Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūs Priekulės apylinkių įvykiai, renginiai ir bendruomenės gyvenimas 2016 metais. Aptariami socialinio centro veikla, kultūriniai renginiai, išvykos ir kitos iniciatyvos, skirtos vietos gyventojams.
Priekulės savivaldybės žemėlapis
Kultūriniai Renginiai ir Išvykos
2016 metai Priekulės bendruomenei buvo kupini įvairių kultūrinių renginių ir išvykų, skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šios veiklos padėjo plėsti akiratį, supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra ir tradicijomis.
- Išvyka į Klaipėdos uostą: 2016 m. rugpjūčio 5 dieną Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojams buvo surengta išvyka į Klaipėdą. Vaikai dalyvavo ekskursijoje po uostą pramoginiu laivu „Venus S“. Pažintinės iškylos metu vaikai susipažino su vieninteliu šalies uostu, išgirdo gidės pasakojimą apie uosto darbą, atplaukiančius laivus, gabenamus krovinius, išvydo suskystintųjų gamtinių dujų laivą - terminalą „Independence“. Pasiplaukiojimas pramoginiu laivu vaikams buvo nauja, įdomi patirtis, palikusi malonių įspūdžių.
- Išvyka į Dinozaurų parką: Rugpjūčio 8 d. Priekulės socialinių paslaugų centro klientams su negalia buvo surengta išvyka į Dinozaurų parką. Klientai buvo sužavėti 5D formatu sukurtu filmuku - tai paliko neišdildomą įspūdį. Po pasivaikščiojimo jaukioje kavinėje prie tvenkinio mėgavomės kava, sausainiais, ledais; dalinomės patirtais įspūdžiais.
- „Protų mūšis“: 2016 m. rugpjūčio 4 dieną Priekulės socialinių paslaugų centro salėje vyko įnirtinga kova - „Protų mūšyje“ atkakliai varžėsi 4 vaikų komandos. Žaidėjams teko atsakinėti į klausimus iš 5 skirtingų temų: istorija, gamta ir žmogus, geografija, lietuvių kalba ir matematika. Po paskutinio „Blic“ klausimų turnyro 0,5 taško išsiveržė ir protų mūšį laimėjo „Geografų“ komanda. Dalyviai buvo apdovanoti saldžiais prizais ir gardumynais. Šventinę popietę užbaigė smagūs šokiai pagal programą „Just dance“, šoko visi - ir maži ir dideli, šypsenos nedingo nuo vaikų veidų, net ir nuvargus nesinorėjo sustoti.
- Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus dešimtmečio minėjimas: Liepos 22 d. vyko Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus dešimtmečio minėjimas. Dalyvavo Priekulės socialinių paslaugų centro bendruomenė. Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, bei kiti garbūs valdžios atstovai, dvasininkai ir visi geros valios žmonės, kuriems svarbu išsaugoti ir puoselėti istoriją.
- Išvyka į Monciškes: Išsipildyti neįgalių klientų norams padėjo ir palankus birželio paskutinės dienos oras. Pasirinkome savo laisvalaikį praleisti Monciškėse, kur mūsų neįgaliems klientams buvo sudarytos visos galimybės nevaržomai maudytis, taškytis bangose ir statyti smėlio pilis. Sunku buvo išvažiuoti, nes klientai čia dar norėjo pasilikti ir džiaugtis tomis nuostabiomis akimirkomis.
- Išvyka į Palangą: Š. m. birželio 28 d. Priekulės socialinių paslaugų vaikų dienos centras lankėsi Lietuvos pajūrio mieste Palangoje. Vaikai pasiekė Palangos gintaro muziejų. Muziejuje vaikai dalyvavo edukacinėje pamokoje „Gintaro kelias“, kurios metu išsamiai susipažino su gintaro atsiradimo istorija, savybėmis, mokėsi pajausti jo šilumą, kvapą, išmoko atskirti tikrą gintarą nuo netikro, sužinojo apie gydomąsias galias. Vaikai aplankė netoliese muziejaus esantį lurdą, užkopė į Birutės kalną, pasiekė Baltijos jūros pakrantę. Čia džiaugėsi šiltu smėliu, saule, šokinėjo per bangas, ieškojo gintariukų.
