Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas užsienyje: teisiniai aspektai

Šiame straipsnyje išsamiai aptariami svarbūs aspektai, susiję su prašymu dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Straipsnio tikslas - nušviesti tėvų teises ir pareigas, teismo sprendimus, galimas laikinosios apsaugos priemones ir kitus susijusius klausimus, siekiant padėti geriau suprasti šią teisinę procedūrą.

Skyrybos, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje

Santuokos nutraukimas, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje, kelia specifinių teisinių klausimų, tačiau yra sėkmingai išsprendžiamas procesas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta skyrybos Lietuvoje, jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, kokie yra proceso ypatumai ir kaip galime Jums padėti.

Jurisdikcijos Nustatymas

Norint inicijuoti skyrybų procesą Lietuvoje gyvenant užsienyje, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją (teisę nagrinėti) jūsų bylą. Jurisdikcijos klausimai yra sprendžiami remiantis tiek Lietuvos nacionaline teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu), tiek Europos Sąjungos (ES) teise, jei situacija susijusi su kita ES valstybe nare.

Pagal ES reglamentus (ypač Reglamentą „Briuselis II bis“ (ES) 2019/1111): Šis reglamentas taikomas santuokos nutraukimo, separacijos ir santuokos pripažinimo negaliojančia byloms ES (išskyrus Daniją). Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją, jei:

• Sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Lietuva buvo paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta ir vienas iš jų čia tebegyvena.
• Atsakovo (sutuoktinio, kuriam reiškiamas ieškinys) įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Pareiškėjas (ieškovas) turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent 6 mėnesius prieš pat pareiškimo pateikimą bei yra Lietuvos pilietis.
• Pareiškėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent metus prieš pat pareiškimo pateikimą (nepriklausomai nuo pilietybės).
• Abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę).

Pagal Lietuvos civilinį procesą: jei ES reglamentai netaikomi (pvz., byla susijusi su trečiosiomis šalimis), jurisdikcija nustatoma pagal Lietuvos CPK. Pagrindai gali būti panašūs, įskaitant abiejų šalių Lietuvos pilietybę, atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba jei abu sutuoktiniai sutinka dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos (tam tikrose ribose).

Pavyzdys: Jei abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jie gali kreiptis dėl skyrybų į Lietuvos teismą.

Taikytina Teisė

Nustačius, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją, kitas svarbus klausimas - kurios šalies materialinė teisė bus taikoma pačiam santuokos nutraukimui (t.y., pagal kokios šalies įstatymus bus sprendžiama dėl skyrybų pagrindų, pasekmių ir pan.).

Jei byla nagrinėjama Lietuvoje ir yra susijusi su ES valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis Reglamente „Roma III“ ((ES) Nr. 1259/2010), sutuoktiniai gali turėti galimybę pasirinkti taikytiną teisę (pvz., savo įprastinės gyvenamosios vietos teisę arba bendros pilietybės šalies teisę).

Jei pasirinkimo nėra, reglamentas nustato aiškias taisykles (pvz., dažnai taikoma sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė). Daugeliu atvejų, kai bylą nagrinėja Lietuvos teismai, bus taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, ypač jei šalys nesusitaria kitaip arba jei kitos taisyklės nenurodo kitaip.

Santuokos Nutraukimo Būdai Gyvenant Užsienyje

Net jei gyvenate užsienyje, galite rinktis iš Lietuvoje numatytų santuokos nutraukimo būdų.

Santuokos Nutraukimas Bendru Sutarimu

Tai greičiausias ir mažiausiai kainuojantis būdas nutraukti santuoką, net jei esate užsienyje. Pagrindiniai žingsniai:

1. Dokumentų rengimas: mes padedame surinkti ir parengti visus reikiamus dokumentus.
2. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas: tai esminis dokumentas, kuriame sutuoktiniai susitaria dėl bendro turto padalijimo (įskaitant turtą užsienyje), nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo (alimentų) dydžio ir mokėjimo tvarkos, bendravimo su vaikais tvarkos ir kitų svarbių klausimų. Mūsų teisininkai padės parengti šią sutartį taip, kad ji atitiktų abiejų šalių interesus ir Lietuvos teisės reikalavimus.
3. Prašymo teikimas teismui ir atstovavimas: paruoštus dokumentus teikiame Lietuvos teismui. Svarbiausia - Jums dažniausiai nereikia fiziškai atvykti į Lietuvą. Visą procesą galime vykdyti per atstumą, Jums atstovaudami pagal įgaliojimą. Teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Santuokos Nutraukimas Dėl Vieno Sutuoktinio Kaltės

Jei bendras sutarimas neįmanomas ir norima įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis:

• Kaltės įrodinėjimas: kai šalys gyvena skirtingose valstybėse, kaltės įrodinėjimas gali būti komplikuotas. Reikia rinkti įrodymus (pvz., liudytojų parodymai, dokumentai), kurie gali būti kitoje šalyje.
• Proceso eiga: teikiamas ieškinys teismui, nurodant kaltės aplinkybes. Dokumentų įteikimas užsienyje esančiam sutuoktiniui: tai turi būti atlikta laikantis tarptautinių sutarčių ir tos šalies įstatymų (pvz., per ES dokumentų įteikimo reglamentą, Hagos konvenciją).

