Vilkija - miestelis, seniau vadintas Vilkai. Anksčiau jis buvęs karališkuoju, dabar - bendruomeninis. Miestelis yra prie Nemuno upės ir prie pašto kelio, einančio iš Raseinių į Kauną, o taip pat prie kelio, einančio panemuniais ir pasieniu į Jurbarką.

Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia
Miestelis nemažas, prekybinis, jame vyksta jomarkai. Išsidėstęs jis dalinai ant kalno, dalinai nuostabaus grožio lygumoje. Užstatytas trobesiais. Jame yra 200 įvairios paskirties statinių. Kai kurie jų atrodo labai gerai suręsti, bet visi - mediniai.Lietuviai - dirba žemę, tuo tarpu žydai - užsiima prekyba. Miestelio centre esančiame turguje prekyba vyksta pirmadieniais, o jomarkai - vienadieniai - 5 kartus metuose: per šv.Juozapą, šv. Jurgį, šv.Trejybės dieną, per šv. Oną ir šv. Mato dieną.
Laikoma, kad Vilkijos miestelį įkūrė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. 1529 metasi Vilkija jau skaitėsi miestu, vadinosi karališkuoju ir turėjo paskirtą karinį mokestį - 5 kapas lietuviškų grašių. Įkūrus jį iš valsčių, seniūnijų ir pavieto, Vilkija tapo to paties pavadinimo pavieto pagrindiniu miestu. Valdant Stanislovui Augustui miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Vilkijos valsčius, pirmiau buvęs karališkuoju, vėliau performuotas į seniūniją, mokėjo iždui ketvirtines - 3,028 lenkiškų zlotų.
Apie 1520-uosius Žygimantas I-asis šią seniūniją suteikė Aleksandrui Chodkevičiui - Žemaičių seniūnui, Jono Chodkevičiaus sūnui. Po Chodkevičiaus Vilkijos seniūnija atiteko Povilui Pacui - Vitebsko kaštelionui. Po Paco Vilkiją iki gyvos galvos valdė Aleksandras Palubinskis. Po Palubinskio Vilkija vėl atiteko Pacui, ir galiausiai - Karpiams, iš kurių paskutinysis - seniūnas Steponas Karpis -1755 metais pastatė koplyčią Paštuvos kapinėse. Galiausiai, kai po elekcinio seimo 1755 m. buvo drąskomi Žečpospolitos žemės turtai, Antanas Zabiela, Didysis etmonas, Kauno pavieto maršalka, palikimo gavo Vilkijos seniūniją.
Po Antano Zabielos mirties Vilkijos valdos atiteko jo sūnui Juozui. Valdant Rusijai, Rusijos caras Povilas I-sis Vilkijos žemes kartu su Pernarava, Juodžiais ir šiandieniniu Raudondvariu atidavė Henrikui, Juozapo Zabielos sūnui, mainais už Telšių miestą. Iš kunigaikščio Henriko Zabielos Vilkiją ir kitas žemes įsigijo kunigaikštis Mykolas Tiškevičius, po kurio mirties žemės turtas paveldėjimo teise atiteko Benediktui Tiškevičiui, o vėliau - Benedikto Tiškevičiaus turto paveldėtojams.
Vilkijos dvaras išsidėstęs tuoj pat už miestelio.
Vilkijos Bažnyčia: Istorija ir Dabartis
Pirmoji koplyčia Vilkijoje buvo pastatyta apie 1510 metus Karaliaus Žygimanto I-ojo įsakymu. Statybas vykdė Vilkijos dvaras, vyskupaujant Martynui III-jam. Ši koplyčia buvo Veliuonos klebono žinioje iki 1542 metų. Kuomet aplink Vilkiją smarkiai išaugo katalikų skaičius, Žemaičių Vyskupui, kuris apsiėmė steigti Vilkijos parapiją - Vaclovui Viežbickiui prašant, Karalius Žygimantas I-asis savo 1542 metais išduota privilegija, paskyrė Vilkijos bažnytėlei tris tuščius sklypus pačiame Vilkijos miestelyje, ir visą Ariogalos gatvę, o taip pat du kaimus: 15 valakų turinčius Šūdžius ir 20 valakų turinčią Padauguvą. Be to jis paskyrė dar dvi pievas: Gielkie ir Bala.
