Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą. Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. Nereikia būti profesionaliu NT brokeriu, užtenka peržvelgti parduodamų butų kainas ir lengvai galima įsitikinti, jog butai renovuotuose namuose brangesni.
„Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis. Gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Renovavus namą, ji neabejotinai pagerėja.
Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni. Renovuojant keičiamos arba tobulinamos senstančios inžinerinės sistemos (santechnika, elektra), todėl mažėja gedimų rizika, o tai ilgainiui sutaupo pinigų. Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv.
Keturios sienos. Nepaisant problemų, susijusių su daugiabučių renovacija, jos tempą didins
Tai, kad renovuoto, apšiltinto, sutvarkyto daugiabučio gyventojai moka mažiau už šildymą, įrodymų daugiau negu reikia. Kiekvieno miesto šilumos tiekėjo interneto svetainėje yra visų aptarnaujamų daugiabučių šilumos suvartojimo duomenys. Įvedus adresą, galima sužinoti, kiek šilumos pateikiama į jūsų namą, ir kiek į renovuotą kaimyninį, jei toks yra. Nesunkiai galima susirasti visiškai analogiškų renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių šilumos sąnaudas.
Šildymo Kainų Palyginimas Renovavus Daugiabutį
Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją. Beveik per pusę mažesnės šildymo kainos renovuotuose namuose stebimos beveik visų šilumos tiekėjų objektuose.
Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija" duomenimis, per keturis 2021 m. lapkričio - 2022 m. vasario mėnesius nerenovuoto ir renovuoto namo gyventojai už 60 kv.m buto šildymą vidutiniškai mokėjo: nerenovuoto buto - po 67,5 Eur, renovuoto - po 37,5 Eur per mėnesį.
Nesunku pastebėti, kad renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra žymiai mažesnės nei prieš renovaciją.
Pavyzdys: nerenovuotas ir 2010 metais renovuotas daugiabučiai Vilniuje: 2023 metų sausį nerenovuoto namo šilumos sąnaudos buvo 53685 kWh, vidutinė šildymo kaina - 1,27 Eur/kv.m. Renovuotame name šilumos poreikis tokiam pat plotui - 35095 kWh, vidutinė 1 kv.
Renovacijos Atsiperkamumas
Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad vidutinė 1 kv. metro renovacijos kaina yra apie 200 Eur iki valstybės paramos. Jeigu labai apytiksliai laikysime, kad 2023 metais vidutinė renovacijos kaina gali būti jau 250 Eur/kv. m, su valstybės parama (minus 30 proc.) ji būtų 175 Eur/kv.m. Kol kas nekalbame apie renovacijos priemones, nes, jos kaip ir buto remontas, gali būti labai įvairios, imame vidutinius renovacijos skaičius. Vadinasi, 60 kv. m ploto butui namo renovacija kainuotų 10 500 Eur. Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumo laiką, jis būtų gana ilgas.
Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą. Dalis investicijų, tokios kaip langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas turi įtakos tiek pastato būklės gerinimui, tiek energijos vartojimo efektyvumo ir gyvenimo komforto didinimui. Atnaujinant pastatus pastarosios, t.y., dvigubos investicijos yra efektyviausios. Kai kurie mokslininkai prie gyvenimo kokybės ir energijos efektyvumo priemonių siūlo pridėti vėdinimą su šilumos grąža, nes toks vėdinimas yra ir higienos sąlygų užtikrinimas, ir gyvenimo kokybė bei komfortas, ir energiją taupanti priemonė.
APVA Parama Daugiabučių Renovacijai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi atskirą kvietimą daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Šis kvietimas pratęstas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta 410 mln.
Mūsų atliktos apklausos duomenys rodo, jog šiuo metu yra nupirkta ir rengiama apie 100 daugiabučių namų atnaujinimo investicijų planų, kuriuos aptarti su gyventojais ir juos patvirtinti balsuojant iki š. m. spalio mėn. 2 d. gali pritrūkti laiko. Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc.
