Aukščiausios pasaulyje medžių rūšys

Pasaulyje galima rasti nemažai išskirtinių medžių - aukščiausių, seniausių, storiausių ir kitokių -iausių. Šiame straipsnyje apžvelgsime vienus įspūdingiausių medžių, išsiskiriančius savo aukščiu ir masyvumu.

Didysis mamutmedis Generolas Šermanas

Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)

Bet pats galingiausias arba pats masyviausias yra didysis mamutmedis, kurio jau pats pavadinimas sako, kad tai masyvus, reliktinis ir galingas medis, savo išvaizda primenantis išnykusius mamutus. Selekcininkai yra sukūrę įvairių mamutmedžių veislių.

Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum) yra nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje - Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 kv.m plote. Nors kalnai nėra iš aukštųjų, siekiantys iki 2,7 km virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas.

Angliakalbiai mamutmedžius vadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai painioja visus, gerai nepažįstantiems medžių. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama California Redwood.

Didieji mamutmedžiai - populiarūs medžiai Europos šalių parkuose bei soduose. Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 - 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia 46 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 - 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m.

Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo - net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 kub.m. Palyginimui - vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 - 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė - beveik 1 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos krepšinio aikštelės dydžio plotą.

Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. Šių medžių-galiūnų sėklytės yra smulkios. Iš visų ant žemės pabirusių sėklų tik 1 % užauga medžiu. Sėklytes labai mėgsta paukščiai, voverės ir kiti gyvūnėliai. Mamutmedžių sėklytės smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pavyzdžiui, tai, kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai - puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė.

Štai - masyviausias medis pasaulyje - didysis mamutmedis „Generolas Šermanas“. Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentaliai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos - kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę.

XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas.

Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -30 laipsnių šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais.

Kalifornijos Sekvojų nacionalinis parkas praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad visiems, kurie bus pagauti prie medžio, grės iki 6 mėnesių kalėjimo ir 5 tūkst. dolerių bauda. Parko gilumoje esantis medis, prie kurio neveda jokie takai, nuo 2006 m., kai jį rado pora gamtininkų, susidūrė su rimtu aplinkos niokojimu dėl čia besilankančių įspūdžių ieškotojų. Visžalės sekvojos (sequoia sempervirens) medis yra 115,92 m aukščio, o jo pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos - Hiperionas buvo vienas iš titanų ir saulės dievo Helijo bei mėnulio deivės Selenės tėvas.

Sekvojų nacionalinis parkas

„Hiperionas yra už tako ribų, per tankią augmeniją, todėl, norint pasiekti medį, reikia įveikti sunkų kelią“, - rašoma nacionalinio parko interneto svetainėje. „Nepaisant sudėtingos kelionės, dėl tinklaraštininkų, kelionių rašytojų ir interneto svetainių išpopuliarėjęs Hiperionas sulaukė jį supančios buveinės nuniokojimo“, - sakoma pareiškime. „Jūs, kaip lankytojas, turite nuspręsti, ar prisidėsite prie šio unikalaus kraštovaizdžio išsaugojimo - ar tapsite jo sunaikinimo dalimi?“

Parko Gamtos išteklių skyriaus viršininkas Leonelis Arguellas naujienų svetainei „San Francisco Gate“ sakė, kad šioje vietovėje ribotas mobiliojo ryšio ir GPS ryšys, todėl gali būti labai sudėtinga išgelbėti pasiklydusius ar sužeistus keliautojus.

Be erozijos ir žalos, padarytos medžio apačioje, yra ir antrinių problemų, kylančių dėl žmonių antplūdžio. „Buvo šiukšlių, o žmonės susikūrė dar daugiau šalutinių takų, kad galėtų pasinaudoti „tualetu“. Jie palieka panaudotą tualetinį popierių ir kitas atliekas - tai nėra gerai“, - sakė L.Arguellas.

