Nuo 2021 m. pradžios Lietuvoje statomi aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai, kurie pasižymi geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis. Tačiau pastatų sandarumas projektų vystytojams kelia ir iššūkių, kurių sprendimas - efektyvesnė rekuperacinė vėdinimo sistema.
„Nuolatinis patalpų vėdinimas yra svarbus mūsų produktyvumui ir sveikatai, tačiau griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams, naujai statomi būstai tampa vis sandaresni, tad siekiant užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose būtini papildomi sprendimai. Priešingai nei senos statybos namuose, kur oras cirkuliuoja per langus ir sienas, naujos statybos namuose šviežią orą užtikrina rekuperacinė vėdinimo sistema“, - komentuoja nekilnojamojo turto (NT) statytojos „Realco statyba“ Specialiosios projekto dalies vadovas Artūras Bičkus ir pataria renkantis naujus namus detaliai išsiaiškinti, kokia rekuperacinė sistema sumontuota daugiabutyje.
Skirtingų Vėdinimo Sistemų Privalumai
Pasak A. Bičkaus, individualios rekuperacijos privalumas yra tas, kad ją galima reguliuoti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, išvykus iš namų vėdinimo sistema veikia minimaliai, esant namuose - vidutiniškai, o jei sulaukiama svečių - galima įjungti maksimalų režimą ir užtikrinti aukščiausią vėdinimo kokybę. „Vis dėlto ši sistema turi savų trūkumų - tai rekuperatoriaus priežiūra ir prarandamas buto plotas ar aukštis, priklausomai nuo vėdinimo įrenginio tipo ir montavimo vietos“, - aiškina ekspertas.
Centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema, kuomet vienas didelis rekuperatorius aptarnauja visą namą ar laiptinę, yra mažiau efektyvi, jos negalima reguliuoti pagal individualius poreikius, tačiau namo gyventojams nereikia rūpintis jos eksploatacija ir priežiūra, be to, tokiai vėdinimo sistemai nereikės spręsti, kur sumontuoti vėdinimo įrenginį, kuris užimtų dalį būsto erdvės.
„Įprastai, jei namo statytojai neįrengia rekuperacinės sistemos, dažniausiai numato ir įrengia oro paėmimo bei išmetimo angas arba vėdinimo kanalus, kad gyventojai turėtų galimybę įsirengti norimo tipo ir efektyvumo vėdinimo įrenginius. Tam papildomai nebereikia gauti jokių statybos leidimų“, - atkreipia dėmesį A. Bičkus.
Vis dėlto sumanius įsirengti individualią vėdinimo sistemą, kai pastate buvo numatyta centralizuotas vėdinimas, prireiks namą suprojektavusio architekto leidimo - priklausomai nuo mini rekuperatoriaus sistemos, įrengiant vėdinimo sistemą, pastato fasade montuojama oro paėmimo anga kiekviename kambaryje arba montuojamos specifinės grotelės fasade, o tai turi įtakos pastato išvaizdai.
„Mini rekuperatorių sistemai sumontuoti nereikia vesti ortakių į kiekvieną kambarį ar sumažinti lubų aukščio, be to, ši sistema yra kur kas pigesnė - ją patogu sumontuoti jau įrengtuose butuose, nes rekuperatorius įrengiamas fasadinėje sienoje“, - tvirtina ekspertas.
Tuose renovuojamuose ar nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose, kur lubos per žemos ortakiams pakabinti ir neįmanoma jų paslėpti sienoje, vėdinimą pagerina mechaninis oro ištraukimas per natūralios ventiliacijos šachtas, kurių angos dažniausiai būna „nešvariosiose“ patalpose - tualete, virtuvėje.
Ventiliatoriai su Drėgmės Jutikliais
Čia yra prasmės investuoti į ventiliatorių su drėgmės jutikliu ir laikmačiu. Vėdinimo sistema veiks tik tada, kai patalpoje bus per drėgna, o drėgnumo ribą gali nustatyti pats vartotojas. Žemo slėgio hibridinis oro šalinimo ventiliatorius veikia labai tyliai, keldamas ne didesnį kaip 26 dB(A) triukšmą, kurį galima palyginti su šnabždesiu 1 m atstumu.
