„Via Baltica“ yra Šiaurės jūros - Baltijos koridoriaus ir TEN-T pagrindinio automobilių transporto tinklo dalis, kurio bendras ilgis siekia 649 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Ši magistralė yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, bet ir kariniam mobilumui.
Įgyvendinus „Via Baltica“ rekonstrukciją, kelio zonoje bus geresnis per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas, bus galima laiku dislokuoti karinius vienetus, didinti paramą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau dislokuotiems kariniams vienetams.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad vadinamajame Suvalkų koridoriuje esantis Lazdijų kelias bus vienas pagrindinių objektų užbaigus tarptautinės magistralės „Via Baltica“ plėtrą. Anot ministro, dabar visas dėmesys skiriamas „Via Baltica“ magistralei, o įsibėgėjus paskutinės atkarpos ties Lenkijos siena tvarkymui būtų grįžtama prie kariniam mobilumui svarbaus Lazdijų kelio atnaujinimo.
M. Skuodžio teigimu, kelias kaip „Via Baltica“ alternatyvi karinio mobilumo jungtis įtraukta į transeuropinių transporto tinklų žemėlapius, tai sudaro galimybę gauti finansavimą jo tvarkymui.
Susisiekimo ministras pernai rudenį taip pat pranešė, kad bus tvarkomi prastos būklės privažiuojamieji keliai prie buvusių Kalvarijos ir Lazdijų pasienio su Lenkija punktų. Kelio Lazdijai-Akmeniai ruožo nuo 9 kilometro iki Lenkijos sienos kapitalinio remonto preliminari vertė - 0,8 mln. eurų, darbai gali būti atlikti šiemet.
Via Baltica schema
Rekonstrukcijos svarba ir tikslai
Rekonstrukcijos darbai atitinka civilinio ir karinio mobilumo poreikius. Esamo kelio techninė kategorija (I-II), eismo srautai nėra atskirti, keliu važiuoja tiek tranzitinis transportas, tiek žemės ūkio technika. Kelias yra pavojingas manevruoti, už lėtai važiuojančios žemės ūkio technikos formuojasi automobilių eilės.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į:
- Ženkliai išaugusį eismo intensyvumą. 2019-2023 m. VMPEI vidurkis sudarė 11 390 autom./parą, iš jų krovininis - 5 786 autom./parą (50,8 proc.).
- Aukštas avaringumo lygis. Dėl siauros kelio dangos, neatskirtų tranzitinio ir vietinio eismo srautų, intensyvaus krovininio transporto eismo, 2018-2022 m. įvyko 9 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 14 žmonių buvo sužeisti.
Rekonstravus šį kelią kartu su kitais pagrindinio TEN-T tinklo keliais, Lietuva įvykdys Europos Sąjungos (ES) keliamą tikslą, kad iki 2030 m. Lietuvos pagrindinis TEN-T kelių tinklas atitiktų ES reikalavimus. Bus sudarytos palankios sąlygos tranzitiniam bei vietiniam (lėtaeigiam) eismui.
Europos kelių tinkle bus užtikrintos saugios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srautus, kelių kategorijai keliamus ES reikalavimus bei nustatytus tarptautinius standartus.
Finansavimas ir įgyvendinimas
Įgyvendinant I, II, III ir IV ruožų rekonstrukcijų projektus, dvejopos paskirties mobilumui užtikrinti 2022-2024 m. gautas iš viso daugiau nei 134 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimas.
TEN-T tinklas
Pagrindiniai etapai ir darbai
Šiuo metu Kelių direkcija vykdo didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros plėtros projektą, kurį užbaigus jau 2025 m. „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos važiuosime aukščiausius standartus atitinkančia automagistrale.
„Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstrukcija šiuo metu stipriai pasistūmėjusi į priekį. Praėjusiais metais atidaryti du šio magistralinio kelio rekonstruoti etapai. Visas apie 40 km ilgio „Via Baltica“ kelias iki 2025 m.
„Via Lietuva“ įgyvendina tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planus ir pradeda pasirengimą likusių, nerekonstruotų ruožų modernizavimui. Jau pasirašytos sutartys dėl šių kelių, kurių bendras atstumas sudaro apie 160 km, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo.
„Nuosekliai įgyvendiname tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo planus ir imamės pasirengimo modernizuoti dar neatnaujintus ruožus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis.
Pagrindiniai planavimo tikslai - numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus.
2023 m. birželį „Luminor“ bankas bendrovei „Fegda“ suteikė dvi darbų įvykdymo garantijas, kurių bendra vertė 28 mln. eurų, skirtas tarptautinės magistralės „VIA Baltica“ ruožui aplink Marijampolę bei geležinkelio transporto projektui „Rail Baltica“. Bankas bendrovei taip pat paskolino 6 mln. eurų asfalto gamyklai.
Netrukus prasidės ilgiausios „Via Baltica“ ruožo nuo magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 58,62 iki 72,50 km rekonstravimas. Statybos darbus planuojama pabaigti iki kitų metų pabaigos. Projekto vertė - apie 223,6 mln. eurų.
2022 m. gruodį VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbus bus galima pradėti 2023 m. viduryje.
Taip pat įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 79 iki 85 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus pradėti dar šiais metais, o baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė - apie 66,7 m...
Tarptautinei magistralei „Via Baltica“ priklausančio magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 76 km įkasta kapsulė - prasideda šio kelio vieno ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbai.
Via Baltica rekonstrukcija
Kitas svarbus projektas - Kauno pietrytinio aplinkkelio tiesimas. Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių.
Šią savaitę kelininkai paleido eismą 1,5 km ilgio dviejų juostų atkarpoje tarp Palemono gatvės ir geležinkelio trasos ties Amaliais. Šios projekto dalies įgyvendinimas atsiėjo apie 17,8 mln.
Tolimesniame etape laukia Ateities plento rekonstrukcija nuo A1 magistralės iki Palemono gatvės, įrengiant 2,6 km ilgio kelią. Pats ambicingiausias - ketvirtasis etapas. 11 kilometrų kelias sujungs magistralę A1 su „Via Baltica“ trasa Varšuvos kryptimi.
Kauno pietrytinis aplinkkelis
Įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai ruožo nuo 7,508 km iki 87,861 km, kuris yra „Via Baltica“ kelio dalis, priešprojektinių sprendinių parengimo. Tikslas iki 2030 m. Lietuvos teritorijoje bendras Via Baltica transporto koridoriaus, kurį sudaro penki magistraliniai keliai (A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dalis), A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga), ilgis yra 268 km.
2019 m. duomenimis, Via Baltica ruožo nuo Kauno iki Panevėžio vidutinis metinis eismo intensyvumas siekė 7,5 tūkst. automobilių per parą, iš kurių beveik 37 proc. sudarė sunkusis transportas.
Kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbų progresas | 2015-11-24
tags: #via #baltika #renovacijos #darbai