Vienbučio Pastato Fasado Šiltinimo Projekto Reikalavimai Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas aptarti vienbučio pastato fasado šiltinimo projektų reikalavimus Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais, statybos techniniais reglamentais (STR) ir kitais teisės aktais, kurie nustato minimalius techninius reikalavimus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams.

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų Namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą.

Reglamento reikalavimai yra privalomi Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [6.1.1]. Reglamento punktuose ir prieduose, pažymėtuose *, nustatyti reikalavimai nėra privalomi statantiems Namus kaimų teritorijose. Jie sprendimą dėl minėtų punktų taikymo priima savo rizika. Jei Reglamento punktas pažymėtas *, tas pažymėjimas galioja ir visiems to punkto papunkčiams.

Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas [6.1.1] vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju.

Teisinė Bazė

Šiltinimo projektų reikalavimai remiasi įvairiais teisės aktais, įskaitant:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr.
• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ( Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr.
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr.

Taip pat svarbūs šie STR dokumentai:

• STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas" (Žin., 2005, Nr.
• STR 1.05.07:2002 "Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" (Žin., 2002, Nr.
• STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (Žin., 2002, Nr.
• STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr.
• STR 2.01.01(l):2005 "Esminis statinio reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas" (Žin., 2005, Nr.
• STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" (Žin., 2000, Nr.
• STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" (Žin., 2000, Nr.
• STR 2.01.01(4):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Naudojimo sauga" (Žin., 2008, Nr.
• STR 2.01.01(5):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Apsauga nuo triukšmo" (Žin., 2008, Nr.
• STR 2.01.01(6):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" (Žin., 2008, Nr.
• STR 2.01.07:2003 "Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo" (Žin., 2003, Nr.
• STR 2.03.01:2001 "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" (Žin., 2001, Nr.
• STR 2.05.03:2003 "Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai" (Žin., 2003, Nr.
• STR 2.05.04:2003 "Poveikiai ir apkrovos" (Žin., 2003, Nr.
• STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai" (Žin., 2008, Nr.
• STR 2.05.13: 2004 "Statinių konstrukcijos. Grindys" (Žin., 2004, Nr.
• STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" (Žin., 2005, Nr.
• STR 2.09.04:2008 "Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui" (Žin., 2008, Nr.
• STR 2.01.03:2009 "Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės" (Žin., 2009, Nr.
• STR 2.09.02:2005 "Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" (Žin., 2005, Nr.
• STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" (Žin., 2003, Nr.
• STR 1.04.02:2004 "Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai" (Žin., 2004, Nr.
• STR 2.02.08:2005 "Automobilių saugyklų projektavimas" (Žin., 2005, Nr.
• STR 1.01.09:2003 "Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" (Žin., 2003, Nr.
• STR 2.02.04:2004 "Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos" (Žin., 2004, Nr.

Taip pat reikia atsižvelgti į šiuos dokumentus:

• Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr.
• Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 (Žin., 2006, Nr.

Higienos normos (HN) taip pat reglamentuoja tam tikrus aspektus:

• HN 33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (Žin., 2007, Nr.
• HN 35:2007 "Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore" (Žin., 2007, Nr.
• HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" (Žin., 2009, Nr.
• HN 50:2003 "Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose" (Žin., 2004, Nr.
• HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr.

Kiti svarbūs dokumentai:

• Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr.
• Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 (Žin., 2005, Nr.
• statybos taisykles ST 8860237.02:1998 "Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 (Žin., 1998, Nr.
• Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr.
• Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr.

Pagrindinės Sąvokos

Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, apibrėžtas reglamente:

• Namo aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
• Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas.
• Atriumas - Namo vidaus patalpa, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas.
• Lodža - prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaras neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.
• Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
• Namų ūkio dirbtuvės - patalpa ar pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti.
• Automobilių saugyklos - atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).

Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [6.1. 1], statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" [6.2.4], statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 "Statiniai ir teritorijos.

Sklypo Planavimas ir Išdėstymas

Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ir statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.

Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Jei yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.

Jei nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.) [6.3.3].

Esminiai Reikalavimai

Namo esminis reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas" įgyvendinamas vadovaujantis STR 2.01.01 (1):2005 [6.

Namas ir jo priklausiniai projektuojami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai.

Statinio konstrukcijos skaičiuojamos, vadovaujantis STR 2.

Mikroklimatas

Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu Namo patalpų mikroklimatas turi atitikti mikroklimato parametrų ribines vertes, nustatytas HN 42:2009 [6.4.3]. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 [6.

Oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas. Būtina užtikrinti:

• Oro cirkuliacijos greitį, nustatytą pagal STR 2.09.
• Pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį. Visi šie parametrai nustatomi pagal STR 2.05.01:2005 [6.2.

Taip pat svarbu įrengti lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo.

Į Namą turi būti tiekiamas geriamasis vanduo iš vandentiekio inžinerinių tinklų ar imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių). Gręžiniai geriamajam vandeniui įrengiami Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų gyventojų reikmėms pagal LAND 4-99 [6.3.1] ir HN 44:2006 [6.4.9] nustatytus reikalavimus.

* Minimalus geriamojo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir geriamojo vandens kokybės neatitinkantis vanduo, geriamojo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti. Namo vandentiekio sistemos reikalavimus nustato STR 2.

Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 [6.2.25]. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai. Atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga.

Saugos Reikalavimai

Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami.

Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005 [6.2.1]. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [6.2.14]. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E.

Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti.

Stogo Dangos Keitimo Reikalavimai

Norint išsiaiškinti, ar planuojamiems stogo keitimo darbams reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), reikia žinoti, kokios statybos rūšies darbus ketinama atlikti. Kai keičiama vienbučio gyvenamojo pastato stogo danga (nekeičiant laikančių konstrukcijų) atliekamas paprastasis remontas. Jeigu tas pastatas nėra kultūros paveldo statinys, tai tokiems darbams SLD gauti nereikia. Tokiu atveju nerengiamas ir projektas arba rengiamas tik statytojui (užsakovui) pageidaujant.

Jei keičiama vienbučio gyvenamojo pastato (kuris nėra kultūros paveldo statinys, taip pat šis statinys nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją arba kultūros paveldo vietovę) stogo danga ir pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.), tai būtų atliekamas statinio kapitalinis remontas. Tokiu atveju SLD gauti taip pat nereikia (išskyrus atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.), o projektas rengiamas statytojo (užsakovo) pageidavimu.

Jei atliekant vienbučio gyvenamojo pastato stogo dangos keitimą būtų perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys - ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan., tai tokiu atveju būtų atliekamas statinio rekonstravimas. Parengti rekonstravimo projektą ir gauti SLD privaloma, kai rekonstruojamas neypatingasis, ypatingasis statinys arba nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į aukštesnės kategorijos statinį.

Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

1. Pastatomi nauji aukštai;
2. Įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
3. Nugriaunama dalis esamų aukštų;
4. Prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
5. Pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų.

Atkreipiame dėmesį, kad pastatų, priskiriamų neypatingųjų ar ypatingųjų statinių kategorijai, projektams turi teisę vadovauti tik atestuoti projekto vadovai (architektai arba statybos inžinieriai). Jei pastatas priskiriamas nesudėtingųjų statinių kategorijai, tokio statinio projektams gali vadovauti ir neatestuoti architektai ar statybos inžinieriai.

Šiltinimo sluoksnis gali reikšmingai pakeisti pastato fasado išvaizdą, aukštį ar tūrį. Nors dauguma privačių namų neviršija 12 metrų ribos, savininkai gali susidurti su kliūtimis, jei pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Taip pat darbus būtina derinti, jei pastatui taikomas specialus vietos bendrasis planas, reglamentuojantis spalvinę gamą ar architektūrinį vientisumą.

Jei namas stovi ant paties sklypo krašto, o šiltinimo sluoksnis „įlipa“ į kaimyno teritoriją, visus darbus privaloma derinti raštu. Jei kaimynas nesutinka, ginčą sprendžia vietos administracijos institucija.

Net jei kaimynai ir paveldosaugininkai neprieštarauja, darbų eigą gali sustabdyti ugniagesiai. Šiltinimo medžiagos privalo atitikti griežtas technines sąlygas. Visgi aukštybiniams pastatams (virš 25 m) taikomi kur kas griežtesni reikalavimai: jų išorinėms sienoms privaloma naudoti tik visiškai nedegias medžiagas. Naudoti nesertifikuotus ar oficialiai nepatvirtintus gaminius griežtai draudžiama.

Namo šiltinimas.

Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius reikalavimus, susijusius su vienbučio pastato fasado šiltinimo projektais Lietuvoje. Svarbu atidžiai išnagrinėti visus taikomus teisės aktus ir kreiptis į specialistus, siekiant užtikrinti, kad projektas atitiktų visus reikalavimus.

tags: #vienbucio #pastato #fasado #siltinimui #projektas #rengiamas