Sodą itin puošia vijokliniai augalai: vieni žydi įspūdingais žiedais, kiti skleidžia malonų kvapą, treti užaugina dekoratyvias uogas. Vijoklius tinka auginti ten, kur yra ne per daugiausia žemės, nes šie augalai neužima didelio ploto (jei želdinami ne horizontaliai). Būtinai reikėtų pasidomėti auginimo sąlygomis, nes, tarkim, vieni mėgsta saulės šviesą, kiti gali sėkmingai augti ir pavėsyje. Taip pat pagalvokite, kokiu tikslu vijoklius sodinsite: ar tik dėl grožio, ar norite, kad žaluma išryškintų tam tikrus elementus - gal pavėsinės sienelę ar seno medžio kamieną. Šie augalai gali ne tik išryškinti, bet ir paslėpti - jei pastatai nekokios išvaizdos, juos puikiai užmaskuos, tik reikėtų sodinti tankiau. O jeigu vijokliai stiebsis namo siena, šis vizualiai atrodys aukštesnis.
Populiariausios vijoklinių gėlių rūšys
- Raganės (Clematis): Žydi puošniais įvairiaspalviais žiedais.
- Rožės (Rosa): Vijoklinės rožės suteikia sodui romantikos.
- Gebenės lipikės (Hedera helix): Visžalės, tinka sienoms ir kaip kiliminis augalas.
- Laipiojanti hortenzija (Hydrangea petiolaris): Baltai žalsvi žiedai liepos mėnesį.
- Stambiažiedė ląstūnė (Campsis grandiflora): Sparčiai augantis augalas su oranžiniais žiedais.
- Vynvytis (Parthenocissus): Puošia aplinką tamsiai žaliais lapais ir melsvomis uogomis.
- Sausmedžiai (Lonicera): Kvapnūs žiedai.
- Kininis citrinvytis (Schisandra chinensis): Vaistinis augalas su citrinų kvapo žiedais.
- Visterijos (Wisteria): Žydi gegužę-birželį didelėmis melsvai violetinėmis kekėmis.
- Vynmedžiai (Vitis): Dekoratyvios lianos su skaniais vaisiais.
Raganės (Clematis)
Raganės yra rūšinės, savaime augančios gamtoje, ir veislinės, išvestos selekcininkų, dažniausiai tai stambiažiedės vijoklinės. Horizontaliai želdinti puikiai tinka raganės - tai daugiamečiai vijokliniai augalai, žydintys puošniais žiedeliais. Jos gali būti įvairių spalvų: balti, rausvi, žydri. Gali pražysti nuo gegužės iki spalio, nelygu, kokios veislės.
Vieta ir gruntas: Raganės mėgsta saulę - kuo daugiau saulės, tuo geriau jos žydi. Dažnos pavėsyje visai nustoja žydėti („Ernest Markham“, „Madame van Houtte“), išimtis - kai kurios mėlynžiedės raganių rūšys gali augti ir pusiau pavėsyje („The Prezident“, „Gipsy Queen“, „Beautiful Bride“). Būtina sąlyga - užuovėja, tačiau šaknų sistema neturi perkaisti, jai būtina padaryti pavėsį. Šiam tikslui galima panaudoti vienmetės neaukštas vienmetes gėles arba kiliminius augalus, dirvą mulčiuoti smulkinta medžių žieve. Raganėms reikia derlingos, purios ir laidžios žemės.Dirvos rūgštingumas pH 6-7.
Kada sodinti: Geriausias laikas - pavasaris ir vasara, tačiau vazonėliuose augintas raganes galima sodinti visu šiltuoju sezonu.
