Šiame straipsnyje aptariamas turto ir pajamų deklaravimo procesas Lietuvoje, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nuostatas ir teisės aktus. Nagrinėjama, kaip veikia deklaravimo sistema, kokie yra jos trūkumai ir privalumai, bei kaip ji gali būti patobulinta kovojant su korupcija ir užtikrinant teisingą mokesčių mokėjimą.
Teisinis pagrindas ir reglamentavimas
2005 m. kovo 22 d. Nr. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110.
Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka PMĮ, GPMĮ, MAĮ, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvokas.
Ataskaita yra metinės pelno mokesčio deklaracijos priedas. Tinkamai užpildytą ataskaitą kartu su metine pelno mokesčio deklaracija tiek Lietuvos vienetas, tiek užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę (toliau - vienetas) nuo 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio turi pateikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui (toliau - AVMI) pagal įregistravimo mokesčių mokėtoju vietą. Vienetai gali ataskaitą pateikti ir už 2004 metų mokestinį laikotarpį.
Ataskaita turi būti pateikta vadovaujantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135.
Vienetas AVMI turi pateikti tinkamai užpildytą VMI prie FM nustatytos formos spaustuviniu būdu pagamintą arba VMI prie FM interneto svetainėje (www.vmi.lt) skelbiamą ataskaitą bei jos papildomą lapą, arba VMI prie FM nustatyta tvarka ataskaitą pateikti elektroniniu būdu, kaip tai nustatyta įsakyme Nr.
Užpildytą ataskaitą turi pasirašyti ją pateikusio vieneto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Jei vienetas yra neribotos civilinės atsakomybės ir neturi vyr. buhalterio (buhalterio), užpildytą ataskaitą turi pasirašyti vieneto savininkas. Jei vienetas neturi vyr. buhalterio (buhalterio) ir pagal sutartį jam apskaitos paslaugas teikia bei ataskaitas rengia kitas vienetas, tai ataskaitas vietoj vyr. buhalterio (buhalterio) pasirašo to kito vieneto vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Ataskaitos pildymo instrukcijos
Ataskaitos 1 laukelyje turi būti įrašomas vieneto mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas).
7 eilutės laukelyje „Pirminė“ arba „Patikslinta“ „X“ ženklas turi būti įrašomas atsižvelgiant į tai, kokia ataskaita (pirminė ar patikslinta) teikiama.
Laukelį „Arba kitas mokestinis laikotarpis“ turi užpildyti tie vienetai, kuriems pagal PMĮ 6 straipsnį nustatytas kitas (ne kalendorinių metų) mokestinis laikotarpis.
9 laukelyje turi būti nurodomas ataskaitos papildomų lapų FR0528P formos skaičius.
10 laukelyje - vieneto identifikacinis numeris (kodas) arba fizinio asmens kodas. Jeigu pateikiami duomenys apie užsienio asmenį, šiame laukelyje turi būti įrašomas užsienio asmens teisinio įregistravimo savo valstybėje kodas arba atitinkamas fiziniam asmeniui savo valstybėje suteiktas asmens kodas ar kitas identifikacinis numeris. Jeigu pateikiami duomenys apie asmenį be pilietybės ar užsienio valstybės pilietį, kuriam asmens kodas nesuteiktas, šiame laukelyje nepaliekant tarpelio turi būti įrašomi jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento serija ir numeris.
11 laukelyje - vieneto pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė.
12 laukelyje - vieneto buveinės adresas arba fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu pateikiami duomenys apie užsienio vienetą, šiame laukelyje turi būti įrašomas jo buveinės adresas užsienio valstybėje.
Duomenys apie sandorius su asocijuotais asmenimis
13 laukelyje - ilgalaikio materialiojo turto pardavimas (perleidimas) asocijuotam asmeniui. 13 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų suma (litais), kurią vienetas gavo už ilgalaikio materialiojo turto pardavimą (perleidimą) asocijuotam asmeniui. 13 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma tokio perleisto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina, kuri neįtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (litais). 13 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (perleidimo) sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius.
