Vileišių rūmai: Lietuvos tautinio atgimimo simbolis Vilniuje

Vileišių rūmai - tai ne tik architektūrinis paminklas, bet ir svarbi lietuvių tautinio atgimimo židinys Vilniuje. Šiandien čia įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, o kadaise šie rūmai buvo vieni įspūdingiausių pastatų mieste.

Vileišių rūmų ansamblis

Vileišių rūmų ansamblis užima apie 0,46 ha ir susideda iš:

• Rūmų
• Gyvenamojo namo
• Ūkinio pastato
• Tvoros su vartais

1904-1906 m. ansamblį pastatydino inžinierius, visuomenės ir kultūros veikėjas Petras Vileišis. Projekto autorius - inžinierius Augustas Kleinas, o statybą prižiūrėjo pats Vileišis.

Rūmų architektūra

Rūmai yra dviaukščiai su pusrūsiu ir mansarda, beveik kvadratinio plano. Jie pastatyti iš plytų, o perdangos - gelžbetoninės. Akmenys pamatams buvo atvežti iš Suomijos. Stogą puošia trys kupolai: šoniniai aukštesni su dekoratyviniais bokšteliais, o vidurinis - žemesnis ir paplokščias. Stogas dengtas žvynine skarda, kuri 1956 m. kai kur pakeista lygia cinkuota skarda. Tarp kupolų yra dekoratyvūs metaliniai kaminai. Pagrindinis fasadas orientuotas į Antakalnio gatvę, jo iškyšos šonuose dekoruotos piliastrais su sudėtinio orderio kapiteliais.

Interjeras puošnus, su modernui būdingais elementais. Laiptų turėklai neobarokiniai. Viduje yra 13 olandiškų krosnių, o lubas puošia lipdiniai. Išlikęs sietynas buvo pagamintas iš plieno ir fajanso P. Vileišio metalo dirbinių įmonėje „Vilija“, kaip ir neobarokiniais ornamentais papuošti vartai.

Petras Vileišis - tautinio atgimimo veikėjas

Pasvalio krašto sūnus Petras Vileišis (1851-1926) yra vienas žymiausių XIX a. pabaigos-XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Geležinkelių ir tiltų inžinierius, mecenatas, švietėjas, knygų autorius ir leidėjas, nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras. P. Vileišio veikla išsiskyrė veržlumu, pozityvumu, konkretumu. Suvokdamas, kad ištrūkti iš imperijos gniaužtų nebus paprasta, jis labiau kvietė į praktinius darbus nei politines deklaracijas.

Chrestomatiniais tapę P. Vileišio žodžiai: „Geriausia dabar politika - tai jokios politikos! Ponuliai, dirbkime tik kultūros ir ekonomijos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“

Jam vėrėsi garbingiausios miesto durys, o jo paties durys buvo mielai varstomos miesto elito, kuriam imponavo šis lietuvis ir jo turtai. Inžinierius P. Vileišis tačiau neilsis ant laimėtų laurų; jis sąmoningai apsigyvena Lietuvos sostinėje Vilniuje lietuvių kultūros pionierium.

Sąmoningai stato lietuvių vardo vertus reprezentacijos, savo būstinės rūmus, sąmoningai steigia mechaniškąją dirbtuvę, sąmoningai steigia pirmąją, vos spaudą leidus, lietuviams spaustuvę ir dienraštį.

Į Vilnių P. Vileišis atkeliavo su gausia šeima - tuo metu jau buvo vedęs iš Mogiliovo gubernijos, Oršos apskrities kilusią bajoraitę Eleną Zinaidą (artimųjų vadinamą Alina) Moščinską, turėjo šešis vaikus.

Pirmosios lietuvių dailės parodos

Gyvenamojo namo antrame aukšte 1907 m. sausio 9 d. vyko pirmoji lietuvių dailės paroda, kurią organizavo Antanas Žmuidzinavičius, Petras Rimša, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, atidarymo ceremonijoje kalbėjo Jonas Basanavičius.

Iš viso parodoje dalyvavo 23 dailininkai, 68 liaudies meistrai. Dailės kūrinių buvo 213 (atsiųsta 250), liaudies meno - 235 (atsiųsta apie 400). Ilgai ieškota vietos parodai ir tik vėliau pasirinktas ką tik pastatytų P. Vileišio rūmų pastato prie gatvės antras aukštas (6 kambariai).

Vėlesnė rūmų istorija

Per Pirmąjį pasaulinį karą, Vileišiui išsikėlus į Kaukazą, ir vėliau po Vileišio mirties (1926), ansamblį prižiūrėjo jį paveldėjusi Vileišio duktė Elena Vileišytė-Jaloveckienė. 1931 m. persikeldama į Varšuvą, ji ansamblį pardavė Lietuvių mokslo ir švietimo „Ryto“ draugijoms, 1932 - 1938 m. čia veikė Lietuvių mokslo draugija. Nuo 1941 m. priklausė LSSR Mokslų akademijai. Name veikė spaustuvė, kur buvo spausdinamos „Vilniaus žinios“, 1945 - 1963 m. čia buvo Istorijos institutas, nuo 1963 m. - Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, kuriam priklausė turtingas portretų rinkinys, iš kurių seniausi - Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus ir Adomo Mickevičiaus.

Pastatai 2004-2007 m. restauruoti pagal architektų Aušros ir Antano Gvildžių projektą. Vienas rūmų pastatų po restauracijos virto milžiniška saugykla, kurioje saugoma dešimtys tūkstančių lietuvių liaudies dainų, pasakų, įvairiausių padavimų. Kai kuriai archyvų medžiagai - net keli šimtmečiai.

Vileišių rūmų reikšmė

Vileišių rūmai - pirmoji lietuvių tautinio judėjimo rezidencija Vilniuje, atminties vieta. Šie rūmai tapo svarbiu šimtametės lietuvių kovos už savo kultūrą simboliu, įprasminančiu šių rūmų kūrėjo - gabaus inžinieriaus ir filantropo dvasinį paveldą.

Iki dabar aktualiai skamba P. Vileišio priesakas: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“ O ir pats šviesuolio veiklos pavyzdys neprarado svarbos XXI amžiuje.

Ši lentelė apibendrina svarbiausius faktus apie Vileišių rūmus:

Naudingos nuorodos lankytojams: Su Petro Vileišio rūmų ansambliu ir sukauptais eksponatais galima susipažinti ekskursijos metu, dėl susitikimo laiko būtina susitarti iš anksto. 8 5 261 6254.

tags: #vleisio #rumai #nekilnojamojo #registras