Sodinimas: Raganės eilėje sodinamos kas 1,2-1,5 m. Reikia atminti, kad raganių šaknų sistema vystosi 3-4 metus, todėl augalai, pasodinti eilėje pirmus tris metus atrodys skurdokai. Raganės vienoje vietoje auga ilgai, šaknys ilgos mėsingos, net iki 0,5 m ir daugiau, todėl joms reiktų paruošti dideles duobes - mažiausiai 60x60x60 cm. Be to, jei netoliese auga krūmas, reikėtų įkasti plastikinį, metalinį ar kokios kitos medžiagos gabalą (iki 60 cm gylyje), kad sparčiau augančio krūmo šaknys nenustelbtų raganių. Jei dirvožemis nelaidus, duobę dar labiau įgilinti, t.y. padaryti drenažą - papilti apie 10 cm degto molio granulių, grūstų plytų ar skaldos. Sodinant augalus atviromis šaknimis, padaromas žemės kauburėlis, šaknys paskleidžiamos ant jo, užpilamas paruoštas kompostas. Jei sodinama raganė auginta vazonėlyje - vazonėlį su augalu pamerkti keletui minučių ir sodinti neardant žemės gumulo, tačiau labai susisukusias šaknis, kurios yra pilnai užpildę vazoną, reikėtų lengvai atlaisvinti ir paskleisti duobėje. Atramą geriausia įstatyti prieš sodinant augalą, kad vėliau, statant atramą, nesužaloti šaknų. Prieš sodinimą reikia atidžiai apžiūrėti šaknis: pašalinti arba apkarpyti pajuodusias ar pažeistas šaknis, pjūvius pabarstyti medžio anglies milteliais. Pasodinus šaknies kaklelis turi būti po žeme apie 10 cm. Sodinant jauną augalėlį galima užpilti tik 2-3 cm, bet palikti duburėlį, kuris žemėmis užpilamas palaipsniui stiprėjant augalui. Palaistyti ne mažiau nei 5 l vandens.
Priežiūra: Raganes reikia gausiai laistyti. Kai dažnai šviečia saulė, šių augalų šaknys perkaista, tad šalia jų pasodinkite nedidelių gėlių - sukurs pavėsį ir apsaugos raganių šaknis. Mėgsta derlingą, vandeniui laidžią, purią žemę. Laistyti reikia retai, bet gausiai: jaunam augalui užteks 3-5 l vandens, o suaugusiam - 1-2 kibirų. Stengtis nelaistyti ant stiebų. Raganes tręšti reikėtų bent 2 kartus - anksti pavasarį ir prieš žydėjimą. Jauniems augalams rugpjūčio antroje pusėje reiktų nukirpti viršūnes, seniems - rudenį patrumpinti stiebus iki 0,8-1,0 m. Pavasarį ant antramečių stiebų užaugę metinės atšakos greičiau pražysta, o ir krūmas gausiau žydi. Rekomenduojama šalinti peržydėjusius žiedus. Raganės nėra labai jautrios šalčiui, žiedai net esant 1-2°C šalčio temperatūrai išlieka dekoratyvūs. Rūšinės raganės gali žiemoti nedengtos.
Vijoklinės rožės (Rosa spp.)
Vijoklinės rožės - viena iš įspūdingiausių rožių grupių, kurios savo aukštais, lanksčiais ūgliais geba apželdinti pergoles, sienas ar arkas. Jos suteikia sodui išskirtinį žavesį ir romantikos įspūdį, tačiau kartu yra jautrios šalčiui. Dėl ilgesnių stiebų ir ypatingos augimo formos šios rožės reikalauja kitokios priežiūros nei krūminės ar stiebinės. Žiemos išbandymus jos ištveria tik tada, kai laiku ir teisingai paruošiamos.
Ypatumai: Vijoklinės rožės, palyginti su krūminėmis ar stiebinėmis, turi kelis struktūrinius ypatumus, dėl kurių jos tampa jautresnės šalčiui. Pirmiausia - tai ilgi ir lankstūs ūgliai, kurie žiemą negauna natūralios apsaugos nuo sniego. Antra, nors skiepijimo vieta vijoklinėms rožėms dažniausiai yra prie pat žemės, tačiau viršutinė jų dalis yra labai pažeidžiama. Viršūniniai pumpurai, kurie užtikrina kitų metų gausų žydėjimą, dažnai nušąla, jei ūgliai tinkamai nepridengiami. Trečia, vijoklinės rožės neretai auginamos prie atramų - arkų, pergolių, sienų. Tokiose vietose augalai būna labiau veikiami vėjo, todėl šaltis juntamas stipriau. Moksliniai tyrimai rodo, kad vijoklinių rožių atsparumas šalčiui labai priklauso nuo veislės.
