Sporto salių ir buitinių patalpų higienos normos Lietuvoje

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, o sporto klubai yra populiari vieta užsiimti įvairiomis sporto veiklomis. Tačiau, norint, kad sportas būtų ne tik malonus, bet ir saugus, būtina užtikrinti tinkamą sporto salių higieną ir atitikimą nustatytiems reikalavimams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sporto salių buitinių patalpų reikalavimus, siekiant užtikrinti lankytojų sveikatą ir gerovę.

Taip pat aptariami buitinių patalpų higienos normų reikalavimai, kurie yra svarbūs užtikrinant saugią ir sveiką aplinką įvairiose įstaigose ir organizacijose. Reikalavimai apima apšvietimą, vandens kokybę, triukšmo lygius ir rūkymui skirtas patalpas.

Šiame straipsnyje apžvelgiami esminiai buitinių patalpų higienos normų reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktais. Šios normos skirtos užtikrinti saugią ir sveiką aplinką įvairiose patalpose.

Sporto klubų svarba ir reglamentavimas

Daugėjant sportuojančių žmonių, sporto klubai tampa vis svarbesne vieta aktyviam laisvalaikiui. Sporto klubo paslaugos apibrėžiamos kaip ūkinė komercinė veikla, teikiama uždarose patalpose ar jų komplekse, siūlant atlygintinas paslaugas, skirtas mankštintis ir palaikyti fizinį aktyvumą. Lietuvoje sporto klubų paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Svarbu, kad sporto klubai laikytųsi šios higienos normos reikalavimų.

Informacija vartotojams ir vidaus taisyklės

Sporto klubo paslaugų teikėjas privalo suteikti vartotojams tikslią ir išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos naudojimą, galimą riziką sveikatai ir vidaus tvarkos taisykles. Ši informacija turi būti pateikta prieš įsigyjant paslaugas, o vidaus taisyklės turi būti gerai matomoje vietoje.

Patalpų išdėstymas ir įrengimas

Sporto klube turi būti įrengtos šios patalpos:

• Patalpa pratyboms (užsiėmimams)
• Persirengimo patalpa
• Dušo patalpa
• Tualetas

Persirengimo ir dušo patalpos turi būti išdėstytos taip, kad iš persirengimo patalpos būtų galima patekti tiesiai į dušo patalpą. Persirengimo patalpos gali nebūti, jeigu sporto klubas įrengtas apgyvendinimo, švietimo, asmens sveikatos priežiūros ar kitą veiklą vykdančiame objekte ir paslaugų vartotojui sudarytos sąlygos persirengti objektų patalpose (kambariai, palatos ir pan.), ir šios patalpos yra tame pačiame pastate ar sujungtos šildomais koridoriais, galerijomis, tuneliais ir pan.

Patalpų danga turi būti lygi, neslidi ir tinkama valyti drėgnai.

Švara ir dezinfekcija

Sporto klubo patalpos, įrenginiai ir inventorius turi būti švarūs ir valomi pagal paslaugų teikėjo nustatytą tvarką. Patalpoms, įrangai ir inventoriui valyti skirtos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo instrukcijas. Naudojami biocidai turi būti autorizuoti nustatyta tvarka. Duše, prausykloje ir tualete esantys įrenginiai turi būti valomi ir dezinfekuojami kasdien.

Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai nustatė, kad daugelyje klubų sporto salės, kitos patalpos ir įranga valomi tik vieną kartą per dieną, kai numatyta valyti du kartus. Persirengimo kambarius ir dušus reikia valyti nuolat, o treniruoklius, dviračius, sporto įrankius ir kitką - po kiekvieno užsiėmimo bei pabaigus darbą.

Dvidešimt du iš patikrintų sporto klubų patalpų dezinfekcijai naudoja buitinės paskirties valymo priemones, kurios neužtikrina tinkamos dezinfekcijos. Higienos normoje numatyta persirengimo kambarius, dušus, tualetus, sporto įrangą, inventorių bei įrankius valyti su Lietuvoje registruotais biocidais.

Tokia netvarka kelia kontakto keliu perduodamų ligų grėsmę: yra tikimybė užsikrėsti grybelinėmis, virškinamojo trakto ir net kraujo keliu plintančiomis (hepatitas A, hepatitas B, ŽIV) ligomis.

Pirmosios pagalbos rinkinys ir legioneliozės profilaktika

Paslaugų teikimo vietoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kad, esant poreikiui, būtų galima nedelsiant pasinaudoti. Taip pat svarbu sporto klubuose užtikrinti legioneliozės profilaktikos priemones. Tuo tikslu kas 3 mėnesius karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra turi būti profilaktiškai pakeliama iki ne žemesnės kaip 66°C temperatūros ir išlaikoma ne trumpiau kaip 25 min. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliktas geriamojo vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.

Darbuotojų kompetencija ir leidimas-higienos pasas

Svarbu yra ir sporto klubuose dirbančių darbuotojų kompetencija. KVSC specialistų teigimu, nerimą kelia tai, kad beveik trečdalyje įstaigų dirba treneriai, neturintys specialaus kūno kultūros ir sporto išsilavinimo nei specialios licencijos. Todėl treneriams gali stigti žinių parenkant krūvį lankytojams. Neteisingai sportuojantys žmonės gali pakenkti savo sveikatai.