- Iškyla į gamtą Joninių proga: Birželio 23 dieną mistiškiausios vasaros šventės - Joninių proga Vaikų dienos centrą lankantiems vaikams buvo suorganizuota iškyla į gamtą. Visą dieną vaikai praleido Priekulės miestelio „Vingio“ parke. Pasidaliję į 2 komandas vaikai varžėsi linksmose ir atkakliose LOBIO IEŠKOJIMO varžybose. Po to vaikai klausėsi muzikos, žaidė krepšinį, futbolą, patys kepėsi dešreles ant laužo, vaišinosi. Pasistiprinę vaikai dalyvavo viktorinoje apie Joninių šventę, tradicijas, papročius, simbolius. Smagią iškylą užbaigėme saldžiai - visi iškylos dalyviai buvo vaišinami ledais.
- Išvyka į Klaipėdos zoologijos sodą: 2016 m. birželio 14 dieną įgyvendinamo Vaikų dienos centrų projekto „Būkime drauge“ (finansuojamo iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėka Priekulės socialinių paslaugų vaikų dienos centro lankytojai išvyko į Klaipėdos zoologijos sodą aplankyti jo gyventojų. Vaikai susipažino su gyvūnų įvairove, iš arti galėjo apžiūrėti įprastesnius gyvūnus - povus, pelėdas, apuokus, voveraites, triušius, ežius, antis, juodąsias gulbes, elnius, ožiukus, asiliukus, meškėnus bei išvydo daugybę zoologijos sode gyvenančių egzotiškų, iš kitų šalių ar žemynų atvežtų gyvūnų - pumų, lūšių, baltųjų vilkų, kengūrų, stručių, Afrikos karvių, makakų, jaguarų, tigrų, liūtų, lamų, kupranugarių ir kt.
- Iškyla poilsiavietėje „Ramygala“: Birželio 8 d. Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojai išsiruošė į tradicinę iškylą poilsiavietėje „Ramygala“. Visi užsiėmėme norima veikla: žaidėme tinklinį, kvadratą, grožėjomės gamta, žvejojome. Ši popietė visiems lankytojams suteikė daug teigiamų emocijų ir šypsenos puošė visų veidus.
- Lobio paieškos Vaikų gynimo dienos proga: Birželio 1 d. siekiant paminėti vaikų gynimo dieną, Priekulės socialinių paslaugų centrą lankantys asmenys su negalia, patys grįžo į vaikystę ir leidosi ieškoti lobio. Visa komanda dirbo vieningai ir stebino savo išmanumu ir gudrumu. Laiškelis po laiškelio ir taip nuo Priekulės socialinių paslaugų centro kiemelio lankytojai atkeliavo į Priekulės Vingio parką, kur buvo paslėptas lobis. Atidarę skrynelę lobio ieškotojai rado lapelį su užrašu „Kuponas ledams“, kurį galėjo išmainyti į tikrą ledų porciją.
Prevencinės Paskaitos ir Projektai
Priekulės socialinių paslaugų centras aktyviai įgyvendino įvairius projektus ir organizavo prevencines paskaitas, skirtas vaikų ir suaugusiųjų švietimui bei sveikatos stiprinimui.
- Paskaita „STOP RŪKYMUI“: Gegužės 31 d. minint Pasaulinę dieną be tabako Priekulės socialinių paslaugų centre vyko prevencinė paskaita „STOP RŪKYMUI“, kurią vedė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo specialistė Rasa Jonauskaitė. Paskaitos metu klausytojai buvo supažindinami su informaciją apie cigarečių sudėtį, elektroninių cigarečių, cigarilių ir kt. rūkymo žalą. Paskaitoje dalyvavę žmonės sužinojo kokia atsakomybė gresia už nelegalių tabako gaminių pardavimą, turėjimą.
