Virginijus Valčiukas yra advokatas, kurio veikla apima ir nekilnojamojo turto sektorių. Jo patirtis apima įvairius aspektus, susijusius su įmonių įsigijimu ir galimais finansiniais įsipareigojimais.
Advokatų kontoros „Baranauskas ir Valčiukas Hansa Law Offices“ advokato Vido Vilko teigimu, atvejai, kai įsigijus įmonę vėliau paaiškėja, kad ji turi nuslėptų finansinių įsipareigojimų, nėra reti. Tokia rizika egzistuoja įsigyjant įmonę, nes vėliau gali paaiškėti netikėtų įsipareigojimų.
Advokatų kontora Kaune
Finansiniai įsipareigojimai įsigyjant įmonę
Virginijus Rimkūnas, UAB „Cosma Invest“ valdybos narys, pasakoja apie situaciją, kai po trejų metų paaiškėjo, kad likus keliems mėnesiams iki įmonės pardavimo „Sl Invest“ nusipirko automobilį ir likus mėnesiui iki įmonės pardavimo sutarties pasirašymo sudarė lizingo sutartį dėl prabangaus, apie 300.000 Lt kainuojančio automobilio „Porshe Cayenne“ lizingo.
Pasak jo, pradėjus aiškintis sužinota, kad buvę akcininkai už grynuosius - 296.000 Lt - įsigijo prabangų visureigį. Vėliau pardavė tą automobilį „DnB NORD LB lizingui“. Dar po kelių mėnesių, įregistravus naują įmonę „SL Realty“ (jos vadovas ir akcininkas tas pats p. Lynda), buvo sudaryta kita sutartis dėl „Porshe Cayenne“ lizingo su „DnB NORD lizingu“.
„Tik tuomet sužinojome, kad automobilis vogtas ir yra priimtas sprendimas jį grąžinti vienai Norvegijos draudimo bendrovei. Pasak „Cosma Invest“ atstovaujančios advokatės Aušros Bračiulienės, nors perkant įmonės akcijas įmonės balanse automobilio nebuvo, „Cosma Invest“ tapo „Sl Invest“ teisių perėmėja. Tačiau akcijų pirkimo pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad ankstesni įmonės akcininkai atsakingi už finansinius įsipareigojimus ir skolas.“
„Laukia nauja byla, buvusiems 12 akcininkų bus pateiktas ieškinys“, - neabejoja p. Bet tam, kad galėtų patraukti atsakomybėn ankstesnius įmonės akcininkus, šiemet gegužę „Cosma Invest“ su lizingo bendrove pasirašė taikos sutartį ir su ja atsiskaitė.
Kad įsigyjant įmonę visuomet yra rizikuojama, jog vėliau gali paaiškėti netikėtų įsipareigojimų, antrina ir Marius Matonis, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris. Nuo tokios rizikos, anot jo, paprastai saugomasi atliekant įmonės teisinį, finansinį, mokestinį ir kitokį patikrinimą.
Tačiau, pasak p. Matonio, visuomet kyla klausimas, ar pardavėjas bus realiai pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus. Be to, kartais įmonės trūkumai gali išaiškėti ir praėjus nemažai laiko po sandorio. Todėl vertėtų 24 mėn. po sandorio pardavėjo įsipareigojimus užtikrinti, pavyzdžiui, atidedant dalies pirkimo kainos mokėjimą, deponuojant lėšas specialioje sąskaitoje, pateikiant banko ar kitų asmenų garantijas, įkeičiant turtą.
Po graudžių ankstesnių metų pamokų dabar jau pirkimo-pardavimo sutartyje paprastai įtvirtinama, kad visos vėliau paaiškėjusios skolos ar mokestinės prievolės valstybei tenka pardavėjui. Tačiau akcijų pirkimo pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad ankstesni įmonės akcininkai atsakingi už finansinius įsipareigojimus ir skolas.
Pirkimo-pardavimo sutartis
Rizikos mažinimas
Riziką galima sumažinti akcijų pirkimo sutartimi, kurioje išsamiai aprašoma įmonės būklė, įsipareigojimai, turtas, veiklos rezultatas, sutartys ir pan.
Bet ir pats išsamiausias tikrinimas turi esminį trūkumą, nes daugiausia jis būna paremtas ta informacija, kurią pateikė pardavėjas.
Pagrindiniai rizikos mažinimo būdai:
- Atlikti išsamų teisinį, finansinį ir mokestinį patikrinimą.
- Įtraukti į akcijų pirkimo sutartį išsamų įmonės būklės aprašymą.
- Užtikrinti pardavėjo įsipareigojimus po sandorio (pvz., atidėti dalies pirkimo kainos mokėjimą).
Būsto pirkėjo klaidos, kurių reikia vengti
tags: #virginijus #valciukas #nekilnojamasis #turtas