Po karaliaus fundacijos parapija buvo įsteigta nedelsiant, ir pirmasis čia paskirtas klebonas - Tadeušas, pastatė čia naują bažnyčią. Nelaimingo reformatorių siautėjimo metu, Vilkijos bažnyčia kurį laiką buvo uždaryta. Kai Melchioro Giedraičio vyskupavimo laikais buvo sugrįžta prie senosios tvarkos, stropusis Karalius Steponas (Batoras) 1588 metais išdavė mandatą, kuriuo buvo įsakyta sugrąžinti visoms bažnyčioms nusavintą jų turtą, nepriklausomai nuo to, kas po nusavinimo tą turtą valdė.
Tada ir Vilkijos bažnyčia gavo naują kleboną. Tačiau Žygimanto I-ojo fundacija suteiktų turtų bažnyčiai niekas negražino. Tik naujasis Vilkijos seniūnas (seniūnavęs po Paco) Aleksandras Palubinskis Karaliaus Stepono leidimu, kai klebonas jau nebeturėjo lėšų išsilaikyti, grąžino tris Dykvietes - tres terras desertas - pavadintas vienu bendru pvadinimu - Piktakiemiai ir turinčias iš viso 15 valakų žemės.
1601 03 08 tas pats seniūnas Aleksandras Palubinskis ir jo sutuoktinė Ona Alimanaitė Palubinskienė Karaliaus Žygimanto III-jo leidimu padovanojo bažnyčiai 11 valakų žemės ir grąžino anksčiau bažnyčiai karaliaus funduotą Ariogalos gatvę su visomis joje esančiomis karčiamomis ir toje gatvėje gyvenančiais miestiečiais. Toks naujas žemių suteikimas buvo įregistruotas Žemaičių Kunigaikštystės Zemstvoje 1605 06 23.
1613 metais, vyskupaujant Pacui, Vilkijos bažnyčios klebonu buvo paskirtas kun. Martynas Gogileckis. 1646 metais čia pradėjo klebonauti vietinis klebonas - Stanislovas Burba. Apie 1700-uosius metus Vilkijos klebonu tapo Kazimieras Šernauskas. Šis klebonas gerai išmanė reikalą ir buvo ypatingai naudingas bažnyčiai, ką sėkmingai įrodė darbo eigoje. Jis, išduotu karalius Augusto II-ojo Saso 1700 07 11 mandatu, grąžino Vilkijos bažnyčiai visą anksčiau karaliaus Žygimanto I-ojo paskirtą bei vėliau seniūno Palubinsko padidintą fundaciją.
Šių dienų bažnyčia yra pastatyta 1751 metais vietinio klebono kun. B(o)(e)rkos pastangomis ir parapijiečių lėšomis. Bažnyčia pavadinta Šv. Jurgio vardu. Šitaip išpuošta bažnyčia 1892 metais miestelyje vykusio gaisro metu sudegė.
Brolija - Šv.Onos su kvartalinėmi mišiomis, celebruojamomis sekmadienį, po kiekvieno metų ketvirčio. Ši brolija yra pamintėta 1689 metais, ryšium su tuo, kad vienas Vilkijos gyventojas - Stanislovas Rim - kažkelintais metais paskyrė šiai brolijai 200 lenkiškų zlotų.
Čia vyksta sekančios iškilmės: Kristaus brangiausio kraujo Švč. Panelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Šv. Jokimo Šv. Juozapo Mataušo
Kalvarija, arba Kryžiaus kelias - pradėtas tik 1874 metais, ir vyksta su stacijomis antrą Liepos mėnesio sekmadienį.