- Šventė „Vaikystės kiemas“: Birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Priekulės socialinių paslaugų centrą lankantiems vaikams buvo surengta tradicinė šventė „Vaikystės kiemas“. Vaikai centro kiemelyje piešė spalvotomis kreidelėmis, rašė linkėjimus, suposi ant sūpuoklių, darė mankštą, šoko, pūtė muilo burbulus, žaidė judriuosius žaidimus, klausėsi muzikos, smagiai leido laiką.
- „ŠEIMŲ ŠVENTĖ“ poilsiavietėje „Ramygala“: Dienos centrą lankantys vaikai, jų tėveliai bei kiti šeimos nariai buvo pakviesti į „ŠEIMŲ ŠVENTĘ“ - linksmą, aktyvią, turiningą dieną gamtoje - poilsiavietėje „Ramygala“. Šventės dalyviai savo jėgas bei vikrumą išbandė draugiškose ir nuotaikingose šeimų estafetėse. Popietės pabaigoje vaikams už pasiekimus Vaikų dienos centre ir šventėje dalyvavusioms šeimoms buvo įteiktos padėkos ir simbolinės dovanėlės.
- Išvyka į kartodromą: 2016 m. gegužės 31 d. Priekulės socialinių paslaugų Vaikų dienos centro lankytojai mokslo metų užbaigimo proga išvyko į Klaipėdą. Vaikus nemokamai papramogauti - pasivažinėti kartingais - pakvietė kartodromo „Gokartas“ savininkai, vaikams tai buvo maloni, netikėta staigmena. Apsilankymas kartodrome ir mokymasis suvaldyti kartingą vaikams buvo ne tik smagi pramoga, bet ir pamoka - tai puikus būdas mokyti vaikus laikytis disciplinos, saugaus elgesio taisyklių, tvarkos, pagarbos vienas kitam, reaguoti į perspėjimus trasoje signalinėmis vėliavėlėmis.
- Mokinių koncertas “Būkime kartu“: Gegužės 18 d. Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojai buvo sukviesti į Priekulės muzikos mokyklos salę, kurioje vyko Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos mokinių koncertas “Būkime kartu“. Mokiniai mus džiugino nuostabiomis dainomis ir dalino mums savo nuoširdžias šypsenas.
Socialinės Iniciatyvos ir Bendruomenės Veikla
Priekulės bendruomenė aktyviai dalyvavo įvairiose socialinėse iniciatyvose, siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir puoselėti bendruomeniškumą.
- Projektas „Būkime drauge“: Nuo 2016 m. balandžio 1 d. Priekulės socialinių paslaugų centras įgyvendina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą vaikų dienos centrų veiklos projektą „Būkime drauge“. Projekto tikslas - plėsti vaikų dienos centro veiklą ir teikiamų paslaugų įvairovę vaikams iš socialinės rizikos, nepasiturinčių gyventojų šeimų bei jų šeimos nariams.
- „Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai“: Nuo balandžio 19 d. iki gegužės 10 d. Priekulės socialinių paslaugų centre buvo rengiami „Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai“, kurių metu buvo siekiama tėvams, globėjams suteikti žinių ir įgūdžių, reikalingų visaverčiam bendravimui su vaikais.
- Lankupių kaimo bendruomenės veikla: Prie Minijos ir Karaliaus Vilhelmo kanalo santakos įsikūrusiam Lankupių kaimui Priekulės seniūnijoje negresia išnykti. Čia įsikūrusieji mėgaujasi unikaliu kraštovaizdžiu, stengdamiesi išsaugoti senojo kaimo dvasią. Bendruomenė pasirūpino pakeisti pastato stogą, o dabar jau ir patalpos atnaujintos, išgražintos bei šiuolaikiškais baldais apstatytos.
- Butkų kaimo atgimimas: Butkų kaimas - vienas iš atgyjančiųjų Priekulės seniūnijoje. Čia statosi šiuolaikiškus namus naujakuriai, senas sodybas restauruoja senbuviai ar jas įsigiję nauji šeimininkai. Kasmet daugėja gyventojų - darbščių, mylinčių žemę ir puoselėjančių grožį. Senojo kaimo akcentas - Klaipėdos krašto architektūros stiliaus lietuvininkų Pareigių etnografinė sodyba, kurios šimtmečio sukaktį prieš 5 metus susirinkę minėjo kaimynystėje gyvenantys žmonės.