Ventiliatorius su drėgmės jutikliu
Sieninės Orlaidės
Tokiais atvejais labai praverčia papildomai įrengtos sieninės orlaidės, kurių pralaidumą galima reguliuoti mechaniškai arba automatiškai. Kiaurai sienos tiesiog išgręžiama 12-16 cm skersmens skylė, į kurią, apvilktas šilumos izoliacija, įkišamas ortakis. Jo viduje ir būna visa automatika.
Renovuojant pastatą, tokios orlaidės gali būti įrengiamos taip, kad oro paėmimo angos išeitų, tarkim, į išorinį lango angokraštį ir būtų beveik nepastebimos. Orlaidės gali būti montuojamos ne tik sienoje. Prisiminkime seną gerą klasiką - orlaides prie lango.
Orlaidės Languose
Sovietų laikais jas turėjo visi mediniai langai - kairėje ar dešinėje, per visą lango aukštį. Tik tada jas varstyti reikėdavo patiems (ir šilumos nuostoliai per tokią orlaidę nemaži), o dabar jų atsivėrimą reguliuoja vožtuvas, o ir pačios orlaidės dažniausiai būna ne vertikalios, bet horizontalios - rėmo apačioje arba viršuje. Jas paprasčiausia numatyti užsakant naują langą, bet, turint šiokių tokių įgūdžių ir reikiamus įrankius, galima įrengti ir jau esamame.
Orlaidės, kaip minėta, gali būti reguliuojamos mechaniškai - rankiniu būdu, daugiau ar mažiau atidarant sklendes. Drėgmės jutiklis - tai poliamidinio audinio juostelių pluoštas, kuris traukiasi arba ilgėja reaguodamas į vidaus oro drėgmės pokyčius. Svirčių sistema jis judina oro srautus ribojančias sklendes.
Kai oras teršiamas (drėksta nuo iškvepiamų garų, ruošiamo maisto, aktyvios veiklos), orlaidės automatiškai atsidaro ir įleidžia gryno oro, o oro šalinimo įtaisai automatiškai sureguliuoja apykaitinio oro kiekį, kad jo būtų nei per daug, nei per mažai. Patalpoms išsivėdinus ir oro drėgniui sumažėjus, sklendės užsiveria.
Orlaidė languose
Kambariniai Rekuperatoriai
Yra ir tokių kambarinių rekuperatorių, kurie lyg nedidelė spintelė tvirtinami prie sienos. Iš pirmo žvilgsnio juos galima supainioti su kondicionieriumi, skirtumas tas, kad jiems nereikia išorinio įrenginio. Tiesiai už tokio rekuperatoriaus sienoje būna išgręžiamos dvi angos: viena - orui išeiti, antra - orui patekti.
Tiesa, mažytį rekuperatorių galima įtaisyti ir į pačią sieninę orlaidę. Jos gali veikti poromis: viena orlaidė orą šalina, kol įšyla šilumnešio gardelė, kita tuo metu orą įtraukia. Paskui jos susikeičia vaidmenimis: įšilusi orlaidė įtraukia orą ir kartu jį šildo, o kita jį šalina ir tuo pat metu šyla. Tokie ciklai gali trukti po 60-70 sekundžių.
Dažniausia Klaida
Dažniausia klaida, kurią vis dar daro daugelis daugiabučių gyventojų, kurių namuose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema - vėdina namus atverdami langus. „Dalis žmonių vis dar tiki, kad atidarius langą namai bus geriau išvėdinti nei su rekuperacine sistema, nes būtent vėsesnis oras mums atrodo gaivus ir šviežias. Kitiems atrodo, kad patalpas vėdinant pasitelkus rekuperaciją bus išleidžiama šiluma. Vis dėlto, jei gyvenate arti gatvės ar šalia gausiai žydinčių augalų, praverdami langus į namus su oru įsileidžiate teršalų, dulkių ir žiedadulkių. Rekuperacinė vėdinimo sistema orą pirmiausia išvalo ir tik tada įleidžia į jūsų namus“, - teigia A. Bičkus.
Ekspertas pabrėžia, kad vienas iš rekuperacijos privalumų - į vėdinamas patalpas grąžinama iki 95 proc. šilumos, išmetamos su šalinamu oru. „Gyvenamajame name sumontuota efektyvi rekuperacinė vėdinimo sistema ne tik vėdina patalpas, bet ir padeda taupyti šilumą. Išties rekuperacinė vėdinimo sistema suteikia visai kitą gyvenimo kokybę - gyventojai jaučiasi geriau, ilgiau išlieka energingi, mažiau pavargsta, greičiau pašalinami nemalonūs kvapai“, - akcentuoja A. Bičkus.
