš 100 proc.

Pagal šį apskaičiuotą PVM atskaitos procentą mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti apskaičiuojama, kokią dalį kiekvieną kalendorinių metų mokestinį laikotarpį mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

Apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais), neatsižvelgiama į:

• Pajamas iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo.
• Pajamas iš atsitiktinių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo sandorių.
• Pajamas iš atsitiktinių PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo sandorių, nurodytų PVMĮ 28 str.

Subsidijos ir PVM Atskaita

PVM mokėtojai, vykdantys mišrią veiklą, apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie iš bet kokios veiklos gautų pajamų prideda gautų ir panaudotų subsidijų sumą. Subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21-jame VAS „Dotacijos ir subsidijos“.

Prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos nepridedamos:

• Subsidijos, kurios remiantis PVMĮ 15 str. 5 dalimi įtraukiamos į apmokestinamąją vertę.
• Subsidijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su PVM apmokestinama veikla.
• Subsidijos, kurios gaunamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ir / ar techninės pagalbos programas ir projektus.

Pavyzdys

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdanti mišrią veiklą, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį 2017 m. gavo 400 000 Eur lėšų (subsidiją). 2017 m. sausio - gruodžio mėn. iš subsidijos lėšų buvo įsigyta prekių (paslaugų) už 200 000 Eur. Apskaičiuojant pagal faktinius 2017 m. duomenis pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie gautų pajamų nepridedama 200 000 Eur gautos ir 2017 m. panaudotos pagal tarptautinę sutartį gautos subsidijos suma.

Jeigu PVM mokėtojui buvo suteikta teisė mišriai veiklai naudojamo konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo (importo) PVM atskaitą daryti pagal PVM atskaitos procentą, nustatytą pagal kitą kriterijų, negu PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas „pajamų“ kriterijus, tai jis pagal tą patį kriterijų turi paskirstyti ir prekių (paslaugų), skirtų minėtam turtui eksploatuoti, pirkimo (importo) PVM sumas.

Svarbu: Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, apie ilgalaikio materialiojo turto (ar jo dalies) priskyrimą savo individualiai ir / ar kitai ekonominei veiklai vykdyti turi pranešti VMI, užpildydamas Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą ir jos papildomo lapo FR0457P formą.

Išvada

PVM atskaita yra svarbi PVM mokėtojų finansinės veiklos dalis, leidžianti sumažinti mokėtiną PVM sumą. Svarbu žinoti PVM įstatymo reikalavimus ir tinkamai tvarkyti apskaitą, kad būtų galima pasinaudoti teise į PVM atskaitą. Taip pat svarbu atsižvelgti į mišrios veiklos specifiką ir tinkamai paskirstyti PVM sumas.

Ši informacija skelbiama remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis ir teisės aktais, galiojančiais Lietuvos Respublikoje. Rekomenduojama pasikonsultuoti su mokesčių specialistais dėl individualios situacijos.

tags: #vmi #pvm #susigrazinimas #uz #ilgalaiki #turta