Išnykę kaimai Rokiškio rajone: Balandiškis, Vieversynė ir Vėbriškės

Panemunėlio seniūnija, viena mažiausių Rokiškio rajone, išsidriekusi palei Nemunėlio upę, apima 44 kaimus, vieną viensėdį, vieną miestelį ir geležinkelio stoties gyvenvietę. Deja, seniūnijos senbuviai atmena ištuštėjusius kaimus, kurių gražūs pavadinimai liko tik metraščiuose, nes oficialiuose dokumentuose jų nebėra.

Dvi Panemunėlio miestelio gyventojos, bibliotekininkė Dalia Giriūnienė ir pedagogė Virginija Mikalauskienė, surinko ir užrašė išnykusių Balandiškio, Vieversynės ir Vėbriškių kaimų istorijas, siekdamos išsaugoti atminimą apie šias vietoves ir jų žmones.

Rokiškio rajono žemėlapis

Balandiškio kaimo istorija

Apie Balandiškių kaimą, arba vienkiemį, D. Giriūnienė 1994 m. pasakojo Genė Gasiūnaitė-Giriūnienė. Šis Panemunėlio parapijos vienkiemis buvo prie neblogo kelio, anksčiau vadinamo II rūšies keliu, vedusio iš Panemunėlio į Kazliškį. Sodyba buvo apsodinta eglaitėmis, o netoliese augo beržynėlis, kuriame rudenį būdavo gausu grybų.

Kazliškyje gyveno trys broliai Gasiūnai, turėję 40 hektarų žemės. Trečiasis brolis Juozas 1928 m. 20 ha nusipirko Panemunėlio parapijoje ir vedė Zofiją Mockutę. Jauna šeima pasistatė trobelę ir ūkinius pastatus, o 1963 m. - erdvų gyvenamąjį namą ir kitus trobesius.

Balandiškio vienkiemį sudarė šeši pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, lauko virtuvė, klojimas ir pirtis. Lauko virtuvę, vadintą viraline, iš molio „subudavojo“ pats sodybos šeimininkas Juozapas Gasiūnas. Sodybos klojimas buvo iš lentų, šiaudiniu stogu, bet vėliau stogas perdengtas lentelėmis. Rąstinė klėtis, dengta čerpėmis, buvo grūdų aruodas.

1930 m. Gasiūnams gimė sūnus Vytautas, o po poros metų - dukra Genė. Šeima 20-yje hektarų ūkininkavo: augino linus, bulves, penėjo kiaules, raguočius, melžė karves. Prasidėjus karui, vieną naktį Balandiškyje nakvojo rusų kareiviai. Rytą Vytautas su jais slapta nuo tėvų išvažiavo į Rokiškį ir išlaikė egzaminus į Rokiškio gimnaziją. Baigęs gimnaziją, jis studijavo Vilniaus universitete ir tapo hidrometeorologu.

Vytauto sesuo Genė pasiliko tėvų namuose, dirbo tėvų ūkyje, vėliau - kolūkyje. 1951 m. Gasiūnų namuose atsitiko didelė nelaimė - motina Zofija, pildama į degančią lempą skystį, užsidegė pati ir mirė nuo patirtų nudegimų. Po laidotuvių visi moteriški darbai užgulė Genės pečius. 1956 m. ji ištekėjo už Jono Giriūno iš Ramanauskų kaimo.

1975 m. sudegė sodybos tvartas. Giriūnai ilgai spyriojosi, nenorėjo palikti vienkiemio, tačiau teko gabentis į Panemunėlį, kur jie pasistatė namus.

„Balandiškio kaimo nė žymės nebėra, tik ariami laukai“, - sakė Dalia Giriūnienė, šio sunykusio vienkiemio marti. Jai gaila, kad tokio gražaus vietovės pavadinimo nebėra oficialiuose dokumentuose, bet jis liko istorijai.

Vieversynės kaimo istorija

Nė vieno gyventojo neliko ir gražaus pavadinimo Vieversynės kaime. D. Giriūnienė nežino, kodėl kaimui buvo duotas vieversio vardas. Vieversynė buvo prie kelio, vedančio iš Rokiškio į Skapiškį (Kupiškio r.), ir ribojosi su Ramanauskų ir Vėbriškių kaimais. Su šio kaimo žemėmis ribojosi ir agronomo Kazimiero Neniškio plačios valdos.