Šildymo ir Karšto Vandens Sistemų Renovacija
Ką reiškia šildymo ir karšto vandens sistemų renovacija daugiabutyje? Jeigu daugiabutyje yra vienvamzdė šilumos tiekimo sistema, ją galima perdaryti į dvivamzdę ar kolektorinę, tokiu atveju invazija į butus didesnė, nes reikia pravesti naujus vamzdžius. Prieš šildymo sistemos balansavimą iš jos pašalinamas oras, purvas, rūdžių nuosėdos.
Oras šildymo sistemoje atsiranda dėl įvairių priežasčių: dėl vandenyje ištirpusių dujų, oro, likusio sistemoje po pirminio jos užpildymo, dėl nesandarių ir nekokybiškų išsiplėtimo indų, difuzijos bei oro įsiurbimo dėl vakuumo. Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina sumontuoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius. Juos gamina daug kas, bet geriausia rinktis specializuotų vakarietiškų įmonių gaminius, kurie atlaikys daug metų.
Ciklono principu veikiančių Zeparo Cyslone purvo separatorių efektyvumas net kelis kartus didesnis nei rinkoje esančių separatorių. Automatinis balansinis ventilis palaiko pastovų temperatūros lygį, sistemos darbas nepriklauso nuo slėgio svyravimų. Sumažėjus srautui, sumažėja ir grįžtamojo srauto temperatūra. Taip taupoma šilumos energija. Automatinis balansinis ventilis TA-Compact-DP naudojamas mažesniuose renovuojamuose arba naujai statomuose daugiabučiuose. Tai yra „trys viename": dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius.
Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C), kad niekas nesugalvotų pernely pažeminti ar pakelti srauto temperatūrą. Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos. Kur ir kokius gaminius rinktis šildymo punkto ir sistemos modernizavimui? Geriausia tokioje įmonėje, kuri nėra tik prietaisų perpardavėja, o atstovauja gamintojus, specializuojasi būtent šildymo ir vėsinimo sistemų įrangos srityje, turi šios srities specialistus. Viena tokių įmonių, Lietuvoje veikianti jau daugiau kaip 20 metų - „IMI Hydronic Engineering".
Daugiabučių Modernizavimo Priemonės
Kaip minėjome, dalis modernizavimo priemonių - langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas, galimybė reguliuoti bute temperatūrą ir kt. turi įtakos tiek energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tiek pastato būklės ir komforto gerinimui. Pirmoje vietoje esančio langų keitimo motyvai aiškūs - tai efektyvi ir sąlyginai nebrangi priemonė.
Daugelyje daugiabučių langų keitimą gyventojai iš esmės jau įgyvendino savarankiškai ir be valstybės paramos, tad sienų šiltinimas modernizavimo metu būtų reikšmingas tiek energijos taupymo, tiek būsto vertės didinimo požiūriu. Kitos priemonės irgi reikšmingai pagerina gyvenimo sąlygas ir komfortą butuose. Daugiabučio langų keitimas modernizavimo metu dažniausiai kelia daug diskusijų. Didelė dalis gyventojų jau būna pasikeitę langus ir naujai investuoti į langų keitimą nebenori, langų keitimas didina renovacijos kainą.
- Maždaug iki 2018 metų pakeisti langai dažniausiai yra įstatyti be efektyvių sandarinimo sprendimų. Sandarinimo putos nėra apsaugotos apsauginėmis plėvelėmis ar mastikomis.
- Dažniausiai seniau pakeistų langų angokraščiai iš vidaus ir išorės turi prastas šilumos izoliacines savybes.
- Paliekant senus langus padidėja atstumas iki išorinės apšiltintos sienos. Langai atsiduria tarsi nišoje, sumažėja į vidų patenkančios šviesos srautas.
- Naujesnių langų profiliai ir stiklo paketai turi geresnes šilumos izoliacines savybes nei gaminti prieš 10 - 15 metų.
Langai yra ta dalis, kuri susijusi su vidiniu buto remontu. Langus reikėtų iškelti į šiltinimo sluoksnį ir naujai sutvarkyti angokraščius bei palanges. Šis, atrodytų, nedidelis pokytis yra trumpiausias kelias pakelti renovuojamo būsto energinio efektyvumo klasę iki B klasės. Keičiant langus vėliau, kai jau bus apšiltintos sienos, iškelti juos į šiltinimo sluoksnį beveik neįmanoma, dalį iškelti irgi nevykęs sprendimas, nes vieni namo langai lieka nišose, kiti - iškelti. Tai darko fasado apdailą ir abejotina, ar tai nesukels problemų.
