Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išsipirkti sodininkų bendrijos žemės sklypą, kokie įstatymai ir taisyklės tai reglamentuoja, bei kokios yra sodininkų teisės ir pareigos. Taip pat apžvelgsime mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, remiantis Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymu.
Pagrindinės Sąvokos
Prieš aptariant reikalavimus, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis:
- Mėgėjų sodininkystė: veikla, kurios tikslas - mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų, juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
- Mėgėjų sodo sklypas: mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
- Mėgėjų sodo teritorija: savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
- Sodininkas mėgėjas: fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.
- Sodo namas: nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype.
- Vienbutis namas: vienai šeimai skirtas namas.
Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Mėgėjų Sodo Teritorijos Tvarkymo Bendrieji Reikalavimai
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Statiniai Sodo Sklype
Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
- Gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m.
- Priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Statybų aktualijos sodininkų bendrijose
Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 str. 9 d. nustato, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Įstatymo 6 str. 10 d. 2 p. nustato, jog gyvenamo namo ar sodo namo didžiausias aukštis 8,5 m, priklausinio - 5 m. Šiuo metu sodininkų bendrijose sodo sklype be leidimo leidžiama statyti gyvenamus ar sodo namus iki 80 kv.m. ploto.
LR Aplinkos ministro 2024 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. D1-197 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo nr. d1-713 „Dėl statybos techninio reglamento str 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - STR 1.01.03:2017) 5 priede numatyta 1.1. p. gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių paskirties pastatų didžiausias aukštis 5 m, plotas - 50 kv.m., 2.3. p. - sodo namų didžiausias aukštis 5 m, plotas - 50 kv.m.
Lietuvos sodininkų draugiją kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) dėl sodininkams kylančių klausimų.
Kaip interpretuoti Įstatymo 6 str. 9 d. ir 10 d. ir STR 1.01.03:2017 nuostatas dėl sodo sklypuose statomų vienbučių gyvenamųjų namų ir sodo namų didžiausio aukštingumo bei didžiausio bendro ploto?
Inspekcijos atsakymas: Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius: 1) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams; 2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m; 3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - STR 1.01.03:2017) (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 1 punkte nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas, kurio didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra II gr. nesudėtingas statinys.
STR 1.01.03:2017 (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 4 punkte nustatyta, kad sodo namai, kurių didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra I gr. nesudėtingas statinys, kurio didžiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.
STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelės 1.1 papunktyje nustatyta, kad vienbučių paskirties pastatai, dvibučių paskirties pastatai, kurio dižiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.
STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelės 2.3 papunktyje nustatyta, kad sodo namas, kurio dižiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. nesudėtingas statinys.
Pažymime, kad STR 1.01.03:2017 nauja redakcija įsigalios 2024-11-01. Taigi tarp šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 ir Sodininkų bendrijų įstatymo neatitikimų nėra.
Taip pat pažymime, kad STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelėje nustatyti reikalavimai nesudėtingiesiems statiniams. Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodo sklype galima statyti tik nesudėtingąjį statinį - gyvenamąjį namą, taigi gyvenamasis namas gali būti ir neypatingas statinys. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytas tik gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m, tačiau nėra nustatytas didžiausias plotas.
Kokių veiksmų turi imtis sodų sklypų savininkai, pradėję statyti gyvenamuosius vienbučius namus ar sodo namus pagal dabartinius reikalavimus iki 2024 m. lapkričio 1 d.?
Ar sodų sklypų savininkams iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėjusiems statyti vienbučius gyvenamus namus ar sodo namus bus leidžiama baigti statybas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, jeigu taip, tai koks terminas nustatomas statybų užbaigimai po 2024 m. lapkričio 1 d.
Inspekcijos atsakymas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024 nurodyta, kad „ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais.
Todėl iki 2024-11-01 pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 m2 statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus, t. y. galiojančius iki 2024-11-01 ir 2024-11-01 įsigaliosiantis naujas teisinis reguliavimas nesukels pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento pradėtiems statyti ar rekonstruoti sodo namams iki 80 m2 bendro ploto, jei statybos pradžioje statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. D1-283 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 2.5 papunktyje nustatyta, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėta statinio statyba, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, užbaigiama, kadastro duomenų byla parengiama ir užregistruojama Nekilnojamojo turto registre pagal 2024 m. spalio 31 d. galiojusius teisės aktus“.
Valstybinės Žemės Sklypai Sodininkų Bendrijose
Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės. Absoliuti dauguma žmonių susitvarkė reikalingus dokumentus ir šie sklypai tapo jų nuosavybe. Tačiau, Registrų centro duomenimis, sodų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruotas 891 valstybinės žemės sklypas. Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso fiziniams asmenims ar pačioms sodininkų bendrijoms.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai ar jos nariams. Nacionalinė žemės tarnyba valstybės vardu paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių. Šių sklypų negalima privatizuoti, valstybė negali toliau būti atsakinga už tokių žemės sklypų administravimą, nes tai yra nuostolinga valstybės biudžetui.