Nedideliame Vieversynės kaime buvo vos kelios sodybos, kuriose augo gausios šeimynos. Šio kaimo vienoje dūminėje gryčioje gyveno batsiuvys Juozas Levonas, vietinių vadintas šiaučiumi. Žmonai mirus, našlys liko su dukterimis. Jaunylė Anelė, paveldėjusi 3 ha tėvų žemės, tarnavo Turos dvare (Turdvaryje) kambarine. Bet ją nusižiūrėjo vietinis Jonas Vaičionis ir merginai pasipiršo. Šeimyna susilaukė pulko vaikų.

Labai darbštus ir nagingas Elenos vyras Vytautas Pekšys (V. Mikalauskienės tėvas) pastatė didesnius namus. Bet šeimai Vieversynę teko palikti dėl vykdomos melioracijos - šeimyna persikėlė į Panemunėlį, kur Vytautas šeimai pastatė naujus namus.

Vaičionių sūnūs Kazimieras ir Juozas baigė kunigų seminarijas, tačiau tik Kazimieras visą gyvenimą buvo dvasininkas iš pašaukimo. Juozas po 14 metų kunigystės suprato tokio pašaukimo širdyje neturįs. Atgavus Nepriklausomybę, buvęs dvasininkas dėstė tikybą Kauno ir Jonavos rajono mokyklose. J. Vaičionis surašė ir publikavo savo prisiminimus apie Vieversynės kaimo žmonių gyvenimą, santykius, supusią aplinką, šventes ir papročius.

Vieversynėje gyveno ir V. Pekšio sesuo Vanda Pekšytė-Dabužinskienė, dabar gyvenanti Šepetoje. V. Mikalauskienės pasakojimu, ji daug metų dirbo melžėja ir buvo labai gerbiama už gerą darbą.

Vieversynėje gyvenusi Juodelių šeima turėjusi apie 10 ha žemės. Sodybos galva Petras daugiausia laiko praleisdavo Latvijoje uždarbiaudamas pas ūkininkus. Šeima užaugino pulką vaikų, kuriais rūpindavosi motina, jai kartais tekdavę net duonos kalėdoti…

Garsios „gaspadinės“ Burbienės, mokėjusios kepti skanius tortus, troboje Vieversynėje kurį laiką gyveno Marytė Viduolytė, tarnavusi Turdvaryje pas ponus. Vietiniai ją vadino Mariute.

Vieversynės istoriją rinkusiai ir užrašiusiai V. Mikalauskienei žinoma, kad tarp Vaičionių ir Juodelių sodybų dar buvo apgriuvusi Tijūšo troba, stūksojusi netoli kaimo kūdros.

Vėbriškių kaimo istorija

Išnykęs Vėbriškių kaimas, kuriame, G. Gasiūnaitės-Giriūnienės prisiminimais, buvo 5 sodybos. Jose gyveno dviejų pavardžių šeimynos: trys Viduolių ir dvi - Dilbų. Kaimas buvo prie kelio, vedančio iš Rokiškio į Skapiškį. Kaimas ribojosi su Ramanauskų, Vieversynės ir Tindžiulių kaimais.

Vėbriškėse gyvenęs Jonas Viduolis turėjo 12 ha žemės. Prie šios sodybos buvo žvyrduobės, iš kurių kasant žvyrą buvo randama žmonių kaukolių. Manoma, kad ten labai seniai buvo mirusiųjų laidojimo vieta.

Aleksas Viduolis žeme buvo turtingesnis - jo ūkis buvo 17 hektarų, kuriuose šeimyna augino linus, bulves, laikė karves, penėjo kiaules. Kaimo didžiažemis ir turtingiausias tarp kaimiečių buvo Pranas Viduolis. Kazys Dilba buvo tarp mažažemių (7 ha) ir augino pora vaikų, o jo bendrapavardis Dilba, kurio vardo pasakotoja nepamena, turėjo 10 ha žemės ir keturias dukras.

Vėbriškėse iki šiol išlikusios kaimo kapinaitės, kuriose mirusius laidoti nustota 1920 m. Senieji kryžiai baigia visai sunykti.

Karaimai Lietuva

Gyventojų skaičiaus dinamika

Ši lentelė apibendrina informaciją apie gyventojų skaičiaus mažėjimą Panemunėlio seniūnijos kaimuose:

Kaimas Būklė
Balandiškis Išnykęs
Vieversynė Išnykęs
Vėbriškės Išnykęs
Kiti 9 kaimai seniūnijoje Neliko nė vieno gyventojo (2009 m. duomenimis)
Dar keli kaimai Baigia pasiekti išnykimo ribą

tags: #vieversynes #sodyba #rokiskio #r