Žemės ūkio paskirties žemė: kas tai ir ką joje galima daryti?

Kiekvienas žemės sklypas turi tam tikrą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo 2005-01-20 Nr. Pagal tai nurodoma, ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti.

Konkretaus žemės sklypo esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skiltyje daikto pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas.

Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai ir apribojimai taikomi statyboms žemės ūkio paskirties sklypuose Lietuvoje 2025 metais.Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla.

Žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla.

2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai.

Reikalavimai ir apribojimai statyboms žemės ūkio paskirties žemėje

Ūkiniai pastatai

Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.

Gyvenamieji pastatai

Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama. Gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla.

Svarbūs aspektai statant gyvenamąjį namą

Štai keletas svarbiausių aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Statinio dydis: Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
• Ūkininkavimo veikla: Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
• Statybos leidimas: Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
• Ūkininko statusas: Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
• Pagalbiniai pastatai: Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.

Žemės paskirties keitimas

Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.

Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento. Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Pavyzdžiui: Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.

Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.

Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite: savivaldybės direktoriaus įsakymas dėl sklypo paskirties keitimo, atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis, seną registro centro išrašą ir asmens dokumentą.

Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.

Pavyzdžiui: Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės.

Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Norite pirkti sklypą ir nežinote, ar galėsite pakeisti sklypo paskirtį? Greičiausias būdas tai patikrinti - išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą.

Jei sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne. Tuo tikslu turite kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite.

Statyba be leidimo

Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.

• Sodo sklypai ir daržo žemė: Galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą (vasarnamiams ir sodo nameliams). Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
• Žemės ūkio paskirties žemė: Ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Pavieniai statiniai turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Gyvenamuosius pastatus galima statyti tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
• Gyvenamosios paskirties žemė: Iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
• Miesto ir komercinės paskirties sklypai: Statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas, išskyrus labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.

Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo. Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas - procesas keliantis daug klausimų bei dvejonių, ar viską pavyks atlikti teisingai. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą.

Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacioanalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.

Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:

• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
• Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
• Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
• Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
• Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.

Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą.

Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.

Pirmenybę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:

• Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai.
• Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį.
• Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
• Fiziniai asmenys, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.

Nuo 2024 m. trumpėja sąrašas asmenų turinčių pirmumo teisę į privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimą.

Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui. Mokėjimas už parduodamą žemę turi būti atliktas iki pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.

Pardavus žemės ūkio paskirties žemę, kaip ir bet kurį kitą nekilnojamą turtą, Jums gali atsirasti pelno mokestis - dar vadinamas Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šio mokesčio 15 (20) proc. tarifu apmokestinamas gautas pelnas už parduotą turtą jo neišlaikius nuosavybės teise 10 metų.

Žemės ūkio paskirties žemės kainos įvertinimas

Žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja daug veiksnių:

• Žemės sklypo plotas
• Našumo (derlingumo) balas
• Sklypo būklė
• Reljefas
• Sklypo formos taisyklingumas
• Privažiavimas
• Panašių sklypų pasiūla Jūsų vietovėje
• Sklype esančios elektros linijos atramos
• Melioracijos įrenginiai ir kiti veiksniai

Konkretaus jūsų sklypo kainą gali nustatyti tik profesionalus nekilnojamojo turto brokeris arba nepriklausomas turto vertintojas.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo leidimai prie vandens telkinių

Jei įsigijote žemės ūkio paskirties žemės sklypą prie vandens telkinio, svarbu atkreipti dėmesį į papildomus apribojimus ir reikalavimus. Pavyzdžiui, krantų apsaugos juosta gali apriboti statybos galimybes.

Apsitverti sklypą galite tik iki vandens juostos, paliekant 5 m nuo vandens telkinio šlaito, kuri turi likti neaptverta ir prieinama pašaliniams asmenims. Už pakrantės apsaugos juostos galima statyti už 50 m, tačiau tik suformavus ūkininko ūkį per kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba jau turint sodybą su gyvenamuoju namu.

Apsaugos juostos prie vandens telkinių

Nuo vandens telkinio priklauso kokie reikalavimai taikomi, nežinant koks tai vandens telkinys neįmanoma pasakyti tiksliai.

Jei norite statyti nesudėtingą statinį, pavyzdžiui, vasarnamį ar pirtį iki 80 m², jums reikės leidimo. Ant žemės ūkio paskirties žemės statyba negalima be atitinkamų leidimų ir paskirties keitimo.

Pastatą galite statyti tik 50 m nuo apsaugos juostos, arba reikia skaičiuoti pagal šlaito kampus.

Sklypą galite apsitverti tik ties servitutų ir pakrantės apsaugos juostų riba. Bet taip pat reikia, kad būtų suformuota sodyba.

Ūkininko sodyba

30 arų sklype negalite tapti ūkininkais, nes ūkininko sodybą galima kurti tik didesniame sklype. Teks keisti žemės paskirtį į gyvenamąją.

Gyvenamosios paskirties žemės ypatumai

Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius namus su priklausiniais (visi pagalbinio ūkio paskirties statiniai, tarp jų pirtis). Vasarnamis tokioje žemės paskirtyje negalimas.

Projektavimas ir leidimai

Projektuojant gyvenamą namą reikalingas projektas ir statybos leidimas, nepriklausomai nuo pastato dydžio ir vietovės.

tags: #vandens #ukio #paskirties #zeme