14 laukelyje - ilgalaikio nematerialiojo turto pardavimas (perleidimas) asocijuotam asmeniui. 14 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų suma (litais), kurią vienetas gavo už ilgalaikio nematerialiojo turto pardavimą (perleidimą) asocijuotam asmeniui. 14 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma tokio perleisto ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo kaina, kuri neįtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (litais). 14 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas ilgalaikio nematerialiojo turto pardavimo (perleidimo) sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius.
15 laukelyje - atsargų (prekių) ir/ar produkcijos pardavimas (perleidimas) asocijuotam asmeniui. 15 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų suma (litais), kurią vienetas gavo už atsargų (prekių) ir/ar produkcijos pardavimą (perleidimą) asocijuotam asmeniui. 15 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma sąnaudų suma (litais), kurią vienetas patyrė įsigydamas minėtas atsargas (prekes), ar/ir produkcijos savikainos suma (litais). 15 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas atsargų (prekių) pardavimo (perleidimo) sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius.
16 laukelyje - turto lizingo palūkanos, gautos iš asocijuoto asmens. 16 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų - palūkanų suma litais, kurią vienetas gavo lizingu perleisdamas turtą asocijuotam asmeniui. 16 laukelio eilutė „Sąnaudos“ neturi būti pildoma. 16 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi įrašyti per mokestinį laikotarpį sudarytų lizingo sandorių, kuriais turtas buvo perleistas asocijuotam asmeniui, skaičių.
17 laukelyje - asocijuotam asmeniui suteiktos paslaugos. 17 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų suma (litais), kurią vienetas gavo už paslaugų suteikimą asocijuotam asmeniui. 17 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma sąnaudų suma (litais), kurią vienetas patyrė suteikdamas paslaugas asocijuotam asmeniui. 17 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas atliktų paslaugų sandorių ir/ar įvykdytų ūkinių operacijų skaičius.
18 laukelyje - vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių pardavimas (perleidimas) asocijuotam asmeniui. 18 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų suma (litais), kurią vienetas gavo už vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių pardavimą (perleidimą) asocijuotam asmeniui. 18 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma sąnaudų suma litais, kurias vienetas patyrė įsigydamas minėtus vertybinius popierius ar išvestines finansines priemones. 18 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas bendras vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių pardavimo (perleidimo) sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius.
19 laukelyje - turto nuoma asocijuotam asmeniui. 19 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų (turto nuomos mokesčio) suma (litais), kurią vienetas gavo sudaręs turto nuomos sandorius su asocijuotu asmeniu. 19 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma sąnaudų suma (litais), kurią vienetas patyrė įsigydamas šį asocijuotam asmeniui nuomojamą turtą. 19 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas turto nuomos sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius.
20 laukelyje - kiti pardavimo (perleidimo) sandoriai ir/ar ūkinės operacijos su asocijuotu asmeniu. 20 laukelio eilutėje „Pajamos“ turi būti įrašoma pajamų suma (litais), kurią vienetas gavo sudaręs kitos rūšies nei ataskaitos 13-19 laukeliuose nurodytus pardavimo (perleidimo) asocijuotam asmeniui sandorius ir/ar ūkines operacijas. 20 laukelio eilutėje „Sąnaudos“ turi būti įrašoma sąnaudų suma (litais), kurią vienetas patyrė dėl tokių kitos rūšies sandorių. 20 laukelio eilutėje „Sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius“ turi būti nurodytas kitų pardavimo (perleidimo) sandorių ir/ar ūkinių operacijų skaičius.
21 laukelyje - ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas iš asocijuoto asmens.
22 laukelyje - ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas iš asocijuoto asmens.
23 laukelyje - atsargų (prekių) įsigijimas iš asocijuoto asmens.
24 laukelyje - vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių įsigijimas iš asocijuoto asmens.
25 laukelyje - asocijuoto asmens suteiktos paslaugos.
26 laukelyje - asocijuotam asmeniui mokamų už turto lizingą palūkanų suma.
27 laukelyje - už asocijuoto asmens suteiktą teisę naudotis atitinkamu turtu mokėtinų išmokų suma.
