Pastaruoju metu Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsidūrė dėmesio centre dėl korupcijos skandalo. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį paskelbė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos Augalininkystės tarnyboje - kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu. Pirmadienį bylos atgarsiai supurtė ir parlamentą.
„Delfi“ rašė, kad teisėsauga atliko kratas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Kazio Starkevičiaus kabinetuose, skelbta ir apie pareigūnų apsilankymus politikų namuose. Aptarsime, kokios yra Augalininkystės tarnybos funkcijos ir reikšmė, bei kaip šis skandalas gali paveikti tarnybos veiklą.
Augalininkystės Tarnybos Misija ir Struktūra
Oficialiame Augalininkystės tarnybos puslapyje nurodoma, kad jos misija yra užtikrinti augalų sveikatingumą, kokybę, saugant aplinką ir žmonių sveikatą bei didinant visuomenės informuotumą. Tarnyba buvo įkurta 2010 sujungus Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Po metų prie jos prijungtos 7 augalų veislių tyrimų stotys, kurios tapo struktūriniais padaliniais - augalų veislių tyrimo skyriais.
Augalininkystės tarnyba turi 29 padalinius visoje Lietuvoje, iš kurių 18 yra teritoriniai padaliniai, apimantys veislių tyrimo, regioninius bei pasienio skyrius.
Svarbiausios Funkcijos ir Priežiūros Sritys
Buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įvardijo, kad ši įstaiga yra labai svarbi, nes atlieka vienos iš žemės ūkio šakų - augalininkystės - priežiūrą, kontrolę, administravimo darbus ir teikia tam tikras paslaugas.
Pagrindinės funkcijos:
- Vykdo augalų apsaugos produktų administravimą ir kontrolę, tikrina, kaip ūkio subjektai juos naudoja ir laikosi tvarkų.
- Atlieka tręšiamųjų produktų registravimą ir kontrolę.
- Rūpinasi tam tikrų augalinės kilmės produktų - sodinukų, sėklų, vaisių, daržovių - fitosanitarija.
- Vykdo jų patekimo į rinką priežiūrą, tiek eksporto, tiek reeksporto.
- Vykdo sėklinių pasėlių aprobavimą, sėklų ir dauginamosios medžiagos sertifikavimą.
Ši tarnyba išduoda fitosanitarinius sertifikatus - tai yra dokumentas, kuris įgalina ūkio subjektą, kuris gabena augalinės kilmės produkciją į trečiąsias šalis, užtikrinti importą arba legalų importą trečiose šalyse. Tai reiškia, kad produkcija atitinka trečiųjų šalių fitosanitarinius reikalavimus.
Pagal prekybos susitarimus iš Europos Sąjungos teritorijos gali išvažiuoti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys sodinukai, sėklos, tai reiškia, kad jie negali būti užteršti kenkėjais, neturi turėti tam tikrų ligų. Lygiai taip pat privaloma kontroliuoti ir įvežamus produktus į Lietuvą, Europos Sąjungos teritoriją. Pavyzdžiui, kad nepatektų karantininės piktžolės ir panašiai.
Korupcijos Skandalas Dėl Fitosanitarinių Sertifikatų
Būtent fitosanitariniai sertifikatai ir galėjo tapti korupcijos objektu - ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams išduodamus minėtus sertifikatus.
Daugiausiai visi kalba apie gėlių reeksportą. Kai dirbau ministerijoje, Augalininkystės tarnybos vadovas pasakojo ir kėlė tikslus išskaidrinti fitosanitarinių leidimų išdavimą ir reeksporto kontrolę. Bet lygiai taip pat ėjo ir šitą verslą vykdančių verslininkų skundai, kad jis nepraleidžia krovinių. Jie skundėsi, apie tai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komitete. Tie verslininkai buvo užsiregistravę ateiti į susitikimus, konsultacijas su ministrais Vyriausybėje, berods jie vyksta kartą į du ar tris mėnesius. Bet staiga tie skundai baigėsi, žmonės, kurie buvo užsiregistravę, neatėjo.
Pirmadienį LRT televizijai I. Hofmanas užsiminė, kad nerimo kėlė ir didelė darbuotojų kaita tarnyboje, esą per pusę metų Augalininkystės tarnybą paliko apie 70 žmonių.
Rekvizitai.lt duomenimis, sausio pabaigoje Augalininkystės tarnyboje dirbo 276 žmonės, vidutinis jų atlyginimas siekė 2112 eurų, neatskaičius mokesčių. Nuo sausio 2 dienos jai vadovauja Simonas Pusvaškis, nes lig tol pareigas ėjęs Jurijus Kornijenko nuo pareigų nušalintas, jam pareikšti įtarimai. Tarp įtariamųjų yra ir pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Augalininkystės Tarnybos Sąveika su Ūkininkais
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Delfi“ sakė, kad žemdirbiai dažniausiai su tarnyba susiduria pesticidų klausimais - tarnyba kontroliuoja jų panaudojimo normas visą auginimo laiką. Tai reiškia, kad Augalininkystės tarnyba bet kuriuo momentu gali atlikti planinę arba neplaninę ūkio patikrą, tikrinti, ar pesticidai yra tinkamai sandėliuojami, ar pildomas jų naudojimo žurnalas, kada jie buvo naudojami ir kokiais kiekiais.
