Lietuvoje vaiko teisių apsauga yra itin svarbi sritis, kuriai skiriamas didelis dėmesys. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų iškeldinimo iš globos įstaigų tvarką, įskaitant teisinius aspektus, savivaldybių iniciatyvas ir konkrečius atvejus.
Pirmiausia, svarbu apibrėžti, kas yra vaikas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis nurodo, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnis pripažįsta kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi.
Per laikotarpį nuo kūdikio gimimo iki 18 metų, Konvencijoje ryškus vienas bendras principas: kai tik vaikas yra taip subrendęs, jog geba formuluoti ir išreikšti savo nuomonę, pageidavimus, geba suvokti savo interesus tuo ar kitu konkrečiu klausimu, ši jo nuomonė tampa svarbiausia, ji lemia konkretaus klausimo sprendimą. Tai pabrėžiama Konvencijos 12 straipsnyje.
Vaiko teisės ir jų apsauga
1) Vaikas turi teisę gyventi ir augti - tai pagrindinė teisė. Ja remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia: Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Žmogaus teisę į gyvybę užtikrina gana plati teisinių priemonių sistema, įtvirtinta Konstitucijoje ir daugelyje kitų įstatymų.
Vaikas, kurio tėvai mirę ar likęs be tėvų globos, turi teisę gauti gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyveno anksčiau, arba jam suteikiamas ne blogesnis būstas. Taip pat tokie vaikai negali būti iškeldinti iš jų gyvenamųjų būstų neaprūpinus jų kitais.
6) Vaikas turi teisę reikšti savo pažiūras ir nuomonę, teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, turi būti garantuojama teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Jo pažiūroms, atsižvelgiant į amžių ir brandumą, reikia skirti dėmesio.
Trumpai apžvelkime, kokios institucijos užtikrina vaiko teisių apsaugą Lietuvoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnis nurodo, kad Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones (LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 str.).
Kauno miesto savivaldybės iniciatyvos
Kauno miesto savivaldybė imasi esminių permainų vaikų globos įstaigų veikloje. Pirmiausiai pokyčių sulauks Kaune veikiantys globos namai „Atžalynas“.
Kaunas siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams vietoje institucinės globos būtų pereita prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Kaune turime dvejus - Atžalyno ir savivaldybės globos namus. Mūsų tikslas - pertvarkyti abi įstaigas. Tai bus naujos kokybės paslauga, kuriai atsakingai ruošiamės“, - teigė G.
Vienas pagrindinių tikslų - globos įstaigų auklėtiniams sukurti aplinką, kuo panašesnę į šeimą. Vaikus numatyta apgyvendinti mažesniuose būstuose maždaug po 5-6 vaikus (ne daugiau kaip 8 vaikai viename bute), suteikiant galimybes tapti vietos bendruomenių dalimi.
Iš viso šiuo metu ruošiami 6 butai skirtingose Kauno vietovėse, kuriuose apsistos beveik pusšimtis vaikų iš „Atžalyno“ globos namų. Atitinkamai pagal poreikį jų skaičius nedelsiant gali būti padidintas. Juolab kad vėliau numatyta taip pat pertvarkyti ir kitus mieste veikiančius Kauno savivaldybės vaikų globos namus.
Pagalbos ir patarimų jie sulauks iš socialinių darbuotojų, kurie po vieną ar dviese nuolat bus greta ir vietoje formalių prižiūrėtojų taps veikiau namiškiais. Taigi globos įstaigų darbuotojų irgi laukia darbas kitokiu režimu bei rimti iššūkiai, pareikalausiantys ir didesnės motyvacijos. Jiems rengiami specialūs kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų tobulinimo mokymai.
„Tai nėra vien formalus vaikų iškeldinimas į butus. Šitaip Kaunas skatina globai alternatyvių paslaugų kūrimą ir pats jas kuria, kad ateityje globos namų apskritai nebeliktų. Jau kuris laikas mieste plėtojamas budinčių globėjų tinklas, suteikiantis galimybę vaikams aplenkti globos įstaigas ir vietoje jų apsigyventi profesionaliai parengtų globėjų šeimose. Naujų globėjų ieškome ir šiuo metu.
Dauguma Kauno „Atžalyno“ globos namuose gyvenančių vaikų laukia šių permainų. Kai kurie į jas žvelgia dar nedrąsiai. Sunkiausia su naujovėmis susitaikyti prie dabartinės aplinkos pritapusiems paaugliams, tarp kurių jau susiformavę tam tikri tarpusavio ryšiai, autoritetai.
Pasak jos, tokia praktika nėra nauja - gerųjų pavyzdžių semtasi iš tokios patirties jau turinčių šalies miestų: „Tikiu, kad ir patys kauniečiai suvokia, jog tai yra mūsų visų vaikai, todėl naujiesiems kaimynams bus tolerantiški ir priims juos geranoriškai.
Vilčinskų šeimos atvejis
Visa Lietuva sekė Vilčinskų šeimos dramą: vaikų paėmimas buvo transliuotas gyvai ir tiesiog „susprogdino" internetą. Dėl to Vilčinskai buvo teisiami, o dalis procesų vis dar nebaigti. Neseniai Vilčinskai vėl turėjo pasirodyti teismo posėdžių salėje. Šį kartą jiems iškelta nauja byla - tarnybos siekia šeimą su vaikais iškeldinti iš būsto, kurį jie nuomoja iš Kauno miesto savivaldybės.
Kaip nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Indrė Brazė, atliekanti vedėjos funkcijas, pagrindinė priežastis - skola: „Iškeldinimo byla vyksta dėl buto, kurio nuomininkė I.V. nuolat nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių paslaugų mokesčių, leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniams) gyventojams, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas.