Rekuperacija sprendžia ir aplinkos triukšmo problemą - nebelikus poreikio atidaryti langus namams vėdinti, mažiau aktuali tampa pastato vieta. Pasak pašnekovo, žmonės drąsiau renkasi gyvenimą miesto centre ar arčiau judrių gatvių ir išvystytos infrastruktūros, nes rekuperacinė vėdinimo sistema puikiai apsaugo tiek nuo užteršto oro, tiek nuo pašalinių aplinkos garsų.
Tinkamas patalpų vėdinimas aktualus ir siekiant apsisaugoti nuo šaltuoju metų laiku aktyviau plintančių sezoninių virusų, taip pat norint namus apsaugoti nuo pelėsio - rekuperacija padeda mažinti drėgmę, kuri susidaro daugiau laiko praleidžiant patalpose, atliekant įvairius buities darbus.„Siaučiant virusams rekomenduojama padidinti oro apykaitą patalpose ir nestabdyti vėdinimo sistemos. Idealu, jei ji veikia visą parą - tokiu būdu daugiau viruso dalelių bus pašalinta iš patalpų ir nenusės ant paviršių“, - pažymi A. Bičkus.
Oro kokybei namuose įtakos taip pat turi retai valomi rekuperacinės vėdinimo sistemos filtrai - individualią rekuperaciją turintys gyventojai turėtų filtrus keisti kas 4-6 mėnesius. „Pasitaiko atvejų, kad žmonės bando tuos filtrus tiesiog išplauti ar išsiurbti su dulkių siurbliu, bet tai neduoda jokio efekto - rekuperacinės sistemos filtrai yra labai tankūs, nešvarumai ir dulkės kaupiasi jų viduje, tad joks buitinis valymas nepadės. Filtrus reikėtų tiesiog pakeisti naujais“, - pabrėžia pašnekovas.
Natūrali Ventiliacija
Daugelyje daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti apie 1970-uosius, paprastai nėra pakankamai vėdinimo - naudojamas natūralus vėdinimas arba mechaninio ištraukimo sistema. Norint pasiekti geriausią įmanomą patalpų mikroklimatą, įrengiamas subalansuotas rekuperacinis vėdinimas, kuris užtikrina sveiką, švarų patalpų orą visose patalpose ištisus metus ir yra geriausias sprendimas aplinkosaugos ir energetiniu požiūriu.
Natūralus vėdinimas yra seniausia vėdinimo forma ir yra įprasta namuose, pastatytuose iki 1970 m. Savaiminis oro įsiurbimas pagrįstas šiltu ir drėgnu oru, natūraliai kylančiu ortakiais iš vonios ir drėgnų patalpų, o per ventiliacijos angas arba nesandarumus pastate patenka šviežias lauko oras.
Paprastai kalbant, savaiminė trauka veikia prastai ir priklauso nuo temperatūrų skirtumų viduje ir išorėje. Atrodytų, tereikia, kad bendros namo vėdinimo sistemos projektas būtų rengiamas kartu su viso pastato projektu. Tačiau problema čia - nuosavybės ir jos valdymo niuansai. Mat daugiabutis, tegu ir administruojamas centralizuotai, vis dėlto taip ir neturi vieno šeimininko.
Kiek savininkų - tiek smulkių skirtingų ventiliacijos nustatymų, o tokios pokyčių lavinos nesuvaldys nė vienas centralizuotas rekuperatorius. Sistema kaipmat išsibalansuos, ir į nepigią įrangą investuoti pinigai išeis vėjais.
Subalansuotas Vėdinimas
Rekuperatorius yra efektyviausia vėdinimo sistema šiandieninėje rinkoje. Ištraukiamo oro šilumos energija perduodama ir šildo tiekiamą orą per besisukantį šilumokaitį. Iki maždaug 85% šilumos grąžinama energiją taupančiais ventiliatoriais, o tai reiškia didelį energijos taupymą ir kartu išvengiate šaltų skersvėjų šaltuoju metų laiku.
