Straipsnyje aptariama Vidos Višniauskienės turto deklaracija per prizmę individualių namų architektūros konkurso nugalėtojų pavyzdžio. Konkurso nugalėtojais svarbiausioje - geriausio individualaus namo - kategorijoje pelnytai tapo Viliaus Adomavičiaus ir Vidos Vyšniauskienės namas Domeikavoje ant upės skardžio.
Lietuvos žemėlapis
Individualaus Namo Architektūros Konkurso Apžvalga
Vis dėlto eidamas pro nuotraukų, projektų ir vizualizacijų planšetes labiau jaučiausi tarsi įprastame Vilniaus priemiesčio kvartale, kur beveik visi namai skirtingi, tačiau niekuo neišskiriantys. Projektus, į kuriuos nejučia atsisuki ir prie kurių stabteli, deja, - galima suskaičiuoti rankų pirštais. Taigi užduotis išrinkti geriausius namus gerokai palengvėjo. O gal pasunkėjo, nes nėra iš ko rinktis?
Architektams pavyko rasti ryšį tarp modernumo ir namą supančios aplinkos, o projektas, nors ir labai modernus, dvelkia prieškario Kaunui būdingu architektūros stiliumi.
Maži Namai: Nauja Tendencija?
„Tai - nauja tendencija. Turtuoliai statosi tokius namus, nes dabar labai atpigusios statybos. Nominacija „Pripažintas tarp kolegų“, kuri atrodė labiausiai atitinkanti visuomenės skonį, atiteko dviem jauniems architektams Evaldui Mikelevičiui ir Linui Pasiaurai už mažą, paprastą namą.
Šis namas nėra įmantrios architektūros. Jis labai paprastas, nėra klasikinis lietuviško namo pavyzdys - ne rąstų, nedidelis. Greičiau toks, kokį dar tik norėtume matyti ateityje. Tikėtina, kad tuomet namai bus šimtmečių patikrintos klasikinės trobos formos, tačiau su moderniais saulės kolektoriais ant stogo. Jų plotas sieks 60-80 kvadratinių metrų - tiek, kiek užtenka daugeliui miestiečių, įsikūrusių butuose, bet svajojančių turėti namą.
Svarbu Įvertinti Poreikius
Svarbiausias aspektas - mažą erdvę reikia labai gerai suplanuoti pagal šeimos poreikius. Čia greičiausiai negalėsi turėti ir didelės virtuvės, ir erdvaus vonios kambario, ir darbo kabineto. Reikia atsižvelgti į poreikius. Pavyzdžiui, jeigu šeima namuose retai gamina valgį, užteks mažos virtuvės, bet galima įrengti didesnę vonią. Jeigu namo gyventojai nesimaudo vonioje, užteks ir dušo. Tuomet atsiras daugiau erdvės kambaryje.
Vaikams reikia atskiro kambario, bet jeigu jų nėra, papildomas kambarys nereikalingas. Laisvų erdvių tokiame name neliks, tačiau, viską gerai suplanavus, bus patogu gyventi.
Parodos ekspozicija
Architektų Idėjos
Pastebime, kad Lietuvoje architektūra nėra labai kokybiška, todėl mėginame siūlyti idėjas. Namas yra skirtas žmogui gyventi, todėl svarbu ne tik jo išvaizda, o vidaus planavimas, gyventojų poreikiai. Pavyzdžiui, kuriame išplečiamo namo idėją. Jauna šeima gali pasistatyti nedidelį namą. Kai atsiranda vaikų, galima pristatyti papildomą kambarį. Projekte iškart numatoma tokia galimybė. Taigi gyventojai galikeisti namą pagal savo poreikius ir kišenę.
Vadovaujamės nuostata, kad namas turi būti paprastas. Lietuvoje populiarėja tipišką trobą interpretuojantys projektai. Tai natūralu - mūsų kraštui būdinga tokia architektūra, jau patikrinta per amžius.
Mažesnis Namas - Geresnis Gyvenimas?
Dabar dauguma žmonių gyvena visavertį gyvenimą vidutinio dydžio, 60-80 kv. m ploto, butuose. Kodėl jiems reikėtų dvigubai didesnio namo, jeigu toks plotas atitinka šeimos poreikius? Beveik visuose dabartiniuose namuose rasime daug neišnaudotų erdvių - svečių miegamųjų, didelę virtuvę, koridorių. Jais niekas nesinaudoja. Tai kam jų reikia?
Iki šiol žmonės, statydami namus, stengdavosi nenusileisti kaimynams. Manau, kad situacija keičiasi - dabar žmonės galvoja, ką gali sau leisti ir kokio dydžio namo jiems iš tiesų reikia. Tokia yra ir mūsų mažo, paprasto namo idėja. Dėl paprastos formos jis derės bet kurioje aplinkoje, o jo gyventojai turės tiek erdvės, kiek jiems reikia. Bet šis namas bus nebrangus ir taupys energiją. Tikimės, kad bent vienas toks projektas bus įgyvendintas jau šiemet.
Parodos Laureatai
Paroda „Individualių namų architektūra 2010“ surengta septintą kartą. Šiemet konkursui pateikta rekordiškai daug - 198 darbai.
Tremtis
Penkeri metai Sibire
Tremtinių Atsiminimai
Mano gyvenimas paženklintas tremtinės dalia. Praėjo 50 metų, bet laikas nepajėgė užgydyti skriaudos žaizdų. Su amžiumi tos žaizdos vis skaudžiau degina širdį, vis dažniau ir dažniau atmintyje iškyla praeities vaizdai, kurių neįmanoma užmiršti. Neišbrauksi iš gyvenimo tų 11 metų, praleistų toli nuo tėvynės, amžino įšalo žemėje Igarkoje, Krasnojarsko krašte. Patirtos skriaudos neatlygins joks reabilitavimas, niekas nesugrąžins ten paliktos sveikatos ir jaunystės, o tremtinės dalia liks iki gyvenimo pabaigos.
Mūsų reabilitavimas - tai formalus aktas. Iki šiol nepripažinta šią nusikalstamą akciją vykdžiusių pareigūnų kaltė, nėra jokio jų atgailos žodžio. Iš mūsų pažymų niekas neišbraukė įrašų „be turto grąžinimo", „be teisės grįžti į tėviškę" ir „be teisės gyventi Lietuvos TSR". Tai tik didina skriaudą.
Negalime tylėti, reikia atvirai kalbėti apie sulaužytus gyvenimus, apie nužudytuosius, apie nuo bado mirusius mažus vaikus ir suaugusius, apie laisvo žmogaus pavertimą vergu. Aš esu motina ir negaliu suprasti, iš kur tokia neteisybė, iš kur atsiranda sadistai, tironai, vagys, žmogžudžiai, kurių ir dabar Lietuvoje ne mažėja, o daugėja. Pasakykit, kodėl tiek daug žmonių puvėsiais užsikrėtę?
tags: #vida #vysniauskiene #turto #deklaracija