Paruošimas žiemai: Vijoklinių rožių paruošimas žiemai nėra vienkartinis darbas - tai nuoseklus procesas, prasidedantis dar ankstyvą rudenį. Rugsėjo mėnesį svarbu sustabdyti azotinių trąšų naudojimą. Azotas skatina naujų ūglių augimą, tačiau šie ūgliai nespėja sumedėti ir su pirmomis šalnomis nušąla. Spalio pradžioje augalą reikia pradėti ruošti ramybės periodui. Tai reiškia, kad reikia pašalinti likusius žiedus ir nuskinti didžiąją dalį lapų. Jei lapai paliekami, jie tampa infekcijų židiniais - ant jų peržiemoja juodųjų dėmių, miltligės ar rūdžių sporos.
Dengimas: Dengimo laikas priklauso ne nuo kalendorinės datos, o nuo oro sąlygų. Geriausia dengti tada, kai kelias dienas iš eilės laikosi 0…-3 °C temperatūra. Per anksti pridengus augalą, po danga gali susidaryti šiluma ir drėgmė, kurios skatina ūglių brinkimą ir puvimą. Svarbu įvertinti ir vietos mikroklimatą. Atvirose, vėjuotose vietose augalai pridengiami anksčiau, o prie pastatų sienų ar šiltesniuose regionuose galima luktelėti ilgiau.
Genėjimas: Vijoklinių rožių genėjimas rudenį yra vienas svarbiausių darbų, nes jis tiesiogiai lemia augalo žydėjimą kitais metais. Skirtingai nei krūminės ar stiebinės rožės, vijoklinės žydi ant dvimečių ar vyresnių ūglių. Smulkiažiedės vijoklinės rožės yra ištvermingesnės - jos geba žydėti ant ilgų, lanksčių ūglių, todėl rudenį rekomenduojama pašalinti tik silpnus, ligotus ar nulūžusius stiebus. Genint būtina pašalinti visas ligotas šakeles, o likusius stiprius ūglius patrumpinti tiek, kad būtų patogu juos prilenkti ir pridengti. Tai ypač svarbu, jei vijoklinė rožė auga prie atramos - arkos ar pergolės. Pjūviai atliekami dezinfekuotu sekatoriumi, įstrižai, maždaug pusę centimetro virš pumpuro, nukreipto į išorę.
Dengimo būdai:
- Prilenkimas prie žemės: Ūgliai atsargiai nuimami nuo atramos, prilenkiami prie žemės ir pritvirtinami metaliniais ar mediniais kabliais. Ant ūglių supilamas 15-20 cm storio žemės ar durpių sluoksnis, o viršus pridengiamas eglišakėmis ar kvėpuojančia agroplėvele.
- Dengimas ant atramos: Naudojamas tuomet, kai ūglių prilenkti neįmanoma (pavyzdžiui, jei augalas auga ant sienos ar pergolės). Tokiu atveju aplink augalą įrengiamas karkasas, kuris apvyniojamas kvėpuojančia danga. Labai svarbu, kad medžiaga nesiliestų tiesiogiai su ūgliais, nes drėgmė gali juos pažeisti.
Patirtis rodo, kad vijoklines rožes geriausia dengti tada, kai kelias dienas iš eilės laikosi -2…0 °C temperatūra. Dengimas nuimamas palaipsniui, kai vidutinė oro temperatūra pakyla virš +5 °C.
Klaidos auginant vijoklines rožes
- Per ankstyvas dengimas.
- Per stiprus genėjimas rudenį.
- Netinkamų medžiagų naudojimas (polietileno plėvelė, šiukšlių maišai ar kitos sandarios medžiagos).
- Per sunkios dangos uždėjimas.
- Lapų nepašalinimas.
Vertikalūs želdiniai
Vertikalieji želdiniai pagyvina ir puošia pastatus, o kartu su aplinka sujungia atskirus statinius. Vijokliai paslepia pastatų trūkumus, sušvelnina griežtas jų formas ir išryškiną grožį, taip pat gerina patalpų mikroklimatą mažindami dulkių prasiskverbimą, drėkindami aplinkos orą ir apsaugo erdves nuo triukšmo. Vijokliai - greitai augantys augalai, todėl jų sodinimas ir priežiūra skiriasi nuo įprastinių.