Subalansuotas vėdinimas pašalina drėgną ir užterštą patalpų orą iš virtuvių, vonios kambarių, tualetų ir drėgnų patalpų. Be to, miegamuosiuose ir svetainėse tiekiamas švarus, gaivus ir iki reikiamos temperatūros apdorotas oras. Vėdinimo įrenginyje esantys filtrai išvalo į namus tiekiamą lauko orą ir padeda mažinti tiek žiedadulkių, tiek oro taršą kambarių ore. Subalansuotas vėdinimas suteikia gerą komfortą ir taupo energiją.
Vėdinimą galima pritaikyti pagal poreikį, prijungiant skirtingus jutiklius, tokius kaip pvz. Naktinis vėsinimas vasaros metu padeda sumažinti šiltą patalpų temperatūrą bute pirmiausia naktį. Šaldymo atkūrimas padeda sulėtinti temperatūros kilimą bute karštomis dienomis. Abi funkcijos papildo viena kitą ir prisideda prie malonesnio patalpų klimato karštomis vasaros dienomis.
Vėdinimas pagal poreikį labai pagerina oro kokybę ir taupo energiją. Su „Flexit“ priedais, skirtais pagal poreikį valdomam vėdinimui, galite lengvai pritaikyti vėdinimą prie namų poreikių, pvz. padidinti vėdinimą drėgmės pašalinimui ar židinio režimo metu ir kt. CO2, drėgmės ar užimtumo stebėjimo jutikliai duoda signalus į vėdinimo įrenginius, kurie pagal poreikį reguliuoja vėdinimą.
Naudojant decentralizuotą vėdinimą, rekuperatoriai yra bute, o visa vėdinimo sistema kiekvienam butui yra atskira. Kiekviename bute reguliuojamas vėdinimo srautas ir patalpų temperatūra, o tai užtikrina geresnį patalpų klimatą ir geriausią energijos vartojimo efektyvumą. Tai užtikrina aukštą komfortą gyventojams, nes jie patys valdo vėdinimą pagal poreikį.
Praktiniai Patarimai ir Sprendimai
Atsakant į klausimą, į ką reikia atkreipti dėmesį ir ką sumontuoti B energinės klasės bute, kuriame vėdinimas yra natūralus, svarbu suprasti pagrindinius principus. Natūralaus vėdinimo užtikrinimui būtina išpildyti dvi sąlygas - oro pritekėjimą bei oro šalinimą. Jūsų bute, kaip supratau, yra suformuotos natūralios traukos angos, kurių paskirtis yra labai aiški. Vienas iš virtuvėje esančių vėdinimo kanalų skirtas virtuvinio gaubto prijungimui, kitas virtuvės zonos vėdinimui. Vonios kanalas skirtas šios patalpos vėdinimui.
Kaip Patikrinti Ventiliacijos Veikimą?
Norint įsitikinti ar esantys natūralios traukos kanalai yra veiksnūs ir juose oras juda teisinga kryptimi (iš patalpos į lauką, o ne atvirkščiai), Jums tereikia atlikti nedidelį eksperimentą. Esant uždarytiems langams, prie kiekvieno iš vėdinimo kanalų pridėti nedidelį lapą popieriaus (geriausiai tiktų tualetinio popieriaus lapelis). Jei šis lapas laikosi, vadinasi trauka kanale yra susiformavusi.
Tačiau greičiausiai trauką fiksuosite tik keliuose kanaluose, o likusiuose užfiksuosite oro patekimą į patalpą (taip vadinamą kanalo "apsigręžimą"). Tai yra indikacija jog oro pritekėjimas (infiltracija) į patalpas yra per mažas.
Tuomet pakartokite eksperimentą, tik dabar jau kiekviename kambaryje išsandarinkite varstomą langą (mikroventiliacijos padėtis). Tuo atveju jei prie kiekvieno kanalo lapas laikysis ir nenukris, Jums taps akivaizdžiai aišku kokią svarbą oro pritekėjimas atlieka natūralaus vėdinimo sistemose.
Sprendimų kaip „įleisti“ orą į patalpas nenaudojant lango mikroventiliacijos padėties turime ne vieną. Tačiau reikia pastebėti, jog ne visuomet natūralios traukos kanalai funkcionuoja ir užtikrinus oro pritekėjimą į patalpas (viršutiniai pastato aukštai, per žema kaminų altitudė ir t.t.). Tokiais atvejais jau būtina pasitelkti ventiliatorius, kurių dėka bus užtikrintas reikiamas oro šalinimas.
