Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt.
Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.
Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas. Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Kodėl svarbu teisingai nustatyti statinio kategoriją?
Tik teisingai nustačius statinio kategoriją galima išsiaiškinti:
- koks projektas turi būti parengtas
- ar turi būti gautas statybos leidimas
- kokie reikalavimai keliami Projekto vadovui, Statybos Techninės priežiūros vadovui, Statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.
Žinoti statinio kategoriją bei suprasti jų skirtumus yra svarbu visiems statybos dalyviams, nuo Užsakovo iki Rangovo:
- UŽSAKOVAS turėtų įsitikinti, kad Projektuotojas, Rangovas, Techninis prižiūrėtojas ir kiti dalyviai yra kompetetingi ir turi teisę vykdyti numatomus darbus.
- PROJEKTUOTOJAS, RANGOVAS turėtų teisingai įsivertinti statybos objektą bei suprasti ar jis turi teisę vykdyti visus numatomus darbus.
Statinių kategorijos
Į statinių skirstymą pagal Kategorijas siūlome žiūrėti šiek tiek plačiau, t.y. atkreipti dėmesį ir į tai, kas nėra laikoma statiniais. Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:
- Objektai, kurie nelaikomi statiniais
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Objektai, kurie nelaikomi statiniais
Statiniais Nelaikomi:
- Kilnojamieji daiktai:
- Statybininkų nameliai
- kiti mobilūs (kilnojami) įrenginiai
- Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K<10
- Nedidelis pėsčiųjų tako apšvietimo stulpas
- Kiti statiniai, kurie nepapuola į nesudėtingų statinių kategoriją ir kurių K<10
- Įstatymuose išskirti atvejai (Elektros energetikos ir Elektroninių ryšių įstatymai)
- priklausiniais
- Elektroninių ryšių įstatymo atvejis - ryšių kabelinės sistemos ir kt.
Aukščiau išvardintais atvejais objektai nelaikomi statiniais ir jiems statybos įstatymas negalioja, o tai savaime reiškia, kad Nereikia statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų Projektų, Statybos leidimų, įmonių ir specialistų atestatų ir kt.
Svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais tokių objektų įrengimui ir eksploatavimui gali būti keliami reikalavimai kituose teisės aktuose.
Pavyzdys visuomeninės paskirties pastato
Nesudėtingi statiniai
Labai dažnai painiojami būtent Nesudėtingi statiniai su Neypatingais statiniais.
Taigi kokie statiniai priskiriami Nesudėtingųjų kategorijai?
Nesudėtingasis statinys - tai:
- Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
- Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.
Neypatingi statiniai
Tesės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie Nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Vadinasi, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi.
Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus.
Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti:
- Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
- Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
- Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
- Konsolės iki 3 m
- Įgilintas iki 7 m.
Ypatingi statiniai
Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.
Viešųjų pirkimų tarnyba primena, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja nauji reikalavimai tiems, kas vykdo viešuosius pirkimus dėl naujos statybos visuomeninės paskirties pastatų projektavimo ir statybos. Nuo šios datos tokiuose pastatuose mažiausiai 50 proc. VPT (Viešųjų pirkimų tarnyba), Šie pokyčiai numatyti Vyriausybės nutarime Nr. Nuo 2028 m. sausio 1 d. šie reikalavimai bus taikomi visiems viešiesiems pirkimams, susijusiems su visų tipų visuomeninės paskirties pastatų projektavimu ir statyba.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymai
Atsakydami į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. 27 d. raštą Nr. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra neteisingas. 1.01.03:2017 redakciją, įsigaliosiančią nuo 2024 m. priede. 1.01.03:2017 redakcijos, įsigaliosiančios nuo 2024 m. lapkričio 1 d. „5.1. sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ redakcija įsigaliosianti nuo š. m. Nutarimo priėmimo metu nebuvo patvirtinta) - t. y. (aiškinamajame rašte).
Įsakymo projektu yra siūloma koreguoti Reglamento 20.2. „20.2. sklype ar teritorijoje numatyti keli galimi žemės naudojimo būdai. teritorijų planavimo dokumentams Įsakymo projekte nėra padarytos. 2024-11-01 tokia sąvoka neegzistuoja. nustatantis daugiau galimybių suplanuotai veiklai vykdyti. vertinamas tas reguliavimas, kuris galiojo šių planų rengimo metu. vyraujančios (t. y. neviršija 49 proc.). negu jam suteikė Detaliojo plano tvirtinimu metu galioję teisės aktai. leidimą statyti tokį statinį. „2. „20. 2. 20. paskirtys). jo dalis naudojama tai paskirčiai. 20.2. naudojimo būdai. vietų patalpos nevertinamos).
Atitinkamai koreguojami projekto 12 p. „12. 20. 20.2. „21. objektais. Dalinai atsižvelgta.( žr. ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. neįrengta pastogė. Reglamente (nuo š. m. paskirtis - kita). gali būti priskirtinos. 1) 6 priede paskirtis 4.4. pastatai - 1 priede 4.4. 2) 6 priede paskirtis 5.1. - 1 priede 5.1. „20. 20.2. sklype ar teritorijoje numatyti keli galimi žemės naudojimo būdai.
tags: #visuomenines #paskirties #pastatas