Vaiko Gimimo Registravimas ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime vaiko gimimo registravimo procesą Lietuvoje, įskaitant teisės aktų pakeitimus, dokumentus, procedūras ir kitus svarbius aspektus, susijusius su vaiko gimimu. Taip pat išsamiai apžvelgsime nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką Lietuvoje, įskaitant reikalingus dokumentus, procedūras ir kitus svarbius aspektus.

Vaiko Gimimo Registravimo Bendrosios Nuostatos

Vaiko gimimą būtina įregistruoti per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos civilinės metrikacijos skyriuje. Gimimas registruojamas bet kurioje tėvų pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje.

Dokumentai ir Procedūros Registruojant Gimimą

Klientų aptarnavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau - vaiko gimimo pažymėjimas).

Reikalingi dokumentai:

1. Prašymas.
2. Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
3. Sveikatos priežiūros įstaigos sudaryto vaiko gimimo pažymėjimo kopija.
4. Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
5. Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas, - jeigu vaiko tėvai išsituokę ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas , jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
6. Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
7. Jei prieglobsčio prašytojas ar neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, neturi galiojančio kelionės dokumento ir jam nėra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, pateikiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas dokumentas, kuriame turi būti asmens veido atvaizdas ir asmens duomenys (vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, pilietybė, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos.

Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo - per tris paras nuo vaiko radimo. Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu.

Elektroninis Vaiko Gimimo Registravimas

*eVGP (elektroninis vaiko gimimo pažymėjimas), kurį jau išduoda kai kurios gimdymo įstaigos. Registruodami vaiką internetu, sugaišite ne daugiau, kaip 10-15 minučių. Nuo 2017 m. Pateksite į Elektroninių valdžios vartus, kur trėsite prisijungti prie sistemos jums patogiu būdu (pavyzdžiui, su mobiliuoju el. Pareiškėjo (jūsų) duomenys turėtų būti supildyti automatiškai. Iš sąrašo "pateikiami dokumentai" pasirinkite reikiamą dokumento tipą, tai padarę spauskite Pasirinkti ir įkelkite sveikatos priežiūros įstaigos išduotą vaiko gimimo pažymėjimo kopiją (skenuotą ar nufotografuotą dokumentą) arba spauskite Naudoti elektroninį dokumentą, jei turite eVGP numerį ir sekite nurodymus.

Vaiko Gimimas Užsienyje

Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu per mepis.registrucentras.lt (reikia turėti galimybę prisijungti prie sistemos per el. bankininkystę ar su el.

Gimimo Liudijimas: Nuo Popierinio iki Elektroninio

Nuo 2017 metų popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Iki 2017 m. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.

Jei reikalingas artimųjų, pavyzdžiui, tėvų, senelių, prosenelių, sutuoktinio ar kt., gimimo aktą liudijantis išrašas, tai jis gali būti išduotas tik su to asmens sutikimu arba jam mirus. Iki 1940 metų gimusių asmenų gimimo aktą liudijančių įrašų paieška vykdoma Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jį rasite Vilniuje, Mindaugo g. 8. Tiesa, svarbus aspektas tas, jog nors archyve yra labai senų knygų - čia saugomos knygos net nuo XVI amžiaus - vis tik išlikę ne visos, tad nėra absoliučios garantijos, kad ieškomas įrašas bus surastas. Lietuvoje vyravo katalikų tikėjimas, taigi daugiausia išlikusių RKB metrikų knygų, taip pat turtingi ir žydų metrikų fondai.

Gimimo Liudijimo Svarba

Taip, gimimo liudijimas svarbus dokumentas tiek Lietuvos pilietybės atkūrimo, tiek Lietuvos pilietybės suteikimo procesuose, nes yra tiesioginis giminystės ryšio įrodymas. Gimimo liudijimo paieška, ypač jei dokumentai seni ar neaiškūs, gali tapti sudėtingu procesu. Todėl verta kreiptis į teisinius specialistus, kurie puikiai išmano archyvų struktūrą, dokumentų reikalavimus bei procesų eigą. Taip, remiantis teisiniu atstovavimu, Migration Law Center teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių gimimo liudijimą. Esant poreikiui, dokumentas gali būti išsiųstas Jūsų nurodytu adresu.