Reikalingi Dokumentai Skyrybų Procesui

Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindinis sąrašas:

• Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Santuokos liudijimas.
• Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbūs Aspektai Tvarkant Dokumentus:

• Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, išrašai iš registrų) turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Tai patvirtina dokumento autentiškumą.
• Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

Turto Padalijimas

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis turtas, įgytas santuokos metu, dalijamas pagal Lietuvos teisę, jei byla nagrinėjama čia. Paprastai turtas dalijamas lygiomis dalimis, tačiau teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes (pvz., nepilnamečių vaikų interesus).

Jurisdikcija Dalijant Turtą:

Lietuvos teismai paprastai turi jurisdikciją spręsti dėl Lietuvoje esančio turto. Dėl užsienyje esančio nekilnojamojo turto jurisdikciją gali turėti tik tos šalies teismai.

Vaikų Klausimai

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymas ir bendravimo tvarka - tai vieni jautriausių klausimų tarptautinėse skyrybose.

Taikomi tarptautiniai teisės aktai: sprendžiant klausimus dėl vaikų, taikomi ES reglamentai (pvz., „Briuselis II bis“ dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo) ir Hagos konvencijos (pvz., 1980 m. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, 1996 m. konvencija dėl tėvų pareigų ir vaikų apsaugos).

Vaiko interesų viršenybė: visais atvejais svarbiausia yra užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Išlaikymas (alimentai): išlaikymo priteisimas ir vykdymas tarpvalstybiniu mastu taip pat reglamentuojamas ES teisės aktais (pvz., Reglamentas (EB) Nr.

Tėvų Teisės ir Pareigos

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

• Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.
• Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.

Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku klausimus abu tėvai turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu.

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.

Išlaikymo Formos

Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais:

• Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
• Konkrečia pinigų suma;
• Priteisiant tam tikrą turtą.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas Teismo Sprendimu

Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų turi būti aktyvesnis.

Laikinosios Apsaugos Priemonės

Siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

• Įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
• Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
• Priteisti iš vieno sutuoktinio/tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams;
• Uždrausti vienam sutuoktiniui/tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais;
• Uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų), per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, vykdoma skubiai. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai.

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., LR CK 3.65 str. 1d. - 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Todėl norėdami, jog būtų priteistas vaikui laikinas išlaikymas, anketoje atitinkamai pažymėkite. Paprastai priteisia teismas max. 1/2 MMA arba 306 €/mėn.

DUK

Ar galiu išsiskirti Lietuvoje, jei susituokėme užsienyje ir dabar abu (ar vienas iš mūsų) gyvename užsienyje?

Taip, galite, jei Lietuvos teismai turi jurisdikciją. Pavyzdžiui, jei abu esate Lietuvos piliečiai arba jei Lietuva buvo jūsų paskutinė bendra nuolatinė gyvenamoji vieta ir yra kitų sąlygų.

Ar man būtina atvykti į Lietuvą skyrybų procesui?

Dažniausiai ne. Ypač jei skiriamasi bendru sutarimu, visą procesą galima tvarkyti per įgaliotą atstovą.

Kiek laiko vidutiniškai trunka skyrybos, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje?

Trukmė priklauso nuo bylos sudėtingumo, šalių bendradarbiavimo, dokumentų įteikimo užsienyje greičio. Bendru sutarimu procesas gali trukti kelis mėnesius.

Kaip bus dalinamas mūsų turtas, jei jis yra skirtingose šalyse?

Turtas, esantis Lietuvoje, dalijamas pagal Lietuvos teisę.

Kaip sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarka), kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse?

Taikomi tarptautiniai teisės aktai (ES reglamentai, Hagos konvencijos), prioritetą teikiant vaiko interesams.

Kokie dokumentai reikalingi norint pradėti skyrybų procesą Lietuvoje, gyvenant užsienyje?

Reikės asmens dokumentų, santuokos liudijimo, vaikų gimimo liudijimų, informacijos apie turtą ir pajamas. Užsienyje išduoti dokumentai turi būti apostiliuoti/legalizuoti ir išversti.

Ar užsienyje išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas) galioja Lietuvoje?

Kad galiotų, jie turi būti tinkamai patvirtinti - dažniausiai pažyma Apostille (jei šalis prisijungusi prie Hagos konvencijos) arba legalizuoti.

Mano sutuoktinis (-ė) gyvena užsienyje ir nesutinka skirtis / vengia proceso. Ką daryti?

Net jei sutuoktinis nesutinka ar vengia, skyrybos galimos. Reikės teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės arba dėl santuokos iširimo fakto.

Kaip vyksta bendravimas su Jumis, jei gyvenu užsienyje?

Bendravimas vyksta nuotoliniu būdu Jums patogiomis priemonėmis: el. paštu, telefonu, vaizdo skambučiais (pvz., Zoom, Teams).

Ar galima Lietuvoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo? Kaip tai padaryti?

Taip, galima. ES valstybių narių sprendimai dažniausiai pripažįstami be specialios procedūros (pagal „Briuselis II bis“). Trečiųjų šalių sprendimams gali reikėti teismo procedūros Lietuvoje.

Ką daryti, jei nežinau tikslios sutuoktinio gyvenamosios vietos užsienyje?

Tai gali apsunkinti procesą, bet nėra neįveikiama kliūtis.

Svarbūs aspektai perkant butą su nepilnamečiais vaikais

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma išsamia teisine konsultacija. Kiekviena situacija yra unikali, todėl, norint priimti teisingus sprendimus, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

tags: #vaiko #gyvenamosios #vietos #nustatymas #uzsienyje