Pasak specialistų, kai kuriems sporto klubams būtinas remontas, daugelis lankytojus aptarnaujančių darbuotojų dirba nepasitikrinę sveikatos (gali sirgti tuberkulioze ir kita užkrečiama liga ir užkrėsti lankytojus), yra nesimokę, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Be to, daugelyje klubų nei nėra įrengimų eksploatavimo instrukcijų lietuvių kalba, nei informacijos lankytojams, kaip saugiai naudotis įranga ir inventoriumi.

Sporto klubų veiklai būtinas leidimas-higienos pasas, kuris parodo, kad paslaugų teikėjas įrengė patalpas, įsigijo įrenginius ir inventorių, atitinkantį nustatytus sveikatos saugos reikalavimus. Tikrinimų metu nustatyta, kad daugiau nei pusės klubų (15) patalpų tinkamumo sporto veiklai neįvertino visuomenės sveikatos specialistai. Šie klubai neturi leidimų - higienos pasų verstis ūkine komercine veikla. Dėl to asmenims, besirenkantiems sporto klubus, siūloma atkreipti į tai dėmesį.

Oro apykaita ir ventiliacija

Tinkama ventiliacija yra būtina norint užtikrinti gerą oro kokybę sporto salėje. Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis - 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.

Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas. Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą: L=Vpat x Kp (m3/h),čia: Vpat - patalpų tūris, m3; Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val.

Taip pat oro apykaita nustatoma pagal žmonių skaičių patalpoje: L = L1 × NL (m3/h),čia: L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.; NL - žmonių skaičius patalpoje; 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui; 45 m3/val.

Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga. V=L / 3600xF (m/s),čia: L - oro išeiga.

Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus. Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus įėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.

Nauji sporto kompleksai: Kretingos pavyzdys

Kretingos sporto centro Savanorių gatvėje - salių, baseinų, modernių sporto ir poilsio erdvių - statyba, trukusi kelerius metus ir kainavusi per 8 mln. Eur, iš esmės jau užbaigta. Visi lankytojai - sportuoti, pasimėgauti baseinu susiruošę ar stebėti varžybų atvykę žiūrovai - pirmiausiai turės praeiti registracijos patalpą pirmame aukšte.

Baseino erdvė stebina modernumu. Ją sudaro 3 baseinai: pagrindinis 25 m ilgio, 145-185 cm gylio baseinas su sūkurinėmis-masažinėmis srovėmis žemiausioje jo vietoje; taip pat 6x4 m dydžio baseinas vaikams ir sūkurinė (džakuzi) vonia, talpinanti 12 asmenų. Vietoj dviejų saunų baseino patalpose nutarta įrengti sauną ir garinę pirtį. Iš esmės buvo koreguota ir kompiuterizuotai valdoma vandens valymo įranga. Baseinų vandenį valo modernūs įrenginiai statinio rūsyje, kurie valo nuolat cirkuliuojantį vandenį, kuris pereina per aktyvintą stiklą ir ultravioletinę lempą su ozonu. Todėl baseine nesijaus chloro smarvės, o tai labai svarbu žmonėms, turintiems kvėpavimo problemų. Chloro junginiai bus naudojami tik profilaktiškai išvalant baseinus.

Šiuolaikiškai įrengtoje universalioje sporto salėje ant grindų nubraižytos ribos 5 sporto šakų - krepšinio, rankinio, tinklinio, badmintono, salės futbolo - rungtynėms. Įrengtos švieslentės, 9 eilių tribūnos, kuriose - 664 ir 248 vietos žiūrovams. Antrame pastato aukšte patenkama į erdvų 335 kv. m ploto holą, kur iš balkono taip pat galima stebėti vyksmą sporto salėje. Šią erdvę ketinama išnuomoti sporto klubui. Kitapus - konferencijų salė - čia sportininkai galės susiburti, aptarti varžybas, švęsti gimtadienius - ir dar viena mažesnė 200 kv.

Teisės aktai ir higienos normos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir higienos normos reglamentuoja įvairius aspektus, susijusius su buitinių patalpų higiena:

• 2011 m. liepos 29 d. įsakymas Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr.
• Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. Nr.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. (Žin., 2005, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.

Bendrieji reikalavimai

Naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms taikomi specialūs reikalavimai (4 p. - LR SAM 2013 03 21 įsakymo Nr.

Į operacines tiekiamas oras valomas filtrais (įskaitant intensyviosios terapijos ir reanimacijos palatas-sales).

Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje.

Sienos ir grindys turi būti lengvai valomos, atspariomis medžiagomis.

Karšto ir šalto vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus [5.2].

2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. reanimacijos palatas-sales, hemodializės palatas-sales).

(22 p. - LR SAM 2013 03 21 įsakymo Nr.

Apšvietimas

Visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Apšvietimo mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje.