Vaiko Kilmės Nustatymas

Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Motinystės Nustatymas Teismo Tvarka

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.

Tėvystės Nustatymas

Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

Tėvystės (Motinystės) Nuginčijimas

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.

Tėvystės Pripažinimas, Kai Tėvai Nesusituokę

Kai vaikas gimsta nesusituokusiai moteriai, svarbu nustatyti tėvystę. Tai galima padaryti:

• Tėvų pareiškimu: Tėvai gali pateikti bendrą notaro patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pripažįsta tėvystę.
• Teismo sprendimu: Jei tėvas nesutinka pripažinti tėvystės, motina gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Dar negimusio vaiko tėvas gali pripažinti tėvystę pateikdamas notarui tvirtinti pareiškimą dėl būsimo vaiko tėvystės pripažinimo, jeigu egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pripažinimas nebus galimas po vaiko gimimo.

Vaiko Pavardės Suteikimas, Kai Tėvai Nesusituokę

Kai tėvai nėra susituokę, vaiko pavardės suteikimo tvarka priklauso nuo to, ar tėvystė yra pripažinta ir ar tėvai sutaria dėl pavardės. Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė.

Tėvų Teisės ir Pareigos Nesusituokus

Nesusituokę tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, kaip ir susituokę tėvai. Tai apima teisę dalyvauti vaiko auklėjime, sprendimų priėmime dėl vaiko sveikatos, mokymo ir kitų svarbių klausimų. Taip pat, tėvai turi pareigą rūpintis vaiko gerove ir jį išlaikyti.

Bendravimas su Vaiku

Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku, net jei jie gyvena atskirai. Jei tėvai negali susitarti dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas.

Išlaikymas (Alimentai)

Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaiką. Jei tėvai gyvena atskirai, vienas iš tėvų (dažniausiai tas, su kuriuo vaikas negyvena) moka alimentus. Alimento dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų pajamas. Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties.

Turtiniai Klausimai Nesusituokusiems Tėvams

Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Tačiau, jei esate nesusituokę, situacija skiriasi.

9 Žingsniai Po Naujagimio Gimimo

Visa informacija apie naujagimio registravimą - vienoje vietoje. Suprantame, jog gimus kūdikiui visą dėmesį norisi skirti jam/jai, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas tampa tikru iššūkiu. Pateikiame 9 žingsnius, kurie šią procedūrą pavers paprasta ir greita.

1. Vaiko gimimo pažymėjimas: Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda - tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus.
2. Tėvystės atostogos ir išmoka: Jei tėvystės atostogų neketinate panaudoti nuo pirmųjų naujagimio gimimo dienų - pereikite į 3 žingsnį „Naujagimio gimimo registravimas”.
3. Naujagimio gimimo registravimas: Naujagimiui gimimo registravimo metu vaikui bus suteiktas asmens kodas ir oficialiai įregistruotas naujagimio vardas. Todėl šio žingsnio dokumentus pildykite ypač atsakingai.
4. Registracija pas šeimos gydytoją: Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytoja(s), kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų.
5. Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas.
6. Vienkartinė išmoka vaikui: Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka.
7. Gimimo išrašas (liudijimas): Visiems įprasti gimimo liudijimai nebėra išduodami nuo 2017 m.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Svarbi Informacija Tėvams

Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.

Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu.

Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.

Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Nepilnamečiams

Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Užsieniečiams

Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Nestandartiniuose Objektuose

Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.

Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.

Kodėl Svarbu Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.

Privalumai deklaravus gyvenamąją vietą:

• Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui.
• Galimybė vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą.
• Galimybė pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms.
• Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
• Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
• Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
• Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.

Svarbi Informacija

Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.

Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.

Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.

Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.

Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.

Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.

Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.

Kokių dokumentų reikia?

Deklaruojant gyvenamąją vietą, jums reikės:

• Asmens tapatybės dokumento.
• Gimimo liudijimo ar gimimo akto išrašo, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
• Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Kur kreiptis?

Gyvenamąją vietą galite deklaruoti šiuose padaliniuose:

• Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
• Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.
• Medelyno seniūnija Birutės g. 40, Šiauliai.
• Rėkyvos seniūnija Energetikų g.

tags: #vaiko #gimimo #iregistravimas #bei #jo #gyvenamosios