Daugiabučio Fasado Atnaujinimas
Daugiabučio fasadų renovacija - tai apšiltinimas ir estetinis atnaujinimas su galutine danga. Daugiabučių fasadai pagal konstrukciją gali būti nevėdinami (tinkuojami) ir vėdinami.
Tinkuojamas Fasadas
Tinkuojamas fasadas yra pigesnis nei vėdinamas, jam įrengti nereikia montuoti apdailą laikančio karkaso, mažiau papildomų medžiagų. Bet tinkuojamą fasadą galima montuoti tik šiltuoju laikotarpiu, kai oro temperatūra yra teigiama (didesnė nei +5, laipsniai C). Tai šiek tiek riboja tokių fasadų įrengimo laiką. Senos statybos namai, pastatyti iki 1993 m., labai mažai apšiltinti.
Ne mažiau nei sluoksnio storis svarbus yra termoizoliacinės medžiagos šiluminis laidumas, turintis didelę įtaką pastato energiniam efektyvumui. Sienų apšiltinimui verta rinktis pilkąjį polistireninį putplastį, turintį pačias geriausias charakteristikas. Lyginant su visos renovacijos kaina, skirtumas tarp putplasčio su geresnėmis ir prastesnėmis šilumos laidumo charakteristikomis yra nežymus. Padalinus skirtumą iš planuojamo eksploatacijos laikotarpio (30-50 metų), susidaro visai menkas skirtumas.
Sienų šiltinimui reikalingos ir kitos medžiagos, rekomenduojama naudoti jų sistemą. Ant šiltinimo plokščių į klijų sluoksnį klojamas armavimo tinklelis ir tinkuojama. Dažnai klaidingai manoma, kad sistemos su polistireniniu putplasčiu fasadas gali būti tik tinkuojamas. Klijuojant plyteles ant apšiltintų sienų paviršiaus tepamas klijų sluoksnis ir klijuojamos klinkerinės ar kitos plytelės.
Priklausomai nuo galutinės apdailos medžiagų, fasadų apdailos kaina gali labai ženkliai skirtis. Didesnė kaina nebūtinai atspindės kokybę, ilgaamžiškumą ir priežiūros paprastumą, svarbiau yra laikytis technologinių reikalavimų. Tradiciškai polistireninis putplastis pastatų fasaduose dažniausiai dengiamas tinko sluoksniu, sistema su armavimo tinkleliu, gruntu bei tinku atitinka reikalaujamą gaisrinės saugos klasę (B-s3,d0). Putplastis beveik neįgeria drėgmės, nesuyra ir nekeičia savo savybių.
Vėdinamas Fasadas
Vėdinamas fasadas gali būti montuojamas beveik ištisus metus, įrengiant vėdinamą fasadą retai naudojamas klijavimas, kuriam reikalinga teigiama oro temperatūra. Vėdinamo fasado pagrindinės dalys yra profilių karkasas, šiltinamoji medžiaga, smeigės ir apdailos plokštės bei jų tvirtinimo elementai. Ilgaamžiškiausi yra aliuminio profilių karkasai, profilius reikėtų jungti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais.
Prie sienų karkasas tvirtinamas kronšteinais, kurie gali būti aliuminio, plieno, iš dalies bazalto. Prie sienos tvirtinami kronšteinai, ant kurių tarsi užmaunama termoizoliacinė medžiaga. Izoliacinis vėdinamo fasado sluoksnis dažniausiai formuojamas iš dviejų mineralinės vatos plokščių. Prie sienos dedamas storesnis ir minkštesnės mineralinės vatos sluoksnis, o ant jo - plonesnis kietos priešvėjinės vatos sluoksnis. Vata prie sienos tvirtinama plastikinėmis smeigėmis, ankeriais.
Vėdinamos sienos - tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras,o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Dažniausiai tų angų būna ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje,ties langų, durų ar kitomis angomis. Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė - nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro.