1 lentelė. Minimalios apšvietimo vertės

Rūkomosios patalpos

Ši higienos norma nustato pagrindinius reikalavimus rūkymui skirtoms patalpoms įmonėse, įstaigose, kuriose neuždrausta rūkyti. Ši higienos norma privaloma visiems LR juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems ir eksploatuojentiems įmones, vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

Rūkymui skirtos patalpos įrengiamos atsižvelgiant į rūkančiųjų skaičių. Jos turi būti atskirtos nuo darbo patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys darbuotojai. Į rūkymui skirtas patalpas turi būti tiekiamas nemažesnis kaip 36m3/h šviežio oro kiekis vienam asmeniui pagal projekte numatytą maksimalų lankytojų ir darbuotojų skaičių.

Rūkymui skirtose patalpose turi būti dirbtinis arba natūralus apšvietimas, nedegios peleninės ar urnos nuorūkoms, ugnies gesintuvai ir gaisrinės saugos instrukcijos. Patalpos turi būti valomos ne rečiau kaip vieną kartą per dieną drėgnu būdu. Taip pat tikslinga pateikti vaizdinės informacijos apie rūkymo žalą sveikatai.

Patalpose, kuriose gali būti rūkoma, turi būti paskirtį nurodanti aiškiai matoma informacija.

Buitinės, sanitarinės ir higienos patalpos

Darbo vietose turi būti įrengtos vietos darbuotojams rūkyti taip, kad jie nekenktų darbuotojams, kurie nerūko. Turi būti įrengiamos poilsio patalpos ar vietos. Poilsio patalpose turi būti stalų ir kėdžių su atramomis. Persirengimo patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,35 kv. metro vienam darbuotojui. Turi būti įrengtos persirengimo patalpos ar vietos, priemonių laikymo patalpos ar vietos. Spintelė kiekvienam darbuotojui turi būti užtikrinta. Dušuose turi būti tiekiamas šaltas ir karštas vanduo. Valgymo kambario plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 kv. metrų.

Atnaujinant daugiabučius namus, taip pat atsižvelgiama į bendrojo naudojimo patalpas. Pavyzdžiui: Bendrojo naudojimo patalpose esančių langų keitimas ir (ar) bendrojo naudojimo lauko durų (įėjimo, tambūro, balkonų, rūsio, konteinerinės, šilumos punkto, garažo) keitimas (įskaitant susijusius apdailos darbus). Įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas asmenų su negalia poreikiams (panduso įrengimas). Buto ir (ar) kitų šildomų patalpų lauko durų keitimas, jeigu jos ribojasi su išore. Rūsio perdangos šiltinimas arba bendrojo naudojimo patalpų, buto ir kitos patalpos grindų ant grunto šiltinimas neįrengiant grindų dangos, jeigu daugiabučiame name nėra rūsio patalpų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitas inžinerines sistemas, tokias kaip priešgaisrinė sauga, apsauga nuo žaibo, geriamojo vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, drenažo, taip pat namui priklausančių vietinių įrenginių atnaujinimas, keitimas ar įrengimas.

Rūkimui skirtos patalpos įmonėse

Ši higienos norma nustato pagrindinius rūkymui skirtų patalpų įmonėse, įstaigose, kuriose neuždrausta rūkyti, projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Ši higienos norma privaloma visiems LR juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems ir eksploatuojantiems įmones, vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę. Ši higienos norma netaikoma įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kuriuose draudžiama rūkyti.

Rūkymui skirtos patalpos įrengiamos atsižvelgiant į rūkančių skaičių. Rūkymui skirtos patalpos turi būti atskirtos nuo darbo patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys darbuotojai. Rūkymui skirtos patalpos įrengiamos taip, kad per jas nereikėtų vaikščioti nerūkantiems darbuotojams. Į rūkymui skirtas patalpas turi būti tiekiamas nemažesnis kaip 36 m³/h šviežio oro kiekis vienam asmeniui pagal projekte numatytą maksimalų lankytojų ir darbuotojų skaičių. Rūkymui skirtose patalpose turi būti dirbtinis arba natūralus apšvietimas.

Rūkymui skirtose patalpose turi būti nedegios peleninės ar urnos nuorūkoms, ugnies gesintuvai ir gaisrinės saugos instrukcijos. Rūkymui skirtos patalpos turi būti valomos ne rečiau kaip vieną kartą per dieną drėgnu būdu. Rūkymui skirtose patalpose tikslinga pateikti vaizdinės informacijos apie rūkymo žalą sveikatai. Patalpose, kuriose gali būti rūkoma, turi būti paskirtį nurodanti aiškiai matoma informacija.

Apibendrinant rūkymui skirtų patalpų reikalavimus, galima sudaryti lentelę:

Ergonominiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai

Fizinis darbo krūvis - fizinė įtampa, naudojama atliekant įvairių veiklos rūšių darbus. Psichosocialinės rizikos veiksniai tiriami taikant Lietuvos Respublikos teisės aktų kompetentingų tarptautinių organizacijų nustatytas arba įstaigoje įdiegtas psichosocialinių veiksnių tyrimo metodikas.

tags: #virs #buitiniu #patalpu #higienos #norma