Konkretūs Sprendimai Bute
- Vonios kambarys: Montuojamas slėginis ventiliatorius, ypač jei butas yra daugiaaukščio viduryje.
- Virtuvė: Viena anga skirta gartraukiui. Kita anga skirta natūraliai ventiliacijai - oro ištraukimui. Čia galima tiesiog prijungti ištraukimo difuzorių.
Visos nurodytos angos yra skirtos oro ištraukimui/ištekėjimui. Oro pritekėjimas turėtų vykti per pastato sienų, durų ir langų nesandarumus arba/ir pradarytus langus/orlaides.
Jeigu natūralios ventiliacijos nepakanka, tada montuojami ištraukimo ventiliatorius vonioje ir viryklės gartraukis į vieną iš angų virtuvėje.
Alternatyvūs Vėdinimo Sprendimai
Jei natūrali ventiliacija nepakankama, galima rinktis mechaninę ventiliaciją arba rekuperacinę sistemą.
Mechaninė Ventiliacija
Mechaninė ventiliacija oro kaitą užtikrina įrangos pagalba, kuri sukuria trauką. Mechaninės ventiliacijos privalumas tas kad yra galimybė, autonomiškai, nepriklausomai nuo išorės veiksniu tiekti ir šalinti orą, pakankamai dideliais kiekiais.
Paduodanti ventiliacija užtikrina šviežio oro petekimą į patalpą. Ištraukiamoji ventiliacija savo ruožtu pašalina atidirbusį orą. Kaip taisyklė šiuolaikiškos vėdinimo sistemos yra padavimo-ištraukimo.
Rekuperacinė Sistema
Vėdinimas su šilumos rekuperacija dirba ištraukiamo or šilumos gražinimo principu. Naudojant šilumos rekuperatorius (utilizatorius) sistema iš išeinančio iš patalpos oro dalį šiluminės energijos grąžina į patalpą paduodamam šviežiam šaltesniam orui.
Naujuose namuose centralizuotą vėdinimo sistemą įrengti kur kas paprasčiau. Kad būtų patenkintas individualaus vėdinimo reguliavimo poreikis, kiekvienam butui gali būti įrengiamas nedidelio galingumo, apskaičiuoto pagal buto oro tūrį, rekuperatorius. Jis paprastai neužima daug vietos - galima įrengti po pakabinamomis lubomis, sandėliuke, virtuvėje, sanitariniame mazge ar panašiai.
Naujieji rekuperatoriai tapo tokie kompaktiški, kad juos galima įmontuoti į baldus. Vienintelė bėda: tokie įrenginiai nemenkai kainuoja. O kur dar ortakiai, oro skirstytuvai, taigi atitinkamai padidėja ir būsto kaina.
Rekuperatorius butui
Centrinė ar Decentralizuota Sistema?
Centralizuota vėdinimo sistema bentros įrangos ir ortakių sistemos pagalba, pastate gali aptarnauti keletą patalpų. Tokio sprendimo privalumas - kapitalinių įdėjimų ekonomija ir energetinis efektyvumas.
Decentralizuota vėdinimo sistema skiriasi tuo, kad jos darbe atskiri elementai tarpusavyje nesusiję ir dirba autonomiškai.
Ką Daryti, Jei Bute Blogai Veikia Ventiliacija?
Jei bute blogai veikia ventiliacija, reikėtų kreiptis į vėdinimo ekspertą, kuris galėtų patarti, ką daryti. Galima pasiūlyti vėdinimo įrenginį „Advance“, kuriam nereikalinga ortakių sistema, nereikia jokių griovimo, montavimo darbų. Įrenginys pilnai automatizuotas, veikia reaguodamas i CO2 koncentraciją ir oro drėgnumą patalpoje. Šis įrenginys skirtas būtų, kabinetų ir kitų patalpų vėdinimui.
Deja ne visur užtenka taip vadinamos natūralios ventiliacijos, - išeitis mechaninė ventiliacija - rekuperacinė sistema. Būdas nepigus, bet labai efektyvus. Neturėsite problemų, kurios atsiranda apsišiltinus būstą, susidėjus sandarius langus, duris. Išvengsite ir dažno palydovo - pelėsio.