Martynas Reisgys - Mažosios Lietuvos veikėjas
Martynas Reisgys dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, su Mažosios Lietuvos lietuvių delegacija vyko į Paryžių, nuo 1925 iki 1934 m. buvo Klaipėdos krašto direktorijos narys (triskart pirmininkas). Vadovavo Dovilų šaulių būriui, buvo Jurgių kaimo seniūnas, prisidėjo prie "Santaros" veiklos. Gyvenimą baigė Austrijos koncentracijos stovykloje. Jo žmona su vaikais buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą ir iš ten namo nebegrįžo.
Martyno tėvas, irgi Martynas Reisgys, gimė Lankupiuose, ūkininkų šeimoje. Anksti neteko savo tėvo (mūsų herojaus senelio). Į namus užkuriomis atėjus patėviui, buvo išsiųstas tarnauti pas ūkininkus. Ten susipažino su tarnaite Marija Jagminaite ir ją vedė. Apsigyveno Venckuose, name prie Minijos, 5 km į pietus nuo Priekulės. Vertėsi įvairiais darbais ir susitaupė savo išsvajotam ūkiui: 12 ha žemės įsigijo Biržininkų kaime. Čia ir užaugo Venckuose gimęs pirmagimis, būsimas Mažosios Lietuvos veikėjas, Martynas Reisgys.
Pradinę mokyklą Martynas baigė Venckuose. Vėliau pasirinko dailidės-statybininko amatą. 1906-1908 m. Martynas tarnavo vokiečių kariuomenėje. 1913 m., būdamas 26 metų, vedė Anikę Dėckytę iš Jurgių kaimo (Gelžinių valsčius), kuriame tebuvo 45 žmonės (1905 m. - 37), visi lietuviai, ir nė vieno vokiečio. Pasogos gavo 55 ha ūkį su senais trobesiais. M. Reisgio uošviai Jurgis ir Ilžė turėjo gausią šeimą: Marinkę, Katrynę, Anikę, Martyną, Jurgį, Urtę.
Jurgių kaime (šalia Šernų girios) Martynas ėmėsi ūkio tvarkymo, naujų trobesių statybų. 1914 m. statė staldus (tvartus), tačiau darbo nebaigė - prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, buvo pašauktas vokiečių kariuomenėn. Grįžęs iš karo, Martynas įsitraukė į politinę veiklą dėl Mažosios Lietuvos prijungimo prie atsikūrusios Lietuvos Respublikos. Platino Mažosios Lietuvos tautinės tarybos leidžiamą spaudą, rinko lėšas lietuviškai veiklai plėsti. 1922 m. rudenį kartu su dr. 1923 m. E. Simonaitis M. Reisgį pakvietė į sukilėlių Direktoriją. Direktorijos nariu M. Reisgys buvo 1925-1926, 1927-1930, 1932, 1930-1931 (pirmininku). 1934 m. vėl sutiko vadovauti Direktorijai, kad suvaldytų kilusią įtampą. Vadovaujant M. Reisgiui, į valdines mokyklas greta vokiečių buvo grąžinta ir lietuvių kalba. 1934 m. gruodžio 3 d. iš pirmininko pareigų pasitraukė ir toliau ūkininkavo Jurgiuose.
1939 m. M. Reisgys pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, į Kuršėnus. 1940 m. birželį Šiauliuose buvo suimtas ir tardomas bolševikų. Grįžęs į savo ūkį, netrukus buvo suimtas ir Klaipėdoje kalintas vokiečių. 1941 m. 1942 m. vasario 21 d. iš Mauthauseno M. Reisgys šeimai rašė: "Miela žmona, vaikai ir uošvi! Sveikinu Jus visus širdingai. Nuo šio mėnesio pradžios esu perkeltas čia. Jūsų atvirutę dar ten gavau. Labai dėkui už pasiųstus pinigus, apie kurių atėjimą šiandien sužinojau. Kitos kokios žinios iš Jūsų nieko negavau. Dėkui Dievui, esu dar gyvas ir tikiu, kad ir Jūs gyvi ir sveiki esate. Ką daro senasis opapa ir Hansas? Ar jie dar sveiki arba pasveiko, ko aš labai širdingai linkiu. Oras labai žiemiškas, daug sniego. Koks oras pas jus, ar žiemą labai šalta? Taip nieko naujo. Palikit visi sveiki. Dievas malonėtų mus visus apsaugoti. Iki džiaugsmingo pasimatymo. M. Reisgys mirė koncentracijos stovykloje 1942 m. balandžio 2 d.