Vertikalieji želdiniai turi ne tik apipavidalinti pastatų dalis (įėjimą, stogą, langus, balkoną), bet ir įsilieti į sodybos želdinių visumą. Nereikėtų prie vieno pastato sodinti daug skirtingų rūšių vijoklių. Būtina išlaikyti proporciją tarp vijokliais apželdinto ir atviro sienų ploto. Harmoningai atrodo kontrastingas vijoklinių ir gretimų augalų (medžių, krūmų ar gėlių) derinys. Vengiant vienodumo, vijokliai formuojami ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai, įstrižai. Horizontaliai vijoklius galima formuoti ant atraminių sienelių, tvorų.
Pavieniais vijokliais kartais paryškinami kai kurie architektūros elementai, pavyzdžiui, kolonos, pastato dalys, langai, šviestuvai, pavėsinės ir kt. Šiam tikslui parenkami gražiai žydintys ir dekoratyviais lapais augalai. Vijokliniai augalai gali būti panaudoti kaip akcentai akmeninės sienos ar augalų fone. Svarbu žinoti, kokiu būdu vijokliai lipa aukštyn. Vieni prie atramų kabinasi stiebais, kiti - pakitusiais lapais ar kitaip.
Atramos vijokliniams augalams
Vijokliams, lianoms reikalinga atrama. Vijokliniai augalai paprastai sodinami prie kopėtėlių, tvorų arba specialių atramų. Jos turi būti dekoratyvios, kad žiemą, augalams numetus lapus, negadintų pastato išvaizdos. Pridėtinėmis šaknimis besikabinantys augalai gerai lipa mūrinėmis ar medinėmis sienomis, tvoromis, bet netinka arkų, pergolių stulpams apželdinti. Augalai vijokliniais stiebais gerai apsiveja aplink plonus aukštus stulpus, kuolelius ir greitai uždengia arkas, pergoles. Plonastiebiai ūselius ar lanksčius lapkočius turintys augalai tvirtinasi tik prie plonų kuolelių. Prie storesnių stulpų augalams laikytis tvirtinamas tinklas arba virvutės. Kartais jiems leidžiama kabintis į greta žaliuojantį augalą, tačiau stiprios daugiametės lianos išauga tokios didelės, kad ilgainiui nustelbia atraminį augalą. Per ilgesnį laiką apaugusių medžių šakos deformuojasi ir net nulūžta nuo augalo svorio. Atrama gali būti 4-6 m aukščio medinis stulpas. Prie jo geriausia sodinti greitai augančius vijoklius besivyniojančiais stiebais. Užaugę vijokliai būna sunkūs, todėl stulpą pravartu įtvirtinti į specialų betono pagrindą.
Vijoklinių gėlių derinimas su kitais augalais
Nors rožė vadinama gėlių karaliene, tačiau be tinkamos aplinkos jos grožis gali atrodyti ne toks ryškus. Rožės puikiai dera su įvairiomis gėlėmis, kurios ne tik išryškina jų subtilumą, bet ir užpildo tuštumą, kai rožių pumpurai dar nepražydo arba jau nužydėjo. Kad nesugadintumėte bendros kompozicijos, renkantis kaimynus rožėms, turėtumėte laikytis tik kelių paprastų taisyklių. Pirmiausia rinkitės augalus, kuriems reikia maždaug tokios pat dirvos, drėgmės ir saulės kaip rožėms. Tuomet šie kaimynai puikiai sutars.
Augalai, tinkantys auginti šalia rožių:
- Flioksai (vienmečiai ir daugiamečiai).
- Pentinius.
- Lelijos.
- Lanksvos.
- Karčiuotasis miežis.
- Monardos.
Vijoklinės rožės ir raganės - vienas sėkmingiausių derinių. Būtent todėl šių gėlių derinys yra toks populiarus dekoruojant terasas ar pavėsines. Jei norite pasirinkti tokį augalų derinį, pirmiausia rekomenduojama pasodinti raganes, kad jos įsitvirtintų ir pamažu augtų.
Išmintingai parinkti vijokliniai augalai, lianos gali sukurti nuostabų vaizdą jūsų sodyboje. Svarbu atsižvelgti į augalų poreikius, auginimo sąlygas ir tinkamai juos prižiūrėti, kad jie džiugintų jus savo grožiu ilgus metus.
Patarimai renkantis vijoklinius augalus:
- Atsižvelkite į vietos klimatą ir dirvožemį.
- Pasirinkite tinkamas atramas.
- Derinkite vijoklius su kitais augalais.
- Pirkite augalus iš vietos augintojų.
tags: #vijoklines #geles #sodybai