Pirties Įrengimas Bute ir Ventiliacija
Įrengiant pirtį bute, svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją, kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi ir pelėsio atsiradimo. Pirtis, kaip drėgna ir karšta patalpa, reikalauja efektyvios oro cirkuliacijos. Pirmiausia, reikia užtikrinti, kad būtų galima įleisti šviežio oro, todėl būtina numatyti oro įleidimo angas. Jos gali būti įrengtos tiek žemiau grindų, tiek sienose, priklausomai nuo pirties tipo ir išplanavimo.
Be to, ventiliacijos sistema turėtų apimti ir oro išmetimo angas, kurios padėtų pašalinti drėgną orą ir garus. Išmetimo angos turėtų būti įrengtos aukščiau, kad šiltas oras galėtų laisvai pakilti ir išeiti. Rekomenduojama, kad oro mainai pirtyje būtų atliekami kas 5-10 minučių, todėl svarbu apskaičiuoti reikiamą ventiliacijos pajėgumą.
Be to, tikslinga įrengti mechaninę ventiliaciją, ypač mažesnėse patalpose, kur natūralios ventiliacijos gali nepakakti. Naudojant ventiliatorius, galima užtikrinti nuolatinį oro judėjimą ir geresnę drėgmės kontrolę. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į ventiliacijos sistemų triukšmo lygį, kad pirties naudojimas būtų malonus ir ramus.
Galiausiai, prieš įrengiant ventiliacijos sistemą, patartina pasitarti su specialistais, kurie padės sukurti optimalų sprendimą, atsižvelgiant į jūsų pirties dydį ir konstrukciją.
Mechaninės Oro Tiekimo ir Šalinimo Sistemos
Norint daugiabučiuose pastatuose maksimaliai sumažinti šilumos poreikius vėdinimui, turi būti įrengiamos centrinės mechaninės oro tiekimo ir oro šalinimo sistemos su šilumos rekuperacija. Centrinės oro sistemos ortakiai (stačiakampio profilio) gali būti įrengiami ant išorinių pastato konstrukcijų, išorines sienas izoliuojant šilumos izoliacija. Toks sprendimas sumažina darbų apimtis kiekviename bute, juolab kad daugiabučiuose namuose lubos yra gana žemos, todėl išdėstyti ortakius patalpų viduje tiesiog gali nepakakti vietos.
Šviežias lauko oras paimamas pro ant stogo įrengtą centrinį oro vėdinimo įrenginį, ten iš dalies pašildomas pro plokštinį šilumos rekuperatorių ištraukiamu oru. Kiek pašildytas šviežias oras išoriniais ortakiais tiekiamas į patalpą pro tarp lango ir šildymo prietaiso įrengtą angą (orlaidį). Užterštas oras mechaniškai šalinamas pro jau esamus vėdinimo kanalus tualete, vonioje ir virtuvėje.
Prieš projektuojant ir įdiegiant šią sistemą būtina įvertinti oro ištraukimo kanalų būklę, užterštumo lygį ir juos išvalyti. Galimas alternatyvus sprendimas - ortakius, jei yra techninių galimybių, išvedžioti pastato viduje, o orui paskirstyti - butuose. Tačiau toks sprendimas reikalauja dar didesnių investicijų ir statybos darbų kiekviename bute.
Decentralizuota Mechaninė Rekuperacinė Vėdinimo Sistema
Jei renovuojant daugiabutį namą nepavyksta gauti gyventojų sutikimo centrinei mechaninei vėdinimo sistemai įrengti, galima sumontuoti decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą. Galimi du variantai: pirmu atveju atskiri įrenginiai montuojami kiekviename kambaryje, kitu - viena mechaninė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu montuojama atskirai kiekviename bute.
Šiųdviejų sistemų skirtumas yra tai, kad pirmu atveju nereikia įrengti ortakių bute. Ir vienu, ir kitu atveju šie įrenginiai apsaugo patalpą nuo tiesioginio šalto oro srovių įtekėjimo. Ventiliatoriams reikalinga elektros galia yra nedidelė, o skleidžiamo triukšmo lygis neviršija normos.
tags: #vedinimo #sisitemu #reglamentavimas #daugiabuciuose #namuose