28 laukelyje - kiti sandoriai ir/ar ūkinės operacijos.
Paskolos ir garantijos
29 laukelyje - asocijuoto asmens suteiktos paskolos.
30 laukelyje - asocijuotam asmeniui grąžintos paskolos.
31 laukelyje - asocijuotam asmeniui suteiktos paskolos.
32 laukelyje - asocijuoto asmens grąžintos paskolos.
33 laukelyje - asocijuotam asmeniui suteiktų garantijų ar kitų priemonių dėl jo prievolių suma.
34 laukelyje - asocijuoto asmens suteiktų garantijų ar kitų priemonių dėl vieneto prievolių suma.
Kiekvieno ataskaitos papildomo lapo FR0528P formos 13-34 laukeliuose turi būti įrašyti duomenys apie sandorius ir/ar ūkines operacijas su asocijuotu asmeniu.
Ataskaitos, užpildytos nesilaikant šių taisyklių 8 ir 9 punktuose nurodytų reikalavimų, turi būti pateiktos vadovaujantis įsakymu Nr.
Ar Lietuvoje efektyvus turto ir pajamų deklaravimas?
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkė Violeta Latvienė paaiškino, kad, vadovaujantis Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatomis, patys gyventojai pasirenka, kurią ankstesniais metais įsigyto turto vertę įrašyti į deklaraciją. Galima nurodyti deklaruojamo turto vertę, įrašytą jo inventorinėje byloje, arba pakoreguoti vertę atsižvelgus į nusidėvėjimą, arba perskaičiuoti ją pagal galiojančias vidutines rinkos kainas. Be to, yra sumuojamas turimas ir naujai įsigytas turtas. Už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą atsako pats deklaruojantysis. Viešai paskelbtose politikų deklaracijose yra pateikti tokie duomenys, kuriuos pateikė patys deklaruotojai. Mokesčių inspekcija jų nekeitė, nekoregavo.
Kita vertus, deklaracijų išrašų duomenys, kurie pagal įstatymą yra vieši, neatspindi visų gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje nurodytų duomenų. Norint padaryti teisingą išvadą apie konkretaus deklaruotojo pajamas bei išlaidas, būtina įvertinti ne tik visus deklaracijos duomenis, bet ir prie jos pridėtus susijusius dokumentus. Apie gyventojo pajamų, turto pokyčius ir išlaidų lyginamąjį svorį pajamose gali spręsti tik reikalingais duomenimis disponuojantis mokesčių inspekcijos darbuotojas. Pajamų ir turto deklaracija, o juo labiau ,,Valstybės žinių” specialiame priede skelbiamo išrašo duomenys nėra gyventojo turto, pajamų ir išlaidų ataskaita (balansas). Neturint visų reikalingų duomenų, teisingų išvadų ir juolab vertinimų apie konkretaus deklaruotojo pajamas bei išlaidas, turto vertės pokyčius padaryti neįmanoma.
Mokesčių planavimas
Mokesčių planavimas identifikuojamas kaip finansinio planavimo sudėtinė dalis. Tai pasirinkimas tarp kelių galimų variantų (schemų) paskirstant aktyvus, siekiant pasiekti galimai žemiausią mokestinių įsipareigojimų dydį. Mokesčių planavimo efektyvumą visuomet reikia palyginti su išlaidomis, kurios patiriamos jį įgyvendinant. Jis turi atitikti mokesčių mokėtojo strateginius ir komercinius prioritetus.
Mokesčių mokėtojo teisė veikti siekiant teisėtai mažinti savo mokestinius įsipareigojimus yra pagrįsta visų teisės subjektų teise ginti savo įstatymais saugomą nuosavybės teisę visais įstatymais nedraudžiamais būdais. Savininkas gali savo nuožiūra daryti bet kokius veiksmus su savo nuosavybe, jei tokie jo veiksmai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Mokesčių planavimas daugelyje pasaulio valstybių (JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kt.) yra laikomas teisėta, skatintina, pozityviai vertinama, sektina veikla. Tačiau svarbu atskirti mokesčių planavimą nuo mokesčių vengimo būdais. Mokesčių vengimas yra nelegali, priešinga teisei veika (neveikimas), pvz., fizinis asmuo slepia savo pajamas, gautas iš prekių pardavimų, nedeklaruoja gautų arbatpinigių ir pan.