Klebonija - sena, bet vis dar pakankamai gera. Šalia jos yra sodas. Ekonominis palivarkas - atskiras. Tokia klebonija priskiriamam III-iai klasei. Žemės turtai labai geri. Pievos, esančios prie Nemuno - išskirtinės. Kažkada klebonija turėjo 50 valakų žemės, kuriuos fundavo karaliai Žygimantai; turėjo juridiką ir propionacijos teisę; turėjo prieigas prie seniūnijos miško ir prieigas prie Nemuno.
Parapija - didelė ir skaitlinga, prie bažnyčios prisirišusi, moraliniu požiūriu - uoli ir pavyzdinė. Didesnė pusė gyventojų prisilaiko blaivybės. Jau yra žymus kiekis skaitančių knygas, ir kasmet tas skaičius vis auga. Vertinant gyventojų materialinį lygį - žmonės laikosi neblogai - čia yra nemažai gan turtingų žmonių. Arkliais tempiami vežimai, pakinktai, žemės dirbimo būdas čia daugiau prūsiško stiliaus; brikelės ir dvikinkės šlajos, vieno arklio rogių, kaip kad yra Lietuvoje - labai mažai.
Papročiai ir įpročiai turi individualių bruožų. Gyventojai kalba lietuvių kalba, tačiau su būdingu panemunių gyventojams tarimu. Žmonės yra gan mieli i taikūs. Parapijos teritorija kalnuota, tačiau didelių kalnų nėra. Žemės rūšis - išskirtinė - beveik visur priemolis - duoda gerą javų derlių.
Miško dar yra pakankamai - pagrindinis masyvas - kunigaikščio Tiškevičiaus Vilkiškės (Wilkiszki) ir Karalgiris - t.y. karališkasis, Poviatuvka (Powiatowką) vadinamas, turintis keliasdešimt valakų. Prie jo, pagal karaliaus išduotą privilegiją, prieigą turėjo viso Vilkijos pavieto bajorija.
Durpių išteklių iki šiol dar neatrasta. Ežero čia nėra jokio. Pagrindinė upė - Nemunas. Upeliai ir upeliukai : Vejona, Alkupis, Stūnia, Kvirblis, Akmeninė, Karkla, Medinka, Kroklis, Paliknis, Vilkupis, Lopukis, Ringuvka. Pelkės, kiek didesnės, yra tarp bajorkaimių Pabaliai ir Užbaliai, kažkada Balos vadinti.
Vilkijos bažnyčia anksčiau turėjo už Nemuno esančią Panemunių filiją ir Raudondvario kapetaniją. Šiandien ji turi tik vieną koplyčią Paštuvos parapijos kapinėse. Ši koplyčia yra nedidelė, medinė ir stovi netoli kunigaikščio Tiškevičiaus palivarko.
Šiandien Paštuva, kažkada Postuva vadinta, turi koplyčią, kurią 1755 metais pastatė Vilkijos seniūnas Steponas Karpis. Koplyčia pavadinta Šv.Barboros vardu, kurios vardo iškilmės kažkada čia buvo švenčiamos. Tai ir yra pagrindinės parapijos kapinės. Postuva dėl Lietuvos istorijos nežinojimo buvo pervadinta į Paštuvą.
Kryžiuočių laikais tai buvo milžiniškas valsčius, Postuvos pavieto vardu gan gerai žinomas Žemaičių istorijoje. Valsčius, kurį kryžiuočiai dešimtis kartų puldinėjo pusantro šimto metų bėgyje, plėšė, naikino ir degino, o paimtus į nelaisvę žmones, kaip gyvulius - dalį nužudydavo, dalį į Prūsiją išsivarydavo.
Senovės Palikimas
Šiandieninės Vilkijos apylinkės kryžiuočių laikais per mylią aplinkui nuo jų Postuvos pavietu vadintos, ir tuo Postuvos vardu pagoniškojoje Žemaitijoje tiek religiniu, tiek politiniu požiūriu yra pakankamai garsios. Dėl to turime nemažai faktų Lietuvos istorijoje užrašytų.