Be to, tarnyba reaguoja į skundus, jei ūkininkas netinkamu laiku naudoja (priemones - aut. pastaba), pavyzdžiui, žydinčius augalus galima purkšti tik nakties metu. Ji kontroliuoja, kad būtų tinkamai naudojami tokie augalų apsaugos produktai, kad tai nesukeltų taršos nei produkte, nei vandenyse, nei ore.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas įvardijo, kad tarnyba turi ir arbitražinę laboratoriją - jei pardavus grūdus suabejojama jų kokybe, mėginius galima siųsti būtent ten. Iškilus ginčų dėl rodiklių, priduodami arbitražiniai mėginiai, kuriuos tiria Augalininkystės tarnybos laboratorija. Ūkininkams tai yra labai svarbi funkcija. Apskritai tarnybos reikšmė yra didelė, nes augalininkystė Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas, be kita ko, nurodė, kad minimas korupcijos atvejis susijęs su fitosanitariniais sertifikatais, todėl sakyti, kad visa tarnyba visose srityse veikė piktnaudžiaudama, negalima. Turime ir gerų bendravimo rezultatų, kažkas yra pagerėjęs. Bet yra ir dalykų, kuriuos dabar sprendžiame. Pavyzdžiui, ūkininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galimybių naudoti augalų apsaugos produktus yra gerokai mažiau nei Lenkijoje, bet pasižiūrėjus į sąrašą negalėčiau teigti, kad tai yra išskirtinai tarnybos problema.
Grūdų Perdirbėjų Perspektyva
Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, žemės ūkio ministro įsakymu Augalininkystės tarnyba yra įgaliota atlikti įmonių grūdų laboratorijų atestaciją. Ji nėra privaloma, bet įmonės savanoriškai jį atlieka, tai toks savotiškas laboratorijos auditas.
Atestacija atliekama kas trejus metus. Tikrinant vertinama dokumentacija, kokybės tyrimų įranga, matavimo priemonės - stebima, ar atlikta įrangos metrologinė patikra, kaip imami ir formuojami grūdų ėminiai, vertinami laboratorijos specialistų atliekami kokybės rodiklių tyrimai.
Augalininkystės tarnyba, kaip nurodė ji, išduoda fitosanitarinius sertifikatus eksportuojant grūdus į trečiąsias šalis. Kiekviena šalis turi savo fitosanitarinius reikalavimus dėl ligų, kenkėjų ar kitų užkratų. Todėl fitosanitarinėje laboratorijoje tyrimai atliekami atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, pagal kuriuos išrašomi fitosanitariniai sertifikatai. Sertifikatai pateikiami su kitais laivo (paprastai grūdai į trečiąsias šalis eksportuojami laivais) dokumentais, todėl čia negalima vėluoti. Grūdų patikrą Klaipėdos uoste vykdo tarptautinės laboratorijos, o nuplaukus kroviniui į paskirties vietą - už fitosanitariją atsakingos importuojančios šalies institucijos, todėl jei grūdai neatitiktų reikalavimų, krovinys galėtų būti neįleistas į šalį.
Dar viena Augalininkystės tarnybos funkcijų, kur, anot D. Ruščiauskienės, yra bendradarbiaujama - naujų trečių šalių rinkų atvėrimas. Kreipiamės į Augalininkystės tarnybą nurodydami, kokia rinka mums gali būti aktuali. Tada Lietuvos Augalininkystės tarnyba kreipiasi į tos šalies atsakingas tarnybas, šios siunčia savo reikalavimus ir klausimynus, juos įvertinę atvažiuoja tikrinti tiek kontrolės institucijas, tiek verslo subjektus. Ir tik trečiosios šalies atsakingos tarnybos sprendžia - atverti savo rinką importui ar ne. Tokiu principu rinkos atveriamos grūdų sektoriuje, maisto ar pašarų sektoriuose rinkų atvėrimo procedūras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Klausiama, ar asociacija yra pastebėjusi tarnybos darbe specialaus vilkinimo ar kitokių problemų, direktorė nurodė, kad grūdų derliaus supirkimo metu, kai labai svarbus operatyvumas, tarnybos laboratorijoje grūdų tyrimai ir patikra prietaisų kokybei nustatyti kartais užtrunka. Vis dėlto manoma, kad tai susiję su darbo organizavimu.
Grūdų sektoriaus įmonės - tiek eksportuotojos, tiek perdirbėjos - yra didelės, žinomos, dirba atsakingai ir skaidriai. Mes nesusidūrėme su dirbtinio vilkinimo problema. Taip pat savo srityje nematome situacijos, kur būtume priklausomi nuo tarnybos veiksmų.
Tarp funkcijų tarnybos puslapyje minimas ir valstybės rezervo maistinių grūdų atsargų kiekio užtikrinimas ir kokybės kontrolė, trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje vertinimas.
Augalų selekcijos supratimas siekiant atsparumo ligoms
Darbuotojų skaičius ir vidutinis atlyginimas Augalininkystės tarnyboje (2024 m. sausio mėn.)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Darbuotojų skaičius | 276 |
| Vidutinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) | 2112 EUR |