Mokesčių planavimo procesas yra bendras buhalterio, teisininko ir vadybininko darbas. Buhalteris analizuoja įmonės ūkines operacijas ir registruoja jas vadovaujantis mokesčių įstatymų normomis, buhalterinės ir finansinės apskaitos taisyklėmis. Teisininkas analizuoja įmonės sudaromus sandorius iš teisės pozicijų, padeda buhalteriui iš anksto pagrįsti sandorio motyvaciją ir įvykdomumą.
Mokesčių planavimo klasifikacija
Mokesčių planavimas, pasirenkant įvairius kriterijus, gali būti klasifikuojamas į keletą rūšių:
- Priklausomai nuo jo trukmės, apimties ir tikslų, gali būti skiriamas į nuolatinį ir strateginį.
- Pagal teritorinį požymį: vietinis ir tarptautinis.
- Pagal veiklos sferą: gamybinis, investicinis, realizacinis.
Organizacinės struktūros pasirinkimas turi įtakos pelno panaudojimo tvarkai ir galimybei gauti mokestines nuolaidas. Mokestinis režimas yra nustatomas pagal statistinius rodiklius. Pirminės įmonės veiklos kryptys yra įvardijamos steigimo dokumentuose.
Mokestinių lengvatų suteikimas - tai viena iš valstybės naudojamų priemonių stimuliuoti tam tikras veiklos sritis ir ekonomikos sferas, kurios yra svarbios valstybei dėl jų socialinės, ekonominės, mokslinio progreso ar pan. Kaip maksimaliai pasinaudoti įstatymo suteiktomis mokestinėmis lengvatomis? Kartais tereikia tinkamo veiklos įvardijimo, konkretizavimo, kartais tiesiog lingvistinio pritempimo prie tam tikrų kriterijų ar reikalavimų ir įmonė, nekeisdama savo ūkinės veiklos pobūdžio nei apimties, gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis bei taip teisėtu būdu sumažinti savo mokestinę naštą.
Mokesčių planavimas gali būti vykdomas ne tik vienos valstybės teritorijoje. Tarptautinis mokesčių planavimas - tai mokesčių mokėtojui mokestinės naštos varianto paieška.
Ofšorinės zonos - tai teritorijos su ypatingu valstybiniu teisiniu ar ekonominiu statusu. Šių jurisdikcijų valdžios institucijos skatina ofšorinių paslaugų sektoriaus vystymąsi ir tobulėjimą, siekdamos pritraukti užsienio kapitalą, padidinti gyventojų užimtumą ir pagyvinti verslą.
Ofšorinėse zonose gali būti sumažinti mokesčiai pasirenkant optimalų pajamų pervedimo būdą. Ofšorinėje įmonėje gali būti numatytas įvairių tarpinių struktūrų įkūrimas įvairiose jurisdikcijose. Svarbu pasinaudoti jurisdikcijomis, kuriose galioja tarptautiniai susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Tokiu būdu, mokesčių planuotojas turi išnagrinėti visas įmanomas alternatyvas.
Holdinginės įmonės steigiamos siekiant valdyti akcijas naudojant verslo struktūras, kurios leidžia žymiai sumažinti arba visiškai panaikinti dividendų ar kapitalo prieaugio mokestį, be to, daugeliu atvejų taip pat nuslepia tikrąjį savininką. Pagrindinė holdinginės įmonės paskirtis - nuslėpti tikrąjį savininką. Tačiau pastaruoju metu, ypač pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos administravimo srityje, yra reikalaujama atskleisti beneficiantus (angl. beneficiary owner ), t.y. tikrąjį savininką.
Paprastai pirmoji yra antrosios akcijų savininkė. Taip galima išvengti ar žymiai sumažinus apmokestinimą.
„Ekonomika šiandien“ | Biudžeto planavimas – prioritetai ar pinigų dalybos?
tags: #violeta #latviene #turto #deklaracija