Netoli, apie pusantros mylios nuo čia (Vilkijos), Bisene, arba dabartiniame Seredžiuje, Dubysos saloje, buvo pagrindinė šventykla. Ji 1280 metais buvo perkelta iš Prūsijos. Į ją kryžiuočiai, tikėdamiesi milžiniškus lobius rasti, intensyviai veržėsi begales kartų, kol pagaliau 1294 metais apgaulės būdu ją užgrobė ir sunaikino.
Visi aplinkiniai Paštuvos pavieto miškeliai Ir upeliai buvo paskirti įvairiems dievams. Tikriausiai nemažai juose buvo pašventintų vietų ir pagoniškų altorių, ant kurių, priklausomai nuo dievybės, buvo deginama amžinoji ugnis ar aukojamos aukos. Apie tas vietas, vadintas tai Aukalnis, tai Alkalnis, tai Aukas - šiandien net padavimo nėra išlikę, vos viena vietovė, vadinama Alkupis savo vardą išlaikė, visa kitą kryžiuočiai, mūsų priešai, naikintojai visko, o vėliau patys krikščionys, norėdami pagonybę iki paskutinės raidės iš žmonių atminties išvalyti, sunaikino.
Nustatyti, kur stovėjo Žemaitiškos pilys, kurių čia buvo daugybė, ir kurios buvo skirtos savos žemės ir tėvų tikėjimo dievams nuo kryžiuočių apginti, šiandien yra sunku. Nebent pavyktų nustatyti tik keletą vietovių, kuriose kažkada stovėjo gynybinės pilaitės.
Pilis, vadinta Vilkai, stovėjo netoli šiandieninio miestelio Vilkija. Ji pakankamai ilgai atremdavo kryžiuočių žygius, bet kai ją 1388 metais kryžiuočiai apsupo, per maža pilies įgula, negalėdama atremti priešo puolimo, pati padegė pilį ir naktį pasitraukė į miškus. Kryžiuočiai tuoj pat ją iki pamatų sugriovė. Panašu, kad jau sekančiais metais žemaičiai šią pilį atstatė ir aprūpino pakankama įgula.
Vienok, 1391 metais po nedidelio pilies įgulos pasipriešinimo kryžiuočiams ir kartu su jais žygiavusiam užimti Vilniaus Vytauti, pilis buvo pastariesiems atiduota. O 1400 metais šią pilaitę, tam, kad ji neatitektų sukilusiems žemaičiams, kryžiuočiai patys sunaikino, ir daugiau niekas jos neatstatinėjo.
1384 Jogaila su Skirgaila šiandieninės Vilkijos laukuose sumušė Ragainės komtūro Vyganto kryžiuočių dalinį.
Toje parapijoje yra dviejų tvirtovių pėdsakai, kurių buvę pavadinimai šiandien nėra žinomi, o jos vadinamos tiesiog - Pilys. Viena tokia Pilis yra pelkėtoje vietoje, tarp Pabalių ir Užbalių. Kita - netoli kunigaikščio Tiškevičiaus dvaro, vadinamo Bonderiškės.
Paštuvos pavietas apėmė visą erdvę abipus Nemuno - nuo Veliuonos iki Nevėžio, ir ribojosi su Veliuonos, Medininkų, Raseinių, Ariogalos, Josvainių.
Nekilnojamas Turtas Vilkijos Apylinkėse
Gyvenimas už miesto ribų tampa vis populiaresnis - ypač tarp šeimų ir tų, kurie vertina daugiau erdvės, gamtos artumą bei ramesnį gyvenimo ritmą. Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių ieško, kokie parduodami namai Kauno rajone. Namai Kauno rajone leidžia suderinti miesto patogumus su užmiesčio ramybe.
Nekilnojamo turto skelbimai parodo, kad pardavinėjami namai Kauno rajone yra labai įvairūs - nuo senesnės statybos namų iki naujų, šiuolaikiškai įrengtų projektų. Galima rinktis iš vieno aukšto kompaktiškų namų arba didesnių, kelių aukštų statinių su erdviais sklypais. Jeigu aktualus namas Kauno rajone, verta įvertinti ir vietovę - pavyzdžiui, Garliavą, Domeikavą ar Ringaudus.
