Vasarnamio statyba gyvenamosios paskirties žemėje: leidimai, reikalavimai ir apribojimai

Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima statyti vasarnamį gyvenamosios paskirties žemėje, kokie leidimai reikalingi, ir kokie reikalavimai bei apribojimai taikomi tokiai statybai.

Ar vasarnamio statyba gyvenamosios paskirties sklype galima?

Gyvenamosios paskirties sklype vasarnamio statyba negalima, nes vasarnamis yra priskiriamas prie poilsio paskirties pastatų. Vienbučių ir dvibučių paskirties žemėje galima statyti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus.

Statybos inspekcija primena, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, kitais privalomaisiais dokumentais bei teisės aktais, vienbučiai gyvenamieji pastatai gali būti statomi kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje - ūkininko sodyboje bei mėgėjų sodų žemės sklypuose.

Poilsio paskirties pastatai, kurių didžiausias plotas iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems pastatams; poilsio paskirties pastatai, kurių didžiausias plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems pastatams.

Kada reikalingas leidimas statyti pagalbinio ūkio pastatą?

Pagalbiniai ūkio pastatai, kurių vidaus plotas neviršija 50m², aukštis ne didesnis kaip 5m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų ne didesnis kaip 6m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams.

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje.
• Kultūros paveldo vietovėje.
• Kurortuose, Kuršių nerijoje.
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje pastatą, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines).
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Pagalbinio ūkio pastatai, kurių bendras vidaus plotas yra didesnis nei 50m², tačiau ne didesnis kaip 80m², aukštis ne didesnis kaip 8,5m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų ne didesnis kaip 6m, priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• Mieste.
• Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
• Kultūros paveldo objekto teritorijoje.
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje.
• Kultūros paveldo vietovėje.
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima).
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).
• Kurortuose, Kuršių nerijoje.
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Svarbūs aspektai planuojant statybas

Visi pastatai turi būti statomi taip, kaip numato teritorijų planavimo dokumentai (pvz. detalieji planai) arba jei tokie nėra parengti, ne arčiau kaip 3m iki sklypo ribos. Jei teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti, o pastatai norimi statyti arčiau nei 3m iki sklypo ribos, privaloma gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą raštu.

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Planuojant statyti statinius reikia atsižvelgti į teisės aktuose nustatytus norminius atstumus iki sklypo ribų, taip pat į atstumus tarp statinių, žemės sklype įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypui taikomus teritorijų planavimo dokumentus bei kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?

Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas

Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu

Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę

Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Statant vasarnamį rajono sklype "kaime", ar po pastatymo bus įmanoma panorėjus keisti pastato paskirtį į gyvenamo namo? Ir svarbiausia ar reikės pasiekti A++ klasę? Kalba eina apie namą iki 80kv.m

Vasarnamio statyba įmanoma tik rekreacinės paskirties žemėje, o gyvenamojo namo statyba įmanoma tik: soduose, žemės ūkio paskirties žemėje (parengus atitinkamus dokumentus, tapus ūkininku) ir gyvenamosios paskirties žemėje. Taigi, pastatų paskirtys skirtingos, ko pasekoje žemės paskirtis turi būti atitinkama.

Paprastuoju būdu nesigaus jums pakeisti vasarnamio paskirties į gyvenamąją paskirtį, todėl kad kartu turės keistis ir žemės paskirtis.

Keičiant pastatų paskirtį, kai statybos darbai neatliekami, energinė klasė lieka esama. Tačiau norint pakeisti pastato paskirtį iš vienokios į kitokią, tai pastatas turi atitikti būsimos paskirties pastatams taikomus reikalavimus (pvz.: patalpų aukštis, langų dydis, durų, praėjimo plotis, laiptų statumas ir pan.).

Statybos inspekcija informuoja, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Planuojant statyti statinius reikia atsižvelgti į teisės aktuose nustatytus norminius atstumus iki sklypo ribų, taip pat į atstumus tarp statinių, žemės sklype įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypui taikomus teritorijų planavimo dokumentus bei kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Sodo namai pagal paskirtį priskiriami žemės ūkio paskirties pastatų grupei, o vienbučiai gyvenamieji namai - vienbučių ir dvibučių pastatų grupei.

tags: #vasarnamio #gyvenamoj #zemes #paskirties #zemeje