Vieno lygio karkaso sistemos atveju šilumos izoliacija yra mechaniškai pritvirtinama prie sienos- jai nebereikia įrengti papildomo II karkaso. Karkasas yra reikalingas tik fasadų apdailos medžiagos tvirtinimui. Šiuo atveju šilumos izoliaciją galima įrengti iš dviejų sluoksnių arba vieno sluoksnio. Dviejų sluoksnių izoliacijos apatiniam sluoksniui rekomenduojame naudoti universaliais akmens vatos plokštes, o ant viršaus įrengti apsaugą nuo vėjo iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių.
Kampai yra kritinės pastato zonos, todėl, įrengiant šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Parenkant komponentus dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos įrengimui reiktų pasitelkti kvalifikuotus specialistus. Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės.
Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Ją, susikaupusią termoizoliacijai panaudotoje vatoje, šalina skersvėjis. Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas.
Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas - papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija. Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti.
Fasado Apdailos Medžiagos
Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų, pasižyminčių skirtingomis savybėmis:
- Pluoštinis cementas: Mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis. Plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų.
- Aukšto slėgio celiuliozės laminatas (HPL): Sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą. HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui. Šios plokštės taip pat atsparios graffiti dažams.
- Aliuminio kompozicinė plokštė: Sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kompozicinė medžiaga yra standi, atspari mechaniniams smūgiams, lūžimui, slėgiui. Išskirtinė aliumininių plokščių savybė yra jų akustinės charakteristikos. Naudojant tokias plokštes vėdinamiems fasadams žymiai padidėja sienos garso izoliacija. Termiškai dažytos plokštės pasižymi spalvų gausa. Plokštės yra atsparios klimatiniams poveikiams ir pramoninei taršai.
Stogo Renovacija
Kai tenka šiltinti eksploatuojamo pastato stogą, pirmiausia būtina atlikti išsamią jo būklės patikrą. Stogų šilumos izoliacija - termoizoliacinis sluoksnis gali būti vieno arba kelių sluoksnių. Kai šilumos izoliacija yra iš kelių sluoksnių, plokščių siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥200 mm. Kryžmiški sluoksnių sujungimai neleistini.
Polistireninio putplasčio plokštės turi būti glaudžiai prispaustos prie pagrindo, tarpai - standžiai užsandarinti. Stogo šiltinimo sistema prie pagrindo tvirtinama mechaniškai smeigėmis arba klijuojama. Nesant galimybės stogo šiltinimo sistemos tvirtinti prie pagrindo mechaniškai, ji turi būti klijuojama specialiais klijais. Stogų kampuose ir kraštų zonose arba kai dirbama žemos temperatūros sąlygomis, stogo šiltinimo sistemą būtina tvirtinti papildomai smeigėmis.
Prieš pradedant klijuoti polistireninį putplastį prie pagrindo, jo paviršius turi būti nugruntuojamas. Bituminių bei kitų hidroizoliacinių dangų ir mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 ºC. Hidroizoliacinė stogo danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą.
Parenkant hidroizoliacinę stogo dangą, būtina įvertinti viršutinio termoizoliacinio sluoksnio savybes. Įrengiant hidroizoliacinę stogo dangą, turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius ir išdėstymas. Hidroizoliacinei dangai įrengti turi būti parinktos patikimos hidroizoliacinės medžiagos ir reikiamas jų skaičius. Atitvarų paviršiai, ant kurių klojama ritininė hidroizoliacinė danga (pavyzdžiui, parapetai), turi būti švarūs, lygūs ir sausi.
Stogo sujungimo su sienomis bei kitais vertikaliais paviršiais vietose jie turi būti padengti hidroizoliacine danga aukštyn nuo stogo horizontaliojo paviršiaus ne mažiau kaip 300 mm. Hidroizoliacinės dangos kraštas vertikaliajame paviršiuje turi būti patikimai užsandarintas, kad į stogo bei kitas konstrukcijas nepatektų vandens. Jei vertikalios atitvaros aukštis >300 mm, viršutinis hidroizoliacinės dangos kraštas įleidžiamas į horizontalų vertikaliosios atitvaros rėžį arba uždengiamas lakštinėmis medžiagomis. Ant plokščiojo stogo turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi įlajos vandeniui nutekėti.
tags: #vedinamas #fasadas #daugiabutis