Lankytojai nėra vienintelis pavojus šiems milžiniškiems medžiams. Kalifornijos nacionaliniuose parkuose vis didesnę grėsmę kelia miškų gaisrai. 2021 m. Sekvojų ir Karalių Kanjono nacionalinių parkų pareigūnai ėmėsi kraštutinių priemonių, kad apsaugotų kai kuriuos didžiausius pasaulio medžius nuo gaisrų. Generolas Šermanas, laikomas didžiausiu pasaulio medžiu (pagal tankį, o ne pagal aukštį), buvo apvyniotas „aliuminio pagrindo degimui atsparia medžiaga“, panašia į foliją, kad būtų apsaugotas per niokojantį gaisrą.

Aukščiausi medžiai pasaulyje

Štai keletas aukščiausių medžių rūšių pasaulyje:

Šaltiniai tvirtina apie augusius nuo 112,8 m iki 160 m aukščio medžius, bet daugelis jų nėra oficialiai patvirtinti ir iki šiol tik diskutuojama. Patikimiausiai išmatuotas karališkasis eukaliptas buvo 1872 metų vasario 21 d., kada Viktorijos valstijos archivuose buvo rasti tuometinio miškų ūkio inspektoriaus William Ferguson dokumentai. Su liniuote medį gulinti ant žemės nuo šaknų iki nulūžusios viršūnės išmatavo 133 m. Nulūžusios viršūnės skersmuo buvo 91 cm. Tad kaip manoma su nenulaužta viršūne medis galėjo siekti apie 152 m aukštį.

1897 metais Vašingtono valstijos (JAV), Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų amžiaus didžioji pocūgė. Medis pavadintas The Father of the forest buvo virš 122 m aukščio. Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m. Išmatuotas kada jau buvo nuvirtęs. Kitas medis žinomas kaip The Mother of the Forest augo iki 1852 metų, buvo 97,84 m aukščio ir 27,43 m kamieno skersmens (prie pagrindo).

Taip pat istoriniuose archyvuose yra duomenų apie augusius 101 m aukščio rutulinius eukaliptus. Augimo vieta - Tasmanija, Australija. Praeityje Australijos matininkų buvo išmatuotas 98,8 m aukščio Eucalyptus obliqua. Anot istorinių šaltinių, praeityje yra nukirstas 91 m aukščio Corymbia maculata medis. Vakarų Kaukaze auga 78-85 m aukščio Kaukaziniai kėniai.

Kiti įdomūs Lietuvos medžiai

Aukščiausias Lietuvos medis yra ne eglė ir ne pušis, kaip galbūt galėtumėte pagalvoti. Tai daug retesnis Lietuvos miškų medis - maumedis. Degsnės maumedyne Prienų rajone, Naujosios Ūtos girininkijoje augantis maumedis yra net 49 metrų aukščio.

Tiksli aukščiausio Lietuvos medžio rūšis - europinis maumedis, Larix decidua. Medžio aukštis iki žalių šakų siekia 29 metrus, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 1,86 metrus. Maumedynas, kuriame auga aukščiausias Lietuvos medis, užveistas dar XIX a.

Nuo 1960 m. Degsnės miško maumedynas yra yra saugoma teritorija - Degsnės botaninis draustinis ir europinio maumedžio genetinis draustinis. Maumedis-rekordininkas nėra vienintelis aukštas medis jame: vidutinis šalia aukščiausio Lietuvos medžio augančių kitų maumedžių aukštis siekia 42 metrus.

2013 m. Turistai, norintys išvysti aukščiausią Lietuvos medį, jį pasiekti gali nusukę nuo kelio Alytus-Kaunas. Atkarpoje tarp Prienų ir Balbieriškio reikia pasukti į žvyruotą miško kelią ir juo važiuoti 3 kilometrus.

Beje, palyginus su aukščiausiu žinomu pasaulio medžiu - JAV, Redvudo nacionaliniame parke augančia visžale sekvoja - Degsnės maumedis vis dėlto atrodo nebe taip jau įspūdingai.

tags: #vienas #is #auksciausiu #pasaulyje #medziu