Tinkamai pasirinktas namas Kauno rajone gali būti ne tik šiuo metu reikalingas būstas, bet ir ilgalaikė investicija. Jeigu ieškote, kur galėtų būti jūsų nauji namai Kaune ir Kauno rajone, verta nuosekliai peržvelgti siūlomus variantus ir atsižvelgti į tokius kriterijus kaip susisiekimas, infrastruktūra, sklypo dydis ir gyvenimo aplinka.
Nampro TV - Kaip teisingai nustatoma NT objekto kaina?
Nekilnojamas turtas gali būti skirstomas į dvi dideles kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Gyvenamasis nekilnojamas turtas gali būti: butai, individualūs gyvenamieji namai, sodybos, kotedžai, vasarnamiai ir taip toliau. Komercinis turtas savo ruožtu yra dviejų rūšių - tai turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai: tai gali būti sklypai, patalpos ir panašiai. Be to, gyvenamasis ir komercinis nekilnojamas turtas gali būti skirstomas, į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases.
Pavyzdžiai nekilnojamojo turto skelbimų Vilkijos apylinkėse:
Namas su dideliu sklypu Jaučakių km.
- Adresas: Sodų g. 14, Jaučakių km., Kauno r.
- Sklypas: 68,75 a
- Namo plotas: 154,64 kv.m
- Statybos metai: 1960
- Ypatumai: Tvenkinys, ūkiniai pastatai, šuliniai, šiltnamiai
Rąstinis namas Vilkijoje su vaizdu į Nemuną
- Adresas: Vydūno al., Kauno r. sav., Vilkijos m.
- Sklypas: 27,52 a
- Namo plotas: 140,06 kv.m
- Statybos metai: 1950
- Ypatumai: Vaizdas į Nemuną, garažas, ūkinis pastatas, sodas

Vilkija - vaizdas nuo apžvalgos aikštelės.
Statistika
| Savybė | Namas Jaučakių km. | Namas Veliuonoje |
|---|---|---|
| Adresas | Sodų g. 14, Jaučakių km., Kauno r. | Gedimino gatvė 8, Veliuonos mst. |
| Sklypas | 68,75 a | 2.05 aro |
| Namo plotas | 154,64 kv.m | 52.71 kv. m |
| Statybos metai | 1960 | 1935m. |
| Ypatumai | Tvenkinys, ūkiniai pastatai, šuliniai, šiltnamiai | Šalia upės Nemunas, Šalia miestelio centro |
Kiti pasiūlymai Vilkijoje
- 2 kamb. butas Kauno r. sav., Vilkija, Čekiškės g. 2 kamb. 60 m² Centrinis 5 / 5 a.
CAPITAL brokeriai Lietuvoje jums padės parduoti, įsigyti arba išnuomoti bet kokios rūšies nekilnojamąjį turtą - nuo buto sename daugiabutyje iki prabangaus ir išskirtinio būsto senamiestyje. Nesvarbu, esate fizinis asmuo ar atstovaujate įmonę.
Nekilnojamojo turto paieška Capital.lt skelbimuose - paprasta. Paieškoje jūs galite nurodyti veiksmą (pirkti/nuomoti), savivaldybę ar miestą, jei reikia - mikrorajoną, nekilnojamojo turto tipą (butas, namas, sklypas, kotedžas, sodyba, garažas), kambarių skaičių, kainą (nuo-iki). Galite rinktis ir detalesnę paiešką, kur yra galimybė nurodyti gatvę, įrengimą (visa apdaila, suremontuotas, dalinė apdaila, tvarkingas, remontuotinas, kita), pastato statybos metus, aukštą, aukštų skaičių. Visus Capital.lt skelbimus galite peržiūrėti žemėlapyje, matyti, kurie yra naujausi, juos išsisaugoti ir pan. Atvėrę nekilnojamojo turto skelbimą pamatysite objekto brokerį - jei parduodamas ar nuomojamas turtas jus sudomino, norite pasitarti dėl kainos, čia pat brokeriui galite parašyti žinutę.