Valstybinio Žemės Sklypo Vertinimo Metodika

Žemės vertinimas yra svarbi procedūra, reikalinga įvairiose situacijose. Tai gali būti aktualu žemės sklypų pirkėjams ar pardavėjams, taip pat gali būti reikalinga teismų ar antstolių sprendimu. Šiomis dienomis taip pat aktualus visuomenės poreikiams planuojamo paimti žemės sklypo ir kito turto vertinimas.

Teisingas namų, butų, žemės sklypų, sandėlių, angarų, ūkinių pastatų, komercinių patalpų ir pan. vertės nustatymas specifinės kompetencijos neturintiems asmenims ar jų grupėms gali būti be galo sudėtingas. Todėl reikėtų kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie siūlo atlikti žemės sklypo vertinimo paslaugas. Tai bus naudinga ne tik tuomet, kai vyksta pirkimas/pardavimas, įkeitimas, paveldėjimas ar mokestinės vertės tikslinimas, tačiau ir daugeliu kitų atvejų.

Žemės Vertės Nustatymo Svarba

Žemės vertės (kainos) nustatymas yra kruopšti ir nuodugni procedūra, kuri reikalauja ne tik rinkos išmanymo, bet ir specifinių žinių apie žemės derlingumą, jos vystymą, padalijimą, sklypo užstatymo procesus, detalių planų skaitymą.Dažnai manoma, kad žemės vertinimas padės surasti žemės sklypo kainą. Tačiau iš tiesų, vertinimo procedūra nustato žemės sklypo vertę, o kainos nustatymas - individualus pardavėjo sprendimas. Ją nustato pats pardavėjas, tačiau per didelė kaina nepritrauks pirkėjų, o dėl per mažos - bus patiriami nuostoliai.

Žemės vertinimas reiškia rinkos vertės nustatymo procesą, kurio metu analizuojamos žemės sklypo ypatybės, pvz., vieta, dydis, reljefas, zonavimas, privažiavimas, esamų komunikacijų, gretmybių, užstatymo ar vystymo galimybės. Žemės vertinimo tikslas visuomet yra labai individualus.

Pavyzdžiui, žemės savininkai gali siekti nustatyti savo žemės rinkos vertę pardavimo ar plėtros tikslais, o vyriausybinėms agentūroms gali tekti įvertinti žemės vertę mokesčių ar ekspropriacijos (paėmimo visuomenės poreikiams) tikslais. Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, vertinimo procesą sudaro keli etapai: užsakymo registravimas, sutarties pasirašymas, apmokėjimas, dokumentų analizė, turto apžiūra, duomenų rinkimas ir jų analizavimas, turto rinkos vertės skaičiavimas, vertinimo ataskaitos surašymas ir pateikimas užsakovui.

Žemės vertinimą gali atlikti tik profesionalūs licencijuoti nekilnojamojo turto vertintojai.

Pagrindiniai Žemės Sklypo Vertinimo Metodai

Užsienio šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje plačiai priimta taikyti du pagrindinius nekilnojamojo turto vertinimo metodus: masinį ir individualųjį. Masinis nekilnojamojo turto vertinimas išsiskiria Nekilnojamojo turto registro ir rinkos surinktų duomenų analize, leidžiančia identifikuoti panašias nekilnojamojo turto objektų grupes. Tai padarius, specialistai gali nustatyti realią konkretaus pastato ar žemės sklypo rinką ir, palyginus su panašaus pobūdžio atvejais, įvertinti to turto padėti joje.

Tokio tipo turto vertinimo kaina yra mažesnė, nes procesas nereikalauja itin išsamios konkretaus objekto analizės - jis būna vertinamas daugiau per rinkos prizmę, atsižvelgiant į jau esamus pavyzdžius. Individualus verslo ar turto vertinimas - toks principas, kuomet yra vertinamos visos su turtu susijusios savybės, atliekama nuodugni analizė. Tokio tipo vertinimas trunka gerokai ilgiau, tad jo kainos yra didesnės. Individualus turto vertinimas reikalauja išskirtinio specialistų dėmesio.

Kadangi Lietuvoje įvairaus turto rinka linkusi nuolatos keistis, žemės vertinimo metodika taip pat turi būti pasirinkta labai teisingai. Vertinimo ekspertai visada atsižvelgia į panašius turto sandorius, jau įvykusius regione. Kai žemės sklypai skirti individualių namų statybai, jie įprastai vertinami lyginamuoju metodu. Pasitaiko atvejų, kai lyginamoji žemės vertinimo metodika gali būti neveiksminga.

Žemės Sklypo Vertinimo Proceso Eiga

Tam, kad būtų kokybiškai ir tiksliai atlikta žemės sklypo vertinimo paslauga (apskaičiavimas), jūs turėsite pateikti vertintojui reikiamus dokumentus ir informaciją apie vertinamą žemės sklypą. Vertiname ir pagal unikalų numerį.

Reikalingi dokumentai:

• Nuosavybės pažymėjimą (išrašą iš VĮ Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko);
• Žemės sklypo planą;
• Kitus individualiai pagal aplinkybes turto vertintojo prašomus dokumentus.

Susipažinęs su dokumentais, turto vertintojas vyksta į turto apžiūrą (kad ir kuriame Lietuvos kampelyje jis bebūtų), ir tuomet per sutartą laiko tarpą jums bus paruošta vertinimo ataskaita, kuria vadovaudamiesi pardavėjai galės lengviau ir greičiau nustatyti objektyvią pardavimo kainą. Tuo tarpu pirkėjai galės eiti į kreditus teikiančią įstaigą ir gauti atitinkamą finansavimą.

Žemės sklypo vertinimo ataskaita bus naudinga ne tik pardavėjams ar pirkėjams, norintiems pasiekti geriausią sandorį, bet ir žemės savininkams, kurie nori žinoti savo turto rinkos vertę bei sekti jos pokyčius.

Žemės Konsolidacijos Projektas ir Vertinimas

Pagal įstatymą, žemė, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių parengimo. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane.

Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės vertė nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios žemės sklypai.

Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir turto vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo pačiu metodu.

Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai.

Kiti Svarbūs Aspektai

Žemės Sklypo Matavimas

Žemės sklypo matavimas - svarbus procesas, leidžiantis nustatyti tikslias sklypo ribas ir plotą. Tai gali būti reikalinga įvairiais atvejais, pavyzdžiui, norint parduoti, pirkti, padalinti ar apjungti sklypus, taip pat statybos ar rekonstrukcijos darbams. Nors tiksliausius matavimus atlieka geodezininkai, tam tikrais atvejais galima bandyti išmatuoti sklypą ir savarankiškai.

Prieš pradedant matavimus, svarbu suprasti, kad savarankiški matavimai nebus oficialūs ir negalės būti naudojami teisiniams dokumentams. Tačiau jie gali būti naudingi, norint apytiksliai įvertinti sklypo dydį ir formą.

Žemės Sklypo Matavimo Metodai

Yra keletas būdų, kaip išmatuoti žemės sklypą savarankiškai:

• Matavimas ruletės pagalba: Tai paprasčiausias būdas, tačiau reikalaujantis daugiausiai fizinio darbo. Reikia išmatuoti kiekvieną sklypo kraštinę ir kampus.
• Žingsniavimas: Šis metodas yra apytikslis, bet gali būti naudingas, norint greitai įvertinti sklypo dydį. Reikia suskaičiuoti žingsnius išilgai kiekvienos kraštinės ir padauginti iš vidutinio žingsnio ilgio.
• GPS įrenginiai: GPS imtuvai gali būti naudojami sklypo koordinačių nustatymui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į įrenginio tikslumą.
• Išmanieji telefonai su GPS: Daugelis išmaniųjų telefonų turi GPS funkciją ir gali būti naudojami apytiksliai sklypo ploto matavimui. Yra specialių programėlių, skirtų šiam tikslui.
• Žemėlapių ir ortofotografinių nuotraukų naudojimas: Šiuo atveju galima naudotis internetiniais žemėlapiais ir ortofotografinėmis nuotraukomis, norint apytiksliai nustatyti sklypo ribas ir plotą.

Žemės Paveldėjimo Klausimai

Mirus artimajam, dažnai iškyla klausimų dėl žemės paveldėjimo.

Registrų Centro Konsultacijos

Registrų centras yra svarbi institucija, suteikianti informaciją apie žemės sklypus ir jų savininkus.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas

Parduodant žemės ūkio paskirties žemę, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų.

Veiksmas ir ką būtina atlikti:

Nekilnojamojo Turto Mokestis

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsi...

Nekilnojamojo Turto Vertinimas

Nekilnojamojo turto vertinimas - viena populiariausių turto vertinimo paslaugų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši procedūra leis ne tik sužinoti, kiek kainuoja jūsų būstas, bet ir tiksliai nustatyti norimo įsigyti nekilnojamojo turto rinkos vertę (kainą). Taip pat gausite visus reikiamus dokumentus, kuriuos prašo pateikti antstoliai, teismas arba valstybinės įstaigos, kai reikia apskaičiuoti mokesčius.

Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas tiek valstybės užsakymu, tiek gavus individualų fizinio ar juridinio asmens užsakymą, t. y. visuomet, kai užsakovas pageidauja sužinoti nekilnojamojo turto rinkos ar rinkos nuomos vertę.

Į nekilnojamojo turto kategoriją patenka ne tik namai ar butai, bet ir kitas įvairus turtas, registruotas nekilnojamojo turto registre:

• Žemės sklypai;
• Sandėliai, angarai bei ūkiniai pastatai;
• Komercinės, poilsio patalpos, dirbtuvės bei įvairūs inžineriniai statiniai;
• Laivai, lėktuvai.

Šiomis dienomis taip pat aktualus visuomenės poreikiams planuojamo paimti žemės sklypo ir kito turto vertinimas.

Nekilnojamojo turto vertinimo principai

Nekilnojamojo turto, kaip ir verslo ar kilnojamojo turto, vertinimo principus apibrėžia daugybė Lietuvos Respublikos ir Europos teisės aktų: LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (1995-05-25, Nr. VIII-1202); LR finansų ministro įsakymas „Dėl turto arba verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (2012-04-27, Nr. 1K-159) patvirtinta „Turto ir verslo vertinimo metodika“; tarptautinio turto vertinimo standartų komiteto patvirtinti „Tarptautiniai turto vertinimo standartai“; Europos turto vertinimo standartai, priimti Europos vertintojų asociacijos grupės TEGOVA, ir kt.

Paprastam vartotojui, kuris nori sužinoti nekilnojamojo turto rinkos vertę, yra lengva pasimesti, bet juk tam ir kreipiamasi į nepriklausomus turto vertintojus, kad nereikėtų sukti dėl to galvos. Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Mūsų nepriklausomi turto vertintojai ir ekspertai turi visas šiai veiklai vykdyti reikiamas licencijas, patirtį, žinias ir kvalifikaciją, kurią nuolatos kelia įvairiausiuose seminaruose bei kursuose.

Nekilnojamojo turto vertinimo svarba

Dauguma iš pradžių mano, jog tai tėra optimaliausios būsto pardavimo kainos nustatymas, tačiau nekilnojamojo turto vertinimas iš tiesų yra išsamus tyrimas, kurio rezultatas yra turto vertinimo ataskaita su joje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte vertinimo dienai.

Nekilnojamojo turto kainos kinta ne tik dėl ekonominės padėties svyravimų, bet ir esamos politinės, socialinės situacijos, todėl jų sekimas yra nuolatinis procesas, kuris reikalingas visiems nekilnojamojo turto savininkams, investuotojams, ir vyksta nenutrūkstamai.

Kada ir kam reikalingas nekilnojamojo turto vertinimas?

Bene dažniausiai nekilnojamojo turto vertinimo (rinkos vertės nustatymo) reikia tuomet, kai keičiasi turto savininkas (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo sandoriams, skyrybų ar dalybų atveju, kai reikia objektyviai ir teisingai pasidalinti turtą), t. y. nuosavybės teisės perleidimo tikslu.

Taip pat nekilnojamo turto vertinimas gana dažnai atliekamas ir tais atvejais, kai tą padaryti įpareigoja tam tikros valstybinės arba kredito institucijos, pvz. bankai, kredito unijos bei finansavimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios teikia paskolas būsto įsigijimui ar remontui. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas taip pat yra labai aktualus draudimo bendrovėms, kurios siekia suteikti būsto ar NT draudimo paslaugas klientams ar verslo objektams, siekiantiems įnešamu nekilnojamuoju turtu padidinti įstatinį kapitalą, jį suformuoti ir pan.

Valstybinėms ir teisėsaugos institucijoms nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas reikalingas:

• Kai reikia apmokestinti turtą;
• Kai reikia vykdyti įvairias teismų nutartis, sprendimus ar antstolių patvarkymus;
• Prieš pardavimą iš varžytinių;
• Kai turtas paimamas visuomeninėms poreikiams;
• Fizinių bei juridinių asmenų bankroto atveju.