Savivaldybės atstovė nurodė, kad šiuo metu susidariusi skola su delspinigiais už gyvenamųjų patalpų nuomą Kauno miesto savivaldybei ieškinio padavimo teismui dieną siekė 1722,96 Eur. Ji tikina, kad šeima buvo tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą, o šaukimus, siųstus per paštą priėmė M.Vilčinsko žmona: „Informuoti apie teismo posėdį yra teismo pareiga. Kaip matyti iš EPP (elektroninės teismų sistemos) duomenų, pirmiausia lydraščiai apie priimtą ieškinį buvo siunčiami per EPP (2024-11-13), vėliau paštu (paprastai siuntos grįždavo neįteiktos), vėliau teismas tikslino gyvenamąsias vietas registruose ir vėl siuntė paštu.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas paneigė informaciją, kad Vilčinskai moką už socialinį būstą, nors nuomoja savivaldybės registre esantį būstą: „Netiesa.
M.Vilčinskas sako, kad šeima už nuomą yra netgi permokėję: „Viskas prasidėjo, kai pastebėjome, kad nuomos kaina išaugusi neadekvačiai ir pradėjome gilintis į aplinkybes. Dėl nuomos pabrangimo nuomininkas pagal sutartį turi būti informuojamas sąskaitoje prieš mėnesį iki pabrangimo. O mes negauname sąskaitų, nes pateikiami dokumentai, kaip patvirtino ir VMI, neatitinka įstatymų reikalavimų. Jie laikomi informaciniais pranešimais. Be to, šis būstas tuose pranešimuose nurodytas kaip socialinis būstas ir mokėjimai skaičiuojami kaip už socialinį būstą. Tačiau tai yra savivaldybės būstas, esantis savivaldybės būstų registre, o ne socialinių būstų registre.
„Kol aiškinomės su būsto administratoriumi aplinkybes dėl sąskaitų ir pan., vieną rytą mums paskambino vaiko teisių specialistai ir paklausė, ar mes turime, kur išsikraustyti, nes vyksta teismas dėl mūsų iškeldinimo. Mūsų prieš tai niekas neinformavo apie jokį teismą. Sužinojome atsitiktinai. Kai paprašiau pasakyti, kada paskutinį kartą buvau ten prisijungęs, atsakė, kad aš buvau prisijungęs 2013 m., o žmona - 2023 m. Buvo pasakyta, kad nepateikėme atsiliepimo į ieškinį per tam numatytą laiką, todėl teismas sprendimą gali priimti už akių", - sako M.Vilčinskas.
Pasak M. Vilčinsko, po pirmojo teismo posėdžio susirinko pilna salė žiūrovų, atėjusi teisėja pranešė, kad posėdis bus uždaras ir visus išvarė. Kita bylos šalis kažkodėl dalyvavo nuotoliu. Todėl paprašiau dalyvauti gyvai. Teismui taip pat buvau pateikęs informaciją apie nusikalstamas veikas, kurios galėjo būti padarytos įgyvendinant mūsų vaikų paėmimą iš šeimos. Tai melagingi parodymai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimas ir pan. Pasakiau, kad turiu įrodymus. Tačiau teisėja atsisakė šią informaciją priimti ir nurodė, kad galėsiu tokias pretenzijas išsakyti apeliaciniame skunde.
Vilčinskai jautėsi, lyg gyventų II pasaulinio karo metais, kai vokiečiai persekiojo žydus, o šiems reikėjo slėptis miškuose už tai, kad savo vaikus gelbėjo. Į mūsų situaciją niekas nesigilino. Nesigilina ir į kitas istorijas. Jų yra daug. Esu įsteigęs organizaciją ir dalyvauju procesuose, su kuriais susiduria kitos šeimos.
Šeimos vaikai antrus metus lankosi pas psichologą, nustatyta, kad yra psichiškai sutrikę.
M. Vilčinskas kėlė nepatogius klausimus. Kai grįžome iš Vokietijos, mums buvo pranešta, kad mūsų ankstesnis butas yra grąžintinas ir turime išsikraustyti. Išmatavau, kad priešais namą esančios antenos gali viršyti leidžiamą spinduliuotę. Pradėjau kelti klausimus ir dėl to. Matyt, pasidarėme labai nepatogūs.
M. Vilčinskas mano, kad teisingumas Lietuvoje galioja tik tiems, kurie yra sprendimus priimančioje pusėje. Jie iki šiol nėra visiškai išteisinti. Mus išteisino tik dėl ketinimo nelegaliai kirsti sieną, o dėl vaikų pagrobimo likome kaip padarę nusikaltimą - buvome atleisti, nes padaryta veika tapo nebepavojinga. Dabar esame Lietuvos Aukščiausiam Teismui pateikę kasacinius skundus ir siekiame būti visiškai išteisinti.
Žmonės bijo. Be to, jie savarankiškai apsiginti negali. Kreipiasi į advokatus. Mums taip pat buvo parekomenduotas advokatas.
Iš pradžių maniau, kad tai gali kažką pakeisti, bet paskui supratau, kad geriau nesivelti ir tiesiog ginti savo šeimą. Aparatas didelis ir su jais nepakovosi. Įsivaizduokite, jeigu dalyvavau KTU hakatone (programinės įrangos kūrėjų maratonas - aut.past.), ten pelnėme III vietą, o mane net iš nuotraukos iškirpo, lyg aš ten net nebuvau. Štai kokios pasekmės.
tags: #vaiku #iskeldinimas #is #globos #istaigu