Martyno Reisgio sūnus Anskis, kuris 1944 m., kaip ir brolis Jurgis, emigravo į Vakarus. 1948 m. Anikė Reisgienė su vaikais Ievute, Martynu ir Jonu buvo ištremta į Krasnojarsko sritį. Į Lietuvą ji nebegrįžo: mirė po dešimties metų. Vaikai 1960 m. Klaipėdos krašte po II pasaulinio karo liko Martyno dukra Anelė, jo brolis Kristupas. 1999 m. Martyno sūnus Jurgis (1914-2005 m.), gyvendamas Australijoje, apie tėvą rašė: "Kadgeno direktorijos kadencijai pasibaigus (1927 12 05 - 1930 07 08), tėvas į Jurgius grįžo su šešiais kilogramais įvairiausių raštų ir laikraščių iškarpų. Padavė man ryšulį ir pasakė: "Saugok šį turtą, kada nors prireiks." Kelias dienas ieškojau saugios vietos. Kartą girdėjau, kai tėvas broliui Mikeliui sakė, kad, ūkį perleidęs kuriam savo vaikui, sėsiąs rašyti atsiminimų, nes renkąs spaudą. Brolis Mikas sakė, kad tėvo svajonė - senatvę pašvęsti medžioklei. Kai 1939 metais persekiojamas nacių M. Reisgys pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, jo ūkin atvyko gestapininkai patikrinti rašomojo stalo. Tačiau nieko nerado: žmona visą spaudą buvo paslėpusi po laiptais.
Kraštotyrininkas, tautodailininkas ir visuomenininkas Jurgis Reisgys (1914-2003) mokėsi Stučių pradžios mokykloje, Klaipėdos spartesniojoje lietuvių gimnazijoje, Tauragės mokytojų seminarijoje. Mokytojavo Kalėnuose, Šakiniuose, Kretingalėje, Dirvupiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, 1941-1944 m. Panevėžio berniukų gimnazijoje. Rinko tautosaką. Iš savo senelio Jurgio Dėckio (1843-1943) ir kitų užrašė padavimų, kurių dalį 1936 m. išspausdino Vilkyškių mokytojas Fricas Tumosas. 1999 m. J. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vedė antrą kartą - Teresę Daukutę. Pirmoji Jurgio žmona Bronislova Tumėnaitė žuvo likus vos šešioms savaitėms iki karo pabaigos per amerikiečių lėktuvų antpuolį. Vokietijoje, Erlangeno universitete, J. Reisgys studijavo geografiją ir geologiją. 1947 m. susilaukė sūnaus Rimanto. 1949 m. emigravo į Australiją, ten gimė dukra Jūratė. Kartu su žmona Terese įkūrė lietuvių savaitgalio mokyklą ir patys čia mokytojavo. Lietuvoje lankėsi 1995 m.
M. Reisgys buvo tiesioginis XX amžiaus Mažosios Lietuvos įvykių liudytojas ir dalyvis. Už nuopelnus Lietuvai M. Reisgys buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde, o Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas jį apdovanojo Klaipėdos 1923 m. sausio 15 d. 2009 m. M. Reisgiui atminti Klaipėdos universiteto miestelyje buvo atidengta jo provaikaičio architekto Ginto Reisgio iš Australijos ir klaipėdiečio Vytauto Karčiausko sukurta skulptūrinė kompozicija "Banga". Šeimoje išsaugotą M.
Šiame straipsnyje pateikta tik dalis Priekulės apylinkių gyvenimo įvykių 2016 metais. Tikimės, kad ši informacija padėjo geriau pažinti šio krašto istoriją ir bendruomenę.