Svarbiausi nekilnojamojo turto rinkos vertės veiksniai

Kas įtakoja nekilnojamojo turto vertę? Deja, vienareikšmiško atsakymo negali pateikti jokia agentūra ar individualūs specialistai, tačiau svarbiausi turto vertės veiksniai yra:

• Vieta, vieta ir dar kartą vieta - nuo NT lokalizacijos gali priklausyti ne tik jo rinkos vertė, bet ir tam tikri apribojimai (pvz., kur negalima vystyti tolimesnių statybų ar statyti didesnio aukštingumo pastatų, kai turtas yra nekilnojamojo turto vertybių apsaugos zonoje);
• Turto būklė, kurią gali lengviausiai pastebėti kiekvienas potencialius turto valdytojas - tai, koks yra, pvz., namo ar buto įrengimas, kaip prižiūrėtas žemės sklypas, ar turtas reikalauja papildomų investicijų;
• Rinka - kreditavimo sąlygos, ekonominė situacija, nedarbo lygis, atlyginimų kaita, skatinančioji valstybės vykdoma politika (pvz., mokesčių stabilumas, valstybės išmokos) bei vyraujančios tendencijos - pirkėjų bei pardavėjų santykiai, ir tas faktas, ar pasiūloje yra panašių objektų perteklius ar trūkumas, o gal ir pusiausvyra;
• Individualūs nekilnojamojo turto požymiai, pvz. paskirtis, dydis, statybos metai, maksimalus ir geriausias turto panaudojimas, patrauklumas rinkoje ir pan.

Turto vertinimo užsakymas, reikiami vertinimui dokumentai ir bendra procedūra

Pats nekilnojamojo turto vertinimas yra standartinė procedūra, kurios įvykdymui reikalinga turto apžiūra (tiek iš išorės, tiek iš vidaus), turto identifikavimas (pagal unikalų numerį nekilnojamojo turto registre) ir kiti iš Valstybės įmonės Registrų centras (toliau - VĮ RC) gaunami nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai.

Pagrindiniai vertinimui reikalingi dokumentai

Dokumentai, kurių gali paprašyti nepriklausomas turto vertintojas, visuomet priklauso nuo vertinamo turto rūšies ir individualios situacijos, visko išvardinti neįmanoma, bet dažniausiai reikia šių:

• VĮ RC Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, toliau - RC išrašas (nuosavybės dokumentas);
• Aktuali pastato ar patalpos kadastrinių matavimų byla;
• Aktualus žemės sklypo planas;
• Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (kai yra keli turto savininkai ir kai ji yra registruota VĮ RC);
• Nuomos sutartys ir pan.

Tikslus reikiamų dokumentų sąrašas visuomet pateikiamas kiekvienam klientui individualiai.

Nekilnojamojo turto vertinimo darbų kaina

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo paslaugos kaina yra suformuojama individualiai atsižvelgiant į vertinimo tikslą ir objektą. Juk vienas dalykas yra įvertinti standartinį butą ar namą bankui įkeitimui, o kita - suskaičiuoti administracinio pastato ir nuotekų tinklų rinkos vertę įstatinio kapitalo didinimo tikslu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Turto rinkos vertė nustatoma proceso metu, vadinamu turto vertinimu. Jo metu analizuojami įvairūs veiksniai, pvz., turto vieta, dydis, amžius, būklė ir individualios turto savybės. Vertinimas gali būti atliekamas naudojant kelis metodus: lyginamąjį, pajamų, išlaidų (kaštų) metodus arba šių metodų derinį.

Pagrindiniai veiksniai, turinys įtakos turto vertei, yra: turto vieta, dydis, amžius, būklė, atstumas nuo miesto centro, susisiekimas, rinkos paklausa.

Vieta yra svarbus veiksnys nustatant turto rinkos vertę. Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, esantis netoli mokyklų, prekybos centrų ir viešojo transporto stotelių, paprastai turi didesnę vertę nei objektai, nutolę nuo tokių objektų.

Pasiūla ir paklausa vertinant turtą daro nemenką įtaką rinkos vertei. Didelė pasklausa didina turto vertę, o didelė pasiūla gali mažinti rinkos vertę, ir priešingai - maža paklausa mažina vertę, o maža pasiūla gali didinti turto vertę.

tags: #valstybinis #zemes #sklypas #vertinimas