Įstatymų pataisomis siūloma, kad aukciono būdu būtų galima parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Asmenims, iki šiol nesusitvarkiusiems sodų sklypų dokumentų, būtų sudarytos sąlygos juos užregistruoti savo vardu.
Įsigaliojus Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, būtų nustatytas 1 metų terminas nuomos ar pirkimo sutarties sudarymui suformuotiems mėgėjų sodo žemės sklypams ir 2 metų terminas nuomos ar pirkimo sutarties sudarymui, jei mėgėjų sodo žemės sklypai nesuformuoti. Praėjus 2 metų terminui mėgėjų sodo teritorijoje esantys suformuoti valstybei priklausantys sodo sklypai, jeigu tokią teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti šiuos sklypus bus priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei.
Po 2 metų šio fondo žemei bus priskirti ir mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti privatiems asmenims skirti sodo sklypai. Siūloma įstatymų pakeitimų įsigaliojimo data - 2026 m. gegužės 1 d.
Sodininkų Bendrijų Istorija ir Teisinis Pagrindas
Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Iki Nepriklausomybės atkūrimo sodų bendrijos (SB) buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 SB. 2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe.
LR sodininkų bendrijų įstatyme apibrėžiama, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
Valstybinės Žemės Sklypų Įsigijimas Sodininkų Bendrijose
Šiuo metu sodų bendrijų nariai turi teisę įsigyti valstybinės žemės plotus, neviršijančius 0,04 ha, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nes jie yra įsiterpę tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, taip pat ir tuos valstybinės žemės sklypus, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
Tačiau iki šiol jiems nebuvo suteikta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypų, besiribojančių su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ir esančių tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, ir kuriuos sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
"Mūsų nuomone, įsiterpusių žemės sklypų sodų bendrijos teritorijoje apibrėžimas šiandien yra gana siauras, dėl to sodininkų bendrijų nariams yra sudėtinga arba neįmanoma iš valstybės išsipirkti įsiterpusios žemės sklypelio, kadangi jo sąvoka yra siaurai apibrėžta", - teigia ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas.
Anot vedėjo, šiandien platesnė įsiterpusio žemės sklypo sąvoka yra apibrėžta kitos paskirties žemės sklypams, tad siekiama tiesiog suvienodinti skirtinguose teisės aktuose esantį įsiterpusių žemės sklypų apibrėžimą.
Praplėtus įsiterpusio žemės sklypo sąvoką bus sudarytos sąlygos įteisinti kuo daugiau valstybinės žemės plotų, kurie negali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, ir užtikrinti efektyvų valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijose, panaudojimą. Tuo siekiama sumažinti nenaudojamus ir apleistus žemės plotus.
Sodininkas, nusipirkęs įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ne tik galėtų papildomai užsiauginti žemės ūkio produktų, bet sujungęs jį su turimu sodo žemės sklypu galėtų statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio pastatais.
Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse įtvirtinta įsiterpusio sklypo sąvoka papildoma naujomis nuostatomis.
Įsiterpusiu nebus laikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Bendrojo Naudojimo Žemės Valdymas ir Priežiūra
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir kelių juostomis bendrijų iniciatyva, atskiru bendrijos susirinkimo sprendimu gali būti perduotos valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms Vyriausybės priimtose taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui vykdyti reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelius, gatves savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi tam tikros prioritetų. Pirmas prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kai tokie keliai ir gatvės atlieka tranzitinę funkciją. Antras prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Žemės Sklypų Formavimas ir Pertvarkymas
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.
Sodo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama tuomet, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama.
Sodininkų Teisės ir Pareigos
Sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas nustato įstatymai, bendrijos įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
Sodininkai privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.
Teismų Praktika Sodininkų Bendrijų Klausimais
Apžvelgsime keletą svarbių teismų praktikos pavyzdžių, susijusių su sodininkų bendrijų veikla:
Dėl Teisės Normų, Reglamentuojančių Sodininkų Bendrijų Teisę Ne Aukciono Tvarka Pirkti Bendrojo Naudojimo Valstybinės Žemės Sklypus
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.
Dėl Ne Bendrijos Narių Mokamų Mokesčių Bendrijai
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu, proporcingai savo nuosavybės daliai nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne, o atsisakyti mokėti gali tik tų paslaugų, kurios teikiamos asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, tokia įstatymo nuostata reiškia, jog tiek sodininkai, esantys Bendrijos nariais, tiek sodininkai, nesantys Bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus Bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina Bendrija.
Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams.
Dėl Statybų Mokesčio
tags: